Burokėliai: burokėlių auginimas, burokėlių veislės

2017-01-31 12:17   Peržiūros : 9656   Spausdinti


Corbis nuotr.Burokėliai - ypatingos daržovės. Nuo kitų daržovių skiriasi tuo, kad jų maistinė vertė iki naujo derliaus išlieka beveik nepakitusi.

Valgomieji burokėliai kilę iš laukinio buroko (B.vulgaris L.), kuris ir dabar aptinkamas Viduržemio jūros pakrantėje, Užkaukazėje, Pietinėje Švedijoje, Suomijoje. Lapinės formos buvo auginamos jau senovės Egipte, Graikijoje. Šios daržovės buvo laikomos sveikatos ir ilgaamžiškumo šaltiniu. Kaip daržovė pradėta kultivuoti IV-V šimtmetyje, o selekcionuoti - XVII- XIX amžiuje. Kai kurios tuo metu išvestos veislės auginamos ir šiuo metu.

Šakniavaisiuose yra 9-16 % cukrų,  0,7-1,4 % celiuliozės, 0,8-1,3 % mineralinių medžiagų, taip pat rūgščių, vitaminų (ypač vitamino P).  Baltymų yra nedaug - 1,7 proc., tačiau burokėlių baltymuose yra nepakeičiamų amino rūgščių - lizino.

Burokėlis - dvimetė daržovė, kuri pirmaisiais metais išaugina smarkiai sustorėjusią, sultingą, raudonos spalvos šaknį su didelių raudono atspalvio ilgakočių lapų skrotele, o antraisiais - 40-150 cm aukščio stiebą su žiedynais.

Dirva

Valgomieji burokėliai nėra reiklūs nei dirvai, nei klimatui. Jie nepakenčia šviežiu mėšlu tręštos dirvos ir geriausiai auga neutralios reakcijos, vidutinio sunkumo, gerai ir giliai įdirbtoje puveningoje priemolio dirvoje.

Juos geriausia auginti po daržovių, prieš metus tręštų mėšlu (kopūstų, agurkų pomidorų, bulvių) ir po žirnių bei kitų ankštinių augalų.

Netinkamas priešsėlis - špinatai, mongoldai, taip pat patys burokėliai.

Sėja

Kad burokėliai greičiau sudygtų, sėkla mirkoma 1-2 paras vandenyje arba boro, vario, mangano ir kitų mikroelementų tirpale.  Burokėlių sėklos supilamos į negilų indą ir užpilamos vandeniu ar tirpalu, kad būtų visai apsemtos. Užpylus per daug vandens, sėkloms trūksta oro ir jų daigumas sumažėja. Vieną ar du kartus vanduo pakeičiamas, sėklos pamaišomos. Pasėtos išbrinkusios sėklos sudygsta 3-4 dienomis anksčiau negu nemirkytos.

Nors burokėlius galima auginti ir iš daigų, bet geriau sėti  į nuolatinę vietą  lysvėje. Valgomieji burokėliai nėra reiklūs temperatūrai. Jų sėklos gali pradėti dygti jau +2°C temperatūroje. Tačiau palankiausia sėklų dygimo temperatūra yra 18-20 °C. Sudygę burokėliai geriausia auga 12-15 °C temperatūroje. Jie nesunkiai ištveria ir kiek ilgiau trunkančias 1-2 °C šalnas, taip pat stipresnius -5°C, bet trumpus šalčius. Jei ilgai pabūna žema temperatūra, išauga daug žyduolių. Todėl iki balandžio pabaigos sėti burokėlių nepatartina.

Vasarai skirti burokėliai sėjami ievai sužaliavus, kai dirvos temperatūra 6-8 laipsniai. Žiemą vartojamus burokėlius galima sėti į nuolatinę vietą nuo gegužės vidurio iki birželio pabaigos.

Kad burokėliai greičiau sudygtų, sėkla mirkoma 1-2 paras vandenyje arba boro, vario, mangano ir kitų mikroelementų tirpale. Sėklos supilamos į negilų indą ir užpilamos vandeniu ar tirpalu, kad būtų visai apsemtos.

Valgomieji burokėliai į nuolatinę  vietą sėjami eilutėmis, paliekant tarp eilių 25-30 cm tarpus.

Burokėlių sėjimo gylis priklauso nuo dirvos. Sunkesnėje dirvoje jie sėjami 2-3 cm gylyje, o lengvoje, durpingoje žemėje 4-5 cm gylyje.

Pirmą kartą retinama po 10 dienų nuo sudygimo, antrąjį - kai augalai turi 4-5 tikruosius lapelius. Tarp augalų paliekama 8-10 cm tarpai.

Praktikoje naudojamas dar vienas burokėlių sėjimo būdas: eilutėje kas 18-20 cm sėjama po 3 sėklas. Sudygę burokėliai retinami, paliekant kiekviename lizde  po 1 daigą.

Retinant išrautus daigus, galima sodinti į dirvą.

Turint gerų daigų, raudonuosius burokėlius dar galima sodinti pirmoje liepos pusėje. Iki spalio pražios susiformuos pakankamai dideli šakniavaisiai. Daigai sodinami tokiu gyliu, kokiu augo, kad susiformuotų gražūs šakniavaisiai.

Tręšimas

Burokėliams skirtą dirvą mineralinėmis fosforo ir kalio trąšomis geriausia tręšti iš rudens (į 10 kv. m beriama 600 g superfosfato ir 300 g kalio chlorido).  Amonio salietra (300 g) burokėliams skirta dirva tręšiama pavasarį. Burokėliams būtinas elementas - boras. Prieš sėją į 10 kv. m beriama 50 g boro trąšų.

Šviežiu mėšlu  burokėliams skirtos dirvos tręšti negalima. Prastesnes dirvas naudinga patręšti kompostu.

Augančius burokėlius reikia ir papildomai patręšti. Balandžio mėnesį vasaros derliui pasėti burokėliai birželyje mažiausiai vieną kartą tręšiami 0,3 proc. daug azoto turinčiu mineralinių trąšų mišinio tirpalu.

Kad gautumėte geresnį liepos pradžioje daigais sodintų raudonųjų burokėlių derlių, rugpjūčio mėnesį kas savaitę augalus gerai laistyti 0,2 proc. mineralinių trąšų mišinio tirpalu.

Azotinėmis trąšomis tręšiama saikingai. Dėl azoto pertekliaus burokėliai užauga prastesnio skonio, ilgai bręsta, blogai laikosi žiemą, o svarbiausia - kaupiasi nitratai.

Laistymas

Burokėliai - vandeningos daržovės (juos sudaro 86,5 proc. vandens). Nors dėl gerai išvystytos šaknų sistemos jie nėra jautrūs drėgmei, tačiau sausromečiu turi būti laistomi. Jokiu būdu negalima leisti nuvysti burokėlių lapams. Likus 20-30 dienų iki derliaus nuėmimo nelaistoma.

Priežiūra

Sudygę burokėliai auga lėtai. Labai svarbu, kad sudygusio pasėlio pirmą mėnesį nenustelbtų piktžolės, todėl tarpueilius reikia nuolat purenti. Purenama po kiekvieno didesnio lietaus.

Kai ima storėti burokėlių šaknys, reikia juos 1-2 kartus apkaupti, tada šaknys ne taip sudiržta.

Derliaus nuėmimas

Pirmiausia iš šakniavaisinių daržovių (rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje) nuimami burokėliai.

Burokėlius reikia kasti taip, kad nepažeistumėte pagrindinės šaknies. Iš pažeistos šakniavaisio vietos teka sultys, tokia daržovė greitai supūva.

Burokėlių ligos ir kenkėjai

Burokėlių logos

Viena dažniausių raudonųjų burokėlių (Beta vulgaris L. var. conditiva Alrf.) ligų yra lapų rudmargė (cerkosporozė). Rudmargę sukelia patogeninis grybas Cercospora beticola. Sergančių augalų šakniavaisiai neužauga iki reikiamo dydžio ir sukaupia mažiau sausųjų medžiagų.

Ligos požymiai išryškėja vasarą, kai burokėlių lapai uždengia žemės paviršių. Lapų abiejose pusėse susidaro nedidelės (3-5 mm skersmens) dėmelės, apvestos rusvos spalvos apvadu. Drėgnu ir šiltu oru dėmelių paviršiuje susidaro pilkšvas apnašas. Vėliau dėmės šviesėja, prakiūra ir lapai pasidaro skylėti.

Rudmargė pirmiausia pažeidžia senus lapus, vėliau išplinta ir ant jaunesnių, gali pažeisti ir lapkočius. Stipriau pažeisti lapai vysta, džiūsta, gula ant žemės.

Grybas žiemoja dirvoje su lapų liekanomis - tai ir yra pagrindinis pradinės infekcijos šaltinis. Vėliau užkratą platina vėjas, vanduo ir kenkėjai. Infekcija taip pat gali būti pernešama su sėkla.

Burokėlių juodšaknė. Ją sukelia įvairūs patogeniniai dirvos mikroorganizmai. Iš visų daigų juodšaknės sukėlėjų tik grybas Phoma betae plinta su sėkla. Burokėlių daigus gali pažeisti keli patogenai vienu metu.

Burokėliai juodšakne gali sirgti nuo sėklos sudygimo iki kol susidaro 3-4 tikrieji lapeliai. Burokėlių juodšaknės sukėlėjams grybams plisti geros sąlygos susidaro, kai dygstant sėkloms yra žema temperatūra, daug drėgmės, kai dirvoje trūksta oro. Tada burokėlių daigai nusilpsta, pasidaro neatsparūs ir juos užpuola minėti grybai. Daigų pagrindinė šaknelė paruduoja, vėliau pajuosta, suplonėja. Daigai išlinksta, išvirsta. Sausesniu metu augalai vysta ir džiūsta, o lietingu oru supūva. Kai kurie vėliau pažeisti augalai gali išgyventi, tačiau auga silpniau negu sveiki.

Paprastosios rauplės (sukėlėjas Actinomyces sp.). Šakniavaisių paviršiuje iš pradžių atsiranda neryškūs 1 mm dydžio iškilimai arba įdubimai. Pažeidimo vietoje audiniai vėliau sukamštėja ir žvaigždiškai sutrūkinėja. Visas paviršius pasidaro rauplėtas, negiliai žaizdotas. Nors paprastosios rauplės pažeidžia tik paviršinius šakniavaisių audinius, tačiau jos sumažina produkcijos prekinę vertę. Į rauplių žaizdeles gali patekti kiti patogeniniai grybai ir bakterijos, todėl šakniavaisiai gali pradėti pūti. Jei rauplėmis apsikrečia jauni burokėliai, jų šaknys išauga įsmaugtos.

Paprastųjų rauplių sukėlėjas plinta sporomis. Infekcijos pradai peržiemoja dirvoje ir apkrėstose šakniavaisiuose.

Burokėlių šaknų gumbas (gumbinis pseudomonas). Pseudomonas tumefaciens susidaro ant burokėlių šaknies susidaro kaip didelės išaugos. Augalai skursta, išauga maži, nes daug maisto medžiagų sunaudoja greitai besidalijančios ląstelės. Laikymo metu tokie burokėliai supūva.

Burokėlių kenkėjai

Žalingiausi burokėlių kenkėjai yra pupinis amaras ir runkelinė musė. Retesni kenkėjai yra runkelinės blakės, spragės, skydinukai, matvabaliai.

Pupinio amaro (Aphis fabae Scop.) iščiulpti burokėlių lapai susiraukšlėja, pažeisti augalai skursta, suserga juodlige. Be tiesioginės žalos, pupiniai amarai pavojingi ir kaip virusinių ligų platintojai.

Runkelinė musė (Pegomyia hyosciami Panz.) pažeidžia runkelius, burokėlius, špinatus: lapų parenchimoje išėda stambių dėmių pavidalo landas (minas). Dėmės iš pradžių esti balzganos, vėliau paruduoja ir ištrupa, pažeistų augalų lapai pasidaro skylėti.

Runkelinė nematoda (Heterodera schachtii Schmidt.) labiausiai kenkia cukriniams runkeliams, tačiau gali pakenkti ir burokėliams. Apniktų augalų lapai būna smulkūs, suglebę, šaknis apaugusi daugybe smulkių šaknelių - „barzdota". Augalų derlingumas labai sumažėja.

Rudoji runkelinė blakė (Polymerus cognatus Fieb.) pavojingas polifaginis kenkėjas, dažniausiai pažeidžiantis cukrinius runkelius ir valgomuosius burokėlius. Čiulpia augalų sultis. Rudosios runkelinės blakės pažeistų lapų viršūnė bei pakraščiai pagelsta ir sudžiūsta, o pagrindinė gysla ir lapkotis išsikraipo. Kenkia suaugėlės ir lervos. Rudoji runkelinė blakė puola burokėlių daigus, kurie gali net nudžiūti.

Runkelinė spragė (Chaetocnema concinna Marsh.) apgraužia daigų sėklaskiltes ir paaugusių augalų lapus, išėda lapuose duobutes arba skylutes. Pažeistose vietose atsiranda pusiau permatomų dėmelių, kurios, audiniams perdžiūvus, virsta skylėmis. Runkelinės spragės smarkiai apnikti jauni daigai gali žūti.

Runkelinis skydinukas (Cassida nebulosa L.) nors kenkia burokėliams, bet minta balandomis ir balandūnėmis. Graužia lapus - išėda juose langelius, skyles, kartais apėda lapų pakraščius. Neretai lieka tik lapų gyslos.

Siekiant apsisaugoti nuo kenkėjų ir ligų, būtina imtis šių priemonių: laikytis sėjomainos, taikyti tinkamą agrotechniką, sėti beicuotą sėklą; nuėmus derlių, atrinkti pažeistus burokėlius, sėti burokėlius ir auginti sėklojus kuo toliau nuo špinatų ir rūgštynių; šalinti iš lauko pastebėtus sergančius augalus.

Burokėlių veislės

Burokėlių veislę pasirinkti nesunku. Jų ne tiek daug, kaip kitų daržovių. Patartina mėgėjiškame darže auginti bent dvi veisles. Vieną ankstyvąją, kitą vėlyvesnę, kuri bus skirta saugoti žiemai.

Nuotrauka Pavadinimas Aprašymas
BUROKĖLIAI RAUDONIEJI CYLINDRA BUROKĖLIAI RAUDONIEJI CYLINDRA Vasarą maistui vartojami jauni burokėlių lapai, o vėliau - šakniavaisiai. Šakniavaisiai ilgi, didesnė dalis būna virš žemės. Minkštimas intensyviai raudonos spalvos. Šakniavaisiai labai tinka perdirbimui - verdant nepraranda spalvos.
BUROKĖLIAI RAUDONIEJI ROTE KUGEL 2 BUROKĖLIAI RAUDONIEJI ROTE KUGEL 2 Veilė, kuri pakeičia burokėlius 'Bordo AS'. Auginama vasaros ir rudens derliui, daržoves galima nuimti mechanizuotai. Augalų lapai vidutinio dydžio. Šakniavaisiai apvalūs, stambūs, tamsiai raudonos spalvos, lygia, tvirta odele. Tinka sultims spausti, sandėliuoti iki kovo mėnesio, perdirbti.
BUROKĖLIAI RAUDONIEJI PABLO H BUROKĖLIAI RAUDONIEJI PABLO H Auginama šviežiam vartojimui, konservavimui, sandėliavimui. Derlius imamas praėjus 115 dienų po sudygimo. Šakniavaisiai vienodi, lygūs, minkštimas tamsiai raudonas, be ruožų, sultingas.
BUROKĖLIAI RAUDONIEJI RYWAL BUROKĖLIAI RAUDONIEJI RYWAL Vegetacijos periodas- 110-120 dienų. Lapija nedidelė. Šakniavaisiai plona odele, minkštimas tamsiai raudonas, be žiedų. Geriausiai auga vidutiniškai sunkioje, giliai įdirbtoje, nerūgščioje priemolio dirvoje.
BUROKĖLIAI RAUDONIEJI EGIPSKI BUROKĖLIAI RAUDONIEJI EGIPSKI Šakniavaisiai apvaliai plokšti, ryškai raudonos spalvos. Derlius imamas praėjus 90-120 dienų po sėklų sudygimo, prieš šalnas. Geriausiai auga vidutiniškai sunkioje, giliai įdirbtoje, nerūgščioje priemolio dirvoje. Blogai įdirbtoje dirvoje burokėliai sudygsta ne vienu laiku, išretėja.
BUROKĖLIAI RAUDONIEJI MONORUBRA BUROKĖLIAI RAUDONIEJI MONORUBRA Vegetacijos periodas - 130 dienų. Šakniavaisiai pailgi, minkštimas tamsiai raudonas be žiedų. Tinka vartoti šviežius, konservuoti, troškinti, kepti. Gerai laikosi per žiemą. Geriausiai auga vidutiniškai sunkioje, giliai įdirbtoje, nerūgščioje priemolio dirvoje.
BUROKĖLIAI RAUDONIEJI BONA BUROKĖLIAI RAUDONIEJI BONA Vegetacijos periodas - apie 120 dienų. Šakniavaisiai apvalūs, minkštimas tamsiai raudonos spalvos, be baltų žiedų, paviršiaus luobelė lygi. Šakniavaisiai tinka perdirbimui, verdant nepraranda spalvos.
LAPINIAI BUROKĖLIAI RHUBARB CHARD LAPINIAI BUROKĖLIAI RHUBARB CHARD Lengvai auginami, dirvai nereiklūs, derlius imamas praėjus 60 dienų po sėjos. Rudenį iškastas mangoldų šaknis, galima želdinti anksti pavasarį. Nešaltą žiemą pridengtos šaknys peržiemoja dirvoje. Geriausiai auga nerūgščiame, humusingame priemolyje.
BUROKĖLIAI RAUDONIEJI ZEPPO H BUROKĖLIAI RAUDONIEJI ZEPPO H Ankstyva derlinga hibridinė veislė, tinkama ekologiškam derliui auginti. Kokybiško derliaus galima tikėtis tręšiant mažesniais nei įprasta kiekiais. Veislė vertinama dėl kokybiškų šakniavaisių, kurie išsiskiria ypač geru skoniu, sodria spalva, gražia forma. Minkštimas ryškiai raudonos spalvos, sultingas, nesusiformuoja sukietėjusio pluošto žiedinių intarpų.
BUROKĖLIAI RAUDONIEJI TONDA DI CHIOGG BUROKĖLIAI RAUDONIEJI TONDA DI CHIOGG Vegetacijos periodas apie 60 dienų. Šios veislės šakniavaisiai išsiskiria saldžiu, švelniu skoniu. Minkštimas tamsiai raudonos spalvos, su baltais plačiais žiedais. Neblogai laikosi per žiemą. Geriausiai auga vidutiniškai sunkioje, giliai įdirbtoje, nerūgščioje priemolio dirvoje.
RAUDONIEJI BUROKĖLIAI ALBINA VEREDUNA*BURPEES GOLDEN*BONA RAUDONIEJI BUROKĖLIAI ALBINA VEREDUNA*BURPEES GOLDEN*BONA Ankstyvos derlingos veislės. Geltonos, baltos, raudonos spalvos šakniavaisiai. Tai puikus pasirinkimas norintiesiems užsiauginti skirtingos spalvos šakniavaisių, tinkamų vartoti šviežius, konservuoti, laikyti per žiemą. Šakniavaisiai skanūs, sultingi, maistui naudojami ir jauni burokėlių lapai. Iš jų gaminamos salotos, daržovių kokteiliai, tinka konservuoti. Šios daržovės nepakeičiamos, kai esate išsekę, reikia atgauti jėgas, kadangi stiprina organizmą, imunitetą, gerina virškinimą ir netgi spartina medžiagų apykaitą.

Visų šių veislių burokėliai tinka sandėliuoti ir konservuoti

Receptai

Silkė pataluose

Reikės:

3 virtų burokėlių;
5 kietai virtų kiaušinių;
3 didesnių virtų morkų;
1 didesnio svogūno;
4 silkės file gabaliukų;
„Vilnius" Provansalis majonezo;
druskos;
pipirų;
žalumynų.

Paruošimas:


Virtus burokėlius sutarkuojame, dedame į indo dugną, pabarstome druska, pipirais ir aptepame sluoksniu majonezo, dedame sutarkuotus kiaušinių trynius, kiaušnių baltymus, pabarstome druska, pipirais ir dedame sluoksnį majonezo, dedame sutarkuotas virtas morkas, pabarstome druska, tepame majonezu, dedame smulkiai supjaustytą svogūną ir ant viršaus dedame supjaustytą sikę, pabarstome pipirais. Dedame nakčiai į šaldytuvą, gražiai išverčiame iš indo puošiame žalumynais. Skanaus.
Receptas Ritos  Jankauskienės

Daugiau receptų:

Barščiai su grybais
Burokėlių mišrainė
Burokėlių salotos
Burokėlių sriuba
Netikras šokoladinis pyragas
Paprastos salotos
Silkė pataluose
Barščiai su džiovintais baravykais


Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

ASA.LT prenumerata

 
 
Temą atitinkančios įmonės

Deutschland


Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė Kokie reikalavimai keliami atraminės sienutės statybai?

Atsako Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė

daugiau
Ar galima keisti sklypo reljefą be kaimynų sutikimo?

Atsako Vida Aliukonienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė

daugiau
1 2 3 4 5 6
Kompanijų produktai
Formuoti buksmedžiai šiuolaikiniame apželdinime

Formuoti buksmedžiai ypač gražiai atrodo, kai jie papuošt...

Augalai ir vazonai balkonams

Augalai ir vazonai balkonams

Raugerškiai

Pasigrožėkite raugerškių spalvomis

Laistymo sistemos, automatinės laistymo sistemos

Laistymo sistemos, automatinės laistymo sistemos. Vejos l...

Rudeninės nuolaidos augalams !!!

Didelės nuolaidos dekoratyviniams augalams, daugiametėms ...

Daugiabučių namų teritorijų želdinimas dekoratyviniais augalais - kitaip

Žvilgtelėkime kaip apželdinta teritorija prie daugiabučių...

Vandens ir pakrančių augalai

Nuo mažučių žydinčių pakrančių gėlyčių iki didelių vanden...

Mikrobiologinis vandens valymo preparatas Symbio Blue Water

Dumblių šalinimas, natūralios bakterijos, nitratų ir fosf...

Dekoratyviniai baseinai 1
BASEININĖS FORMOS IŠ POLIETILENO

Dekoratyvinio baseino įrengimas

Dekoratyvinių augalų priežiūros darbai pavasarį

Pavasarinis dekoratyvinių augalų genėjimas

Aplinkos apželdinimo projektavimas

Gražiai sutvarkyta aplinka gerą nuotaiką skleidžia ne ti...

Metalinės pastatomos šiukšlių dėžės

Lauko šiukšliadėžės, šiukšlių dėžė, šiukšlių dėžės, lauko...

Apšiltinti lauko vazonai IQBANA

Lauko vazonai, kuriuose augalai žiemą jausis geriau

Prižiūrim dekoratyvinius augalus

Pavasariniai darbai sode yra pagrindiniai per visą sezon...

Dekoratyvinių augalų centras

Augalai skirti mūsų aplinkos gražinimui

Bijūnų sodinukai, bijūnai vazonuose, bijūnų gumbai,

Daugiametės gėlės, svogūninės gėlės, bijūnų gumbai, bijū...

Benzininiai trimeriai
Benzininiai trimeriai

Naujausi keturtakčiai trimeriai gerokai lenkia savo sąvyb...

Benzininė vejapjovė Castelgarden XC 53 BSW4

Vejapjovė mulčiavimui, vejos pjovimui, žolės smulkinimui

1 2 3 4 5 6