Karštas vanduo čiurlens nežinioje
2010-05-11 14:00 Peržiūros : 456 SpausdintiGyventojai pasyviai rinkosi karšto vandens tiekėjus, tad didžiumai daugiabučių namų nuo gegužės pradžios be jų valios buvo paskirtas pirmasis numatytas vandens tiekimo būdas, kai karšto vandens tiekėjas yra atsakingas už jo tiekimo priežiūrą bei apskaitą.
Iki 2010 metų gegužės 1 dienos gyventojai apie savo sprendimą, kokį renkasi karšto vandens tiekėją, turėjo raštu informuoti šilumos (karšto vandens) ar geriamojo vandens tiekėją. Rezultatai iškalbingi: gyventojai pasyviai reagavo į kvietimą rinktis tiekėją. Kaip teigė LŽ skaitytojai, daugeliui taip ir liko neaišku, kuris karšto vandens tiekimo būdas yra geresnis bei pigesnis. Esą niekas taip ir nepaskaičiavo, kiek kainuos karštas vanduo pasirinkus pirmąjį ar antrąjį variantą. Vieni gyventojai piktinosi įvedamu nauju skaitiklio mokesčiu, kiti nesuprato, kas prižiūrės karšto vandens tiekimą, pasirinkus antrąjį būdą ir kiek teks mokėti už atskiras paslaugas.
LŽ primena, kad iki šiol daugiabučių namų gyventojai karštam vandeniui ruošti pirko geriamąjį vandenį, o jį šildė iš šilumos tiekėjo nusipirkta šiluma, mokėjo už šilumokaičio priežiūrą bei jo remontą. Neva ši tvarka buvo itin nepalanki sąžiningai deklaravusiems ir mokėjusiems už sunaudotą vandenį gyventojams. Kadangi nėra atsakingų už karšto vandens tiekimą, niekam ir nerūpėjo nesąžiningų vartotojų paieška. Todėl vasarą dėl neva sugedusių skaitiklių arba gudrių kaimynų tenka daug mokėti už vonios gyvatuką, o žiemą dėl "pradingusių" vandens kubų - papildomai už šildymą.
Todėl buvo inicijuotos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kuriomis neva siūloma išeitis gyventojams - pasirinkti vandens ir šilumos tiekėją. Žmonės galėjo rinktis iš dviejų variantų, t. y., kad karštą vandenį už nustatytą kainą tiektų šilumos tiekėjas, kuris privalės įrengti, keisti, prižiūrėti karšto vandens apskaitos prietaisus, užtikrinti vartotojams tiekiamo karšto vandens kokybę, teikti paslaugas mažiausiomis sąnaudomis ir kt., arba visas paslaugas pirkti atskirai: geriamąjį vandenį - iš vandens tiekėjo, šilumą jam pašildyti - iš šilumos tiekėjo, samdyti santechniką skaitikliams įrengti, mokėti už jų priežiūrą, pasidalyti sąskaitą už suvartotą šilumos energiją karštam vandeniui ruošti. Tie gyventojai, kurie nieko nesirinko, automatiškai priskiriami tiekėjui, kurį numato pirmasis vandens tiekimo būdas.
Tačiau pasikeisti karšto vandens tiekimo būdus gyventojai esą galės kada panorėję.
Skatina įstatymo pažeidimus?
Kuris karšto vandens tiekimo būdas geresnis ir pigesnis daug diskutuota, tačiau atsakymo taip ir nerasta. Suskaičiuoti, kiek gyventojams atsieis karštas vanduo pagal naują tvarką nesugebėjo nė vienas tiekėjas. Be to, šilumos tiekėjai, norintys perimti karšto vandens skaitiklių apskaitą ir priežiūrą, teigia, kad tai galės padaryti tik pakeisdami dabartinius senus skaitiklius į modernius.
Tačiau tam reikalingos beveik šimtamilijoninės investicijos. Antai Vilniaus savivaldybės taryba balandį nusprendė, kad skaitiklio aptarnavimo mėnesinis mokestis be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sieks 3,16 litų.
Lietuvos būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis LŽ teigė, kad daugiabučių gyventojai nesuskubo rinktis karšto vandens tiekėjo. Jo teigimu, teisiškai gyventojai galėjo rinktis tik pirmąjį būdą, t. y. tiekėją, kuris rūpinsis visa apskaita bei priežiūra. Tuo tarpu siūlymas atskirai pirkti paslaugas neva yra neteisėtas, mat pagal dabar galiojančius įstatymus bendrijos negali užsiimti ūkine veikla.
"Bendrija to negali daryti, nes tai nėra bendras turtas. Todėl Energetikos ministerijoje ir Seime kalbame: jeigu norite, kad žmonės rinktųsi antrąjį variantą, turite suteikti bendrijai tokią teisę Bendrijų įstatyme arba Civiliniame kodekse", - piktinosi jis.
J.Antanaitis pabrėžė, jog dabar politikų teiginiai, kad yra bendrijų, kurios puikiai tvarkosi - skatina pažeisti įstatymus.
"Tai daugiau žaidimas nei tikslas. Daugiabučių gyventojai nei rinkosi tiekėją, nei buvo iš ko rinktis, nei buvo poreikis ką nors rinktis", - konstatavo jis.
Neaišku ir ministerijai
Tuo metu energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Kęstutis Jauniškis LŽ teigė, kad ministerija problemos nemato. Pasak jo, daugiabučių bendrijų atstovai galėjo per šį laiką inicijuoti trūkstamus teisės aktus.
"Tačiau problemų gali kilti žmonėms, pasirinkusiems antrąjį tiekimo būdą, kuris jiems buvo praktiškai peršamas. Neaišku, su kuo bus sudaromos sutartys daugiabučiuose, kuriuose nėra bendrijų. Greičiausia tiekėjai kaip ir anksčiau turės išrašinėti sąskaitas ir tapti administratoriais, nors jiems tai nepriklauso", - dėstė jis.
Anot K.Jauniškio, antras būdas naudingas tik kai kurioms bendrijoms, neva jos sutaupys iki 20 proc. administravimo lėšų. Esą pirmąjį karšto vandens tiekimo variantą pasirinkę gyventojai gaus stabilų mokestį už gyvatuką ir mokės 35 litus per mėnesį, o pasirinkusiems antrąjį jų gyvatukas kainuos 52 litus.
Faktai
AB "Vilniaus energija" atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas LŽ teigė, kad šios bendrovės tiekėju nepasirinko apie 300 Vilniuje esančių daugiabučių. Duomenų, kiek bendrovė sulaukė prašymų tapti tiekėja bei apie rajonuose esančių daugiabučių gyventojų pasirinkimą jis informacijos neturėjo. Iš viso Vilniuje yra per 7 tūkst. daugiabučių namų.
AB "Kauno energija" savo tinklalapyje skelbia, kad iš viso yra gavusi 1185 pranešimus su informacija apie apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimą. Antrąjį būdą - "Be karšto vandens tiekėjo" - pasirinko 1096 daugiabučiai, iš jų 80 - Kauno rajone. Tuo tarpu pirmąjį būdą - "Su karšto vandens tiekėju" - pasirinko 68 daugiabučiai, iš jų 5 - Kauno rajone.
Individualiai apsirūpinti karštu vandeniu panoro 21 namo gyventojai. Visi jie mieste. Nepranešę apie savo pasirinkimą, gyventojai priskiriami pirmojo karšto vandens tiekimo būdo, t. y. "Su karšto vandens tiekėju". Tokių Kaune iš viso 1224. Iš viso Kaune ir Kauno rajone yra 2320 daugiabučių namų, kurie naudoja centralizuotai tiekiamą šilumą karštam vandeniui ruošti.
AB "Klaipėdos energija" tinklalapyje skelbiama, kad apie 90 proc. visų daugiabučių nusprendė likti be karšto vandens tiekėjo, kai teikiama kompleksinė paslauga - vanduo perkamas iš bendrovės "Klaipėdos vanduo", o šiluma jo pašildymui iš įmonės "Klaipėdos energija".
Kadangi 133 namai nepriėmė jokio sprendimo, nuo gegužės 1 dienos jie automatiškai pereis prie pirmojo būdo tiekimo. Šių namų karšto vandens tiekėju taps bendrovė "Klaipėdos energija". Esą apskaičiuota, kad tokiu atveju šiems gyventojams karštas vanduo pabrangs. Iš viso Klaipėdoje yra apie pusantro tūkstančio daugiabučių namų.
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!