Stogo šiluminės savybės

Visų gyvenamųjų, viešosios paskirties ir pramonės pastatų projektavimo šiluminius reikalavimus nustato Statybos techninis reglamentas STR 2.05.01:1999 "Pastatų atitvarų šiluminė technika". Šis reglamentas naudojamas projektuojant naujus ir rekonstruojant esamus pastatus.Pagrindinė reglamento nuostata yra normuoti viso pastato šilumos nuostolius priklausomai nuo pastato paskirties (gyvenamasis, viešosios paskirties ar pramoninis pastatas) ir pastato dydžio.

Reglamente pateikiamos visų pastato atitvarų- stogų, perdangų, grindų, sienų, langų ir durų - norminės ir leistinosios šilumos perdavimo koeficiento U vertės. Gyvenamojo 1-2 aukštų namo atitvarų šilumos perdavimo koeficientų vertės pateikiamos lentelėje:

U_n-norminė atitvaros šilumos perdavimo koeficiento vertė, W/m²K.
U_l- leistinoji atitvaros šilumos perdavimo koeficiento vertė W/m²K.

Atitvaros šiluminė varža R=1/U; m²K/W.

Suprojektavus konkretų pastatą, apskaičiuojami jo norminiai šilumos nuostoliai, sumuojant sandaugas pastato atitvarų ploto ir norminių tų atitvarų šilumos perdavimo koeficiento verčių pagal formulę:

H_tn=EA_i×U_ni

Po to projektuojamas kiekvienos konkrečios pastato atitvaros apšiltinimas. Kiekvienos jų šilumos perdavimo koeficientas turi būti ne didesnis už leistinąją vertę. Rekomenduojama projektuoti atitvaras, kurių šilumos perdavimo koeficientai kuo mažiau skirtųsi nuo norminių šilumos perdavimo koeficientų verčių.

Suprojektavus visų atitvarų apšiltinimą, skaičiuojami pastato savitieji šilumos nuostoliai, sumuojant sandaugas konkrečių suprojektuotų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų ir jų plotų. Turime gauti pastato šilumos nuostolius, neviršijančius H_tn.

Ši projektavimo metodika leidžia tam tikrose ribose keisti kiekvienos pastato atitvaros apšiltinimo lygį. Jeigu statytojui pigiau apšiltinti stogą, negu sienas, jis gali padidinti stogo apšiltinimo storį ir sumažinti sienos apšiltinimo storį taip, kad nebūtų viršyti pastato savitieji šilumos nuostoliai. Taip pat galima koreguoti ir kitų pastato atitvarų apšiltinimą.

Kalbant konkrečiai apie stogų apšiltinimą, apšiltinimo lygis labai priklauso nuo stogo tipo. Jeigu apšiltinama pastogės perdanga, naudojamos pigios biriosios apšiltinimo medžiagos, rekomenduojama apšiltinti kuo storesniu sluoksniu. Šilumos perdavimo koeficientas turėtų būti 0,15-0,18 W/m²K (atitinkamai šiluminė varža -5,5-6,5 m²K/W). Jeigu apšiltinamas šlaitinis stogas, naudojamos brangesnės termoizoliacinės medžiagos didinamas apšiltinimo storis mažina patalpos tūrį, todėl rekomenduojami šilumos perdavimo koeficientai yra 0,18-0,23 Wm²K (atitinkamai šiluminės varžos 4,5-5,5 m²K/W). Plokščiojo sutapdintojo stogo šilumos perdavimo koeficientai gali būti dar didesni, kadangi naudojamos dar brangesnės termoizoliacinės medžiagos. Tačiau padidėję šilumos nuostoliai pro tokį stogą turi būti sumažinti, padidinant sienų, grindų ar langų apšiltinimo lygį.

Architektūros ir statybos instituto statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vyr. Mokslinis bendradarbis R.Bliūdžius

aurimas.rolis

Sveiki dar karta. Nutares apsilankyti ASA.LT net nesvajojau taip linksmai, nonrs ir "pro asaras" pradeti darbadieni. Jeigu trumpai, tai stai keletas subjektyviu(kas ten zino, gal ir keitesi fizikos desniai per paskutinius kelis desimtmecius...) pastabu: 1. Deretu gerbti portalo lankytoja, nepriklausomai nuo to, statybininkas jis ar postmodernistas menininkas. T.y. jei jau rasoma formule - na tai paaiskinkite visus zymejimus aiskiai (kas tas "E"??, maisto papildas?!); 2. Gerbdamas autoriaus poziuri ( demokratija ir tolerancija...), noreciau paklausti, ar isivaizduojama, kiek darbo valandu praleis darbu ir projektu vadovai statydami statyni, kuri suprojektavus "...Po to projektuojamas kiekvienos konkrečios pastato atitvaros apšiltinimas...". Atleiskite, jeigu projektavima suprantu kiek kitaip... 3. Esamos vyriausybes aritmetine finansu politika ( Ac. Diev. keiciasi i geraja...) tikrai uzkreciama. Kodel apie silumos perdavimo koeficienta kalbama tik is formaliosios aritmetinio skaiciavimo puses? Kiek teko tuo dometis - pasiekus atitvaros varza R=4...4.5 silumos nuostoliu priklausomybe nuo atitvaros R nera tiesialinijine. O kur garu pralaidumas? Ar ventiliuojami fasadai ir pan. yra gamintoju ismislas ir akiu dumimas? 4. Gal vertetu tikrai dazniau lankytis statybos aikstelese ar statybos imonese. Nes siltinimas biriomis medziagomis ( keramzitu? o gal perlitu??...) liko ne itin graziu prisiminimu. O pasakymas "Plokščiojo sutapdintojo stogo šilumos perdavimo koeficientai gali būti dar didesni, kadangi naudojamos dar brangesnės termoizoliacinės medžiagos" - sio straipsnio perlas. TIkrai vercia susimastyt, ar nesikreipt i Vyriausybe del kokio VGTU panaikinimo? Juk viskas ir taip aisku aiskiausia. Pagarbiai. P.S. visos mintys destytos ekspromtu, nenorint nieko izeist. Juk tai - asmenine mano nuomone, grista gyvenimiskaja ir profesine patirtimi. Bet butu itin malonu, jei likciau sutriuskintas faktais.

2011-04-07 08:00