Piniguose galima ne tik maudytis
2009-01-26 08:08 Peržiūros : 966 SpausdintiKlaidžiodami po užsienio internetinius puslapius ir ieškodami architektūros įdomybių, negalėjome neatkreipti dėmesio į pastatą, kuris iš išorės atrodo kaip banknotas. Susidomėjimas juo dar labiau išaugo sužinojus, kad jis pastatytas ... Kaune.
„Verslo centras „1000" yra dešimties aukštų pastatas su 1000 litų nominalo vertės banknoto atvaizdu. Tai puiku, kai žinai, kad eksterjeras sudarytas iš 4500 glazūruoto stiklo gabalų. Stiklas pagamintas Olandijoje ir iš ten atsivežtas. Architektai yra RA Studija, o pastatas yra Lietuvoje", - maždaug taip rašoma viename užsienio portale apie verslo centro „1000" pastatą Lietuvoje. Neprasta verslo centro reklama architektų studijai ir nekilnojamojo turto plėtotojams, ar ne? Informacijos apie šį pastatą užsienio tinklalapiuose galima rasti ir daugiau.
Pastatą puošia dailininko Adomo Galdiko sukurta 1000 LT banknoto kupiūros atvaizdas, dengia specialia technologija skirtingai dekoruoti 4 500 stiklų
Verslo centro „1000" kūrėjai teigia, kad jie kūrė ... simbolį. Pavyko jiems ar ne tą simbolį sukurti, parodys laikas.
„Pastatas jau pastatytas, priduotas eksploatuoti, tačiau oficialaus atidarymo nebuvo, nes dar nėra pagaminta įspūdinga interjero dekoracija, kuri užsakyta Olandijoje", - „Pastogei" situaciją aiškino Jonas Plenta, UAB „Univesa" atstovas ryšiams su visuomene.
Pasiteiravus, ar pastato išskirtinis eksterjeras ir turėjo būti masalas pritraukti klientams, J.Plenta sakė, kad taip teigti galima tik iš dalies. Esą suprask: pranašumų esama ir kitokių. „Tai - išskirtinis A klasės biurų ir paslaugų centras, siekiantiems prestižo, komforto, įvaizdžio. Taip pat šis verslo centras turi naują NT nuomos paslaugą - EASY OFFICE („Paprastasis biuras")", - sako J.Plenta.
Idėja arba koncepcija
Pasirodo, verslo centro "1000" dizainas buvo atrinktas iš beveik 25 variantų. „Tuomet, kai buvo renkamas ir tvirtinamas šis sprendimas, Lietuva svarstė prisijungimo prie euro zonos galimybes, ir iškilo mintis - galbūt Lietuva jau neturės savo tautinės - nacionalinės valiutos, įvesdama eurus", - prisimena J.Plenta. Anot jo, buvo ilgai svarstoma, ar pasirinkti monetos, ar banknoto atvaizdą. „Analizuojant ir studijuojant Lietuvos pinigų istoriją, buvo surasta 1924 metais gruodžio 11 dieną dailininko Adomo Galdiko sukurta 1000 LT banknoto kupiūra. Kreipėmės į Lietuvos banką dėl leidimo panaudoti šio banknoto kopiją, jie patvirtino leidimą, taip ir gimė ši idėja", - dėstė J.Plenta.
Pirmojo aukšto planas
Pastato koncepciją nusakysime architekto Rimo Adomaičio, prikišusio nagučius prie šio užsienio tinklalapių dėmesio sulaukusio pastato, žodžiais.
Projektuotas pastatas yra komercinis. Projektuojant siekta, kad pastato dizainas būtų siejamas su pastato vardu. Pavadinimas turėjo būti aiškiai išreikštas architektūros sprendimais, o taip esą daroma ir užsienyje. Pastatą supa dvi pagrindinės miesto gatvės, kurias jungia žiedas. Kasdieninis srautas šiame žiede piko metu - 40-50 tūkstančių automobilių. Tad viešoji erdvė tinkama išskirtinio dizaino pastatui, kuris suprojektuotas 20-25 biurams.
Pastatas ribojasi su intensyvia prekybos teritorija. Greta yra veikianti autonominė struktūra - prekybos miestelis, kuriam 1000 litų vertės kupiūros atvaizdą turintis pastatas rinkodaros prasme yra svarbus objektas.
Pastato likvidumas, išliekamoji vertė: šiandieniniame Lietuvos architektūros kontekste likvidumo klausimas yra svarbus finansiniu-investiciniu požiūriu. „Simbolio sukūrimas tai - būdas nenuvertėti, nes prasta stiklinė dėžutė vargu ar kam bus įdomi, sakykime, kad ir po 10 metų", - sako architektas.
Vartotojiškos kultūros simbolis?
R.Adomaitis neprieštarauja, kad pastato dizainas gali būti aiškinamas kaip nuoroda į pastate esančius bankus. Tačiau tokia interpretacija esą tinkama būtų tik kalbant apie pirmuosius du aukštus. Kituose aukštuose - tiesiog įsikūręs verslas. O kur verslas, ten ir pinigai. Štai ir visos dizaino sąsajos su pastato paskirtimi.
„Vartojimas - vienas pagrindinių kasdieninio gyvenimo aspektų, pinigai - vienas pagrindinių vartotojiškos kultūros įrankių. Šis pastatas yra būtent vartotojiškos kultūros simbolis", - maždaug taip apibūdina pastato idėją ar koncepciją architektas. Tiesą sakant, galima tik numanyti, kiek skeptiškų apkalbų gali sulaukti ekonominės krizės metais panašūs vieši pareiškimai. O dar visai neseniai išaugęs vartojimas - toli gražu buvo ne tas dalykas, kuriuo didžiuotųsi ne tik ekonomistai, bet ir dvasinių vertybių sargai. Na, bet tiek to...
Pasak J.Plentos, šis verslo centras bus tinkamas pradedantiems, daug keliaujantiems verslininkams, mokslininkams ir studentams, turintiems verslo idėjų, tačiau nenorintiems arba negalintiems iš karto investuoti į biuro patalpų nuomą ir įrangą.
Kad ir kaip ten bebūtų, dabar yra užpildyta apie 70 proc. visų nuomotinų patalpų. Pasak J.Plentos, šiuo metu vyksta derybos dėl likusių 2,5 aukšto su stambia kompanija.
„Iš tiesų rinka šiek tiek sustingusi, bet nesakyčiau, kad verslo centras į rinką atėjo pačiu blogiausiu metu, nes šis verslo centras orientuojasi į aukščiausios paslaugų kokybės pasiūlą. Perspektyvos optimistinės. EASY OFFICE siūlo paslaugą - įmonių registracijos, adreso suteikimo. Jeigu Lietuvos valdžia visgi ryšis panaikinti verslo liudijimus, ši paslauga bus ypač aktuali", - sako pašnekovas. Ir vėl nežinia, ar tokia pozicija džiugina mirtinguosius džiunglių gyventojus, ypač turinčius patentą...
Įgyvendinimas
„Projekto įgyvendinimas buvo ilgas ir sudėtingas, nes teko ieškoti įgyvendinimo technologijos. Statybos truko 4 metus. Teko domėtis būtent stiklo dekoravimu. Kreipėmės pagalbos į olandų architektą Robą Borgmanną, kuris specializuojasi fasadų dekoravimo technologijų srityje. Jis mielai sutiko pagelbėti. Taigi po šio susitarimo specialia technologija buvo skirtingai dekoruoti 4 500 stiklų. Stiklas padengiamas specialiu emaliu, kuris kaitinamas virsta keramika. Tad stiklai nėra apklijuoti arba paprastai nudažyti. Tai - ilgaamžė technologija", - pastato ypatumus dėstė J.Plenta.
Ramūnas LIUTKEVIČIUS
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Orchestra
Aš tą pastatą Kaune pamačiau visai netyčia, dar nieko apie jį neskaičiusi, tai padarė įspūdį kaip reikiant. Nesitikėjau, kad ir pas mus Lietuvoje galima kažką tokio originalaus įgyvendinti... Pas mus gi ten, kur saugo paveldą, neleidžia daryti nieko, o ten, kur leidžia, neretai iškyla tokios neskonybės, kad pagalvoji, ar architektai visai jau savigarbos neturi:-) Kaip sakoma, kas moka, to dūdelę ir pučiu... Todėl labai sveikinu tokio įdomaus sprendimo autorius ir užsakovus
2009-01-28 14:16