Ar į nesudėtingo statinio plotą įskaičiuojamas rūsys?

Klausimas: Kiek žinau, nesudėtingiems statiniams iki 80 kv.m. (naudingo ploto) statybos leidimų nereikia ir statybų tvarka yra žymiai paprastesnė (ir galima statyti savo jėgomis). Tačiau, ar į naudingą plotą įskaičiuojamas rūsys? Perskaičiau, jog garažas, turintis bendrą sieną su namu, jau automatiškai įeina i naudingą plotą, o kaip bus jei garažas bus rūsyje?

Atsako Rasa Vaičekauskytė, advokato padėjėja

Atsakydama į Jūsų klausimą, pažymiu, kad klausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas klausime, konsultacijos turinys gali pasikeisti iš esmės.

Atsižvelgiant į klausime pateiktą informaciją, būtina paminėti aktualius situacijai teisės aktus.

Tai STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai", o nesudėtingo statinio apibrėžimas yra pateiktas Statybos įstatymo  2 straipsnio 6 dalyje, „Nesudėtingas statinys- paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai."

Taigi, nustatant, ar statinys atitinka nesudėtingo statinio kategoriją, skaičiuojamas statinio matmenų įvertinimo koeficientas K. Jis priklauso nuo statinio išorinio kontūro vertikalios projekcijos į žemės paviršių ploto ir statinio aukščio. Daugiau inžinerinių statinių skirstymo požymių galima rasti „Nesudėtingi statiniai" reglamento priedo 2 lentelėje.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 ,,Statinio projektavimas" patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708, 6.10 punkte nustatyta, kad pastato bendras plotas yra visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma. Pastatą gali sudaryti: antžeminiai aukštai, pusrūsis (cokolinis aukštas), rūsys, pastogės patalpos (mansarda, mezoninas), atriumas, antresolė, galerija, priestatas, antstatas, uždara veranda, atvira veranda, terasa, erkeris, lodža, balkonas, tambūras, portikas.

Skaičiuojami šie pastatų patalpų plotai: gyvenamasis, naudingasis, bendrasis, pagrindinis ir pagalbinis. Skaičiuojant šiuos patalpų plotus, atskirai suskaičiuojamos kai kurios jų sudedamosios dalys: verslo plotas bute, buto šiltų pagalbinių patalpų (pagalbinis naudingasis), negyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose, gyvenamųjų patalpų negyvenamuosiuose pastatuose, rūsių (pusrūsių), garažų plotai. Atskirai suskaičiuojama buto pagalbinio ploto dalis, esanti „šiltomis" atitvaromis apribotoje buto erdvėje (pagalbinis naudingasis plotas), kuri įskaičiuojama į buto naudingąjį plotą. Taip pat atskirai suskaičiuojamos bendrojo ploto sudedamosios dalys - rūsių (pusrūsių) ir garažų plotai.

Visų šiltomis atitvaromis atitveriamų patalpų plotų suma kvadratiniais metrais, yra„pastato naudingas plotas". Į naudingą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų, nešildomų rūsių (pusrūsių), neįrengtų ir nešildomų palėpių plotas. O „šilta atitvara" - tai pastato (patalpų) atitvara, turinti normatyviniais dokumentais nustatytą šilumos laidumą. Jei normatyviniais dokumentais šilumos laidumas nenustatytas, šiltomis atitvaromis laikomos šildomų ar šaldomų patalpų išorinės atitvaros. „Garažas" - tai patalpa ar atskiras pastatas, skirtas transporto priemonėms saugoti ir (ar) remontuoti.Garažo pastate transporto priemonių saugojimo vietos gali būti suskirstytos atitvaromis į atskiras garažų patalpas, turinčias arba neturinčias tiesioginį išvažiavimą į lauką arba į bendro naudojimo patalpą.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas teisės aktų nuostatas, manytina, kad nesudėtingo statinio plotas, kuris turi būti ne didesnis kaip 80 kv.m, turėtų būti skaičiuojamas sumuojant patalpų plotus, o patalpų plotai skaičiuojami imant atstumus tarp atitvarų vidinių paviršių. Rūsio (pusrūsio), į kurį įeiti galima iš statinio vidaus ir (ar) iš statinio išorės, plotas neįskaičiuojamas, tačiau rūsys (pusrūsis) negali būti didesnis kaip vieno aukšto bei rūsys negali būti išsikišęs už pastato ribų. Jei rūsys yra išsikišęs už pastato ribų, tai toks statinys nepriskiriamas nesudėtingiems statiniams. Jei garažas yra namų valdoje, tai jis yra pagalbinio ūkio paskirties pastatas.

Atkreiptinas dėmesys, kad nesudėtingo statinio projektą privaloma rengti, kai yra reikalingi rašytiniai pritarimai statinio projektui (STR „Nesudėtingi statiniai" 14 punktas), šią nuostatą papildo statybos techninis reglamentas „Statybą leidžiantys dokumentai", kuriame nurodoma, kad rašytiniai pritarimai projektui iš atitinkamų subjektų iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra privalomi, jei suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba statomi mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių. Tai reiškia, jeigu statysite sodo namą arčiau negu 3 m iki sklypo ribos, norėsite apsitverti sklypą aklina tvora, neatitraukta toliau nei 1 m atstumu nuo ribos su kaimynu, Jūsų statinys pateks į orinės elektros linijos apsaugos zoną ar kitais panašaus pobūdžio atvejais, Jums bus reikalingas tų statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų rašytinis pritarimas projektui.

Naujo nesudėtingo statinio statybai yra rengiamas supaprastintas statybos projektas, kuriam pagal LR „Statybos įstatymo" 23 straipsnį yra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą).

Pažymėtina, jeigu naujo nesudėtingo statinio statybos ar rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos ar rekonstravimo projekto, tokiu atveju privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių sutikimus ir besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypo ribų negu numatyta teisės aktuose. Šie rašytiniai sutikimai prilygsta statybą leidžiančiam dokumentui, o jų forma nėra reglamentuojama.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos parašymo dieną galiojančius aktualius teisės aktus ir negali būti traktuojama kaip sprendimas šiame paklausime pateikiamoje situacijoje. Taip pat negalima konsultacija remtis konkrečioje byloje, be individualios analizės.