Vynuogių auginimas

Palankias sąlygas vynuogių auginimui Lietuvoje sudaro šylantis klimatas ir selekcininkų darbas. Sukurtos vynuogių veislės gali atlaikyti žemesnę nei - 30 laipsnių temperatūrą. Susigundoma Lietuvoje auginti ir tradicines šilumamėges vynuoges kaip 'Pinot Noir'. Labai  žavėtis gal nevertėtų, nes klimato atšilimai ir atšalimai cikliški. Verta rinktis šaltoms sąlygoms pritaikytas vynuogių veisles. Juolab, kad išvestos įvairių veislių vynuogės skoniu, cukringumu ne itin nusileidžia šiltųjų kraštų veislėms.

Vynuogės gali būti rentabili kultūra auginant  pramoniniu būdu. Yra bandoma tai daryti, bet, panašu, trūksta realizacijos žinių. Taip pat  ir įstatymai Lietuvoje  tam gana nepalankūs. Latvijoje pažengta kiek toliau ir ten jau brandinamos pirmosios brendžio statinės.  Rentabilesnis yra sulčių, vyno ir distiliatų verslas. Desertinių vynuogių auginimo rentabilumas gana abejotinas dėl gana didelės savikainos ir konkurencijos su šiltųjų kraštų vynuogėmis. Nors kaip tik nedidelis transportavimo atstumas yra privalumas prekiaujant prisirpusiomis vynuogėmius. Prekybos centruose prekiaujama dar neprinokusiomis vynuogėmis, kurios savo skoninėmis savybėmis gerokai atsilieka nuo pilnai prinokusių vynuogių. Dėl šios priežasties ir sau pačiam auginti vynuoges labai apsimoka.
Vynuoges auginti nėra itin sudėtinga. Svarbu teisingai pasirinkti veisles, auginimo vietą. Kiek pasipraktikavus ir vynuogių priežiūra tampa nesudėtinga užduotimi.

Dirvožemis vynuogėms

Vynuogei reikia parinkti šilčiausią ir saulėčiausią sklypo vietą. Labai palankus momentas tokiai vietai nustatyti  būna pavasarį,  kai pasninga. Tada pasimato sklypo vietos, kuriose greičiausiai ištirpsta sniegas. Tai dažniausiai būna pietinis šlaitas ar nuolydis į pietus. Taip pat šilčiausia būna prie pietinės ir pietvakarinės pastatų sienos.

Šeimos poreikiams patenkinti  turėtų pakakti kelių savo namo sienų. 5 asmenų šeimai pakanka 5- 6 desertinių veislių vynmedžių. Jei vilioja vyndarystė, reikės daugiau krūmų. Nuo krūmo galima surinkti apie 2- 5 kilogramus kokybiškai prisirpusių vynuogių, iš kurių pagaminama apie 1 - 4 litrai sulčių.  Norint užpildyti 20 litrų ąžuolinę statinaitę kokybišku vynu,  brandinimui reikės  6 - 12  vynmedžių.

Vynuogių auginimui reikia kruopščiai paruošti dirvožemį. Auginti jas galima bet kur. Jei dirvožemis netinkamas jį galima pakeisti. Teks padirbėti kasant griovį.

Dirvožemis vynuogėms turėtų būti neutralus (pH 6 - 7,5). Vynuogės mėgsta sunkesnes priemolio ir priesmėlio dirvas. Tačiau dirva negali būti užmirkstanti, neaugs, jei  gruntiniai vandenys aukštai. Dirvožemis turėtų būti gerai aeruojamas ir derlingas. Galima paruošti dirvožemį, kuris patiks vynuogėms. Tiktų mišinys iš 40 - 60 procentų derlingo ir sunkesnio dirvožemio, galima iš daržo, 20 - 40 procentų komposto, gali būti pridedama stambiagrūdžio smėlio. Mišinys skiriasi priklausomai nuo pagrindinio dirvožemio sudėties. Kuo dirvožemis sunkesnis, tuo daugiau smėlio  ir komposto. Skurdesniam gruntui dedama daugiau komposto. Taip pat verta praturtinti dirvožemį kalio ir fosforo trąšomis. Įterpiama apie 20 gramų duobei.

Tokia dirvožemio struktūra  turėtų būti apie 60 centimetrų gylio. Sodinama maždaug į 60 centimetrų pločio duobę, jei gruntas aplink derlingas. Jei dirvožemis skurdus, geriau kasti ištisinį 60 centimetrų pločio griovį.  Jei dirvožemis labai sunkus, duobės apačioje reikėtų įrengti drenažo sluoksnį.

Skurdžiame grunte galima iškasti dar gilesnę duobę ir į jos dugną sudėti viršutinį derlingą sluoksnį. Tada užpilti duobę paruoštu grunto mišiniu. Prieš sodinant įpilamas kibiras vandens.

Jei vynuogės sodinamos prie namo, reikia žinoti, kad jos nemėgsta kapsinčio nuo stogo vandens, būtinas lietaus nuvedimas.

Aplink krūmą galima patiesti juodą agroplėvelę, tai trukdys augti piktžolėms bei šildys vynuogę ir jos šaknis. Vynuogė sodinama šiek tiek įstrižai.

Jei sodinama eilėmis, atstumas tarp eilių turi būti 0,8 - 1,5  metrai. Atstumas labai priklauso nuo pasirenkamo genėjimo tipo.

Vynuogių sodinimas

Dažniausiai vynuogės parduodamos konteineriuose. Jas galima sodinti nuo pavasario iki rudens. Geresnis sodinimo laikas yra pavasarį, nes vynuogės sustiprėja ir pasiruošia žiemai. Jei vynuogės sodinukas laikytas patalpoje ar šiltnamyje, jį reikėtų palaipsniui pripratinti prie lauko sąlygų išnešant dieną į pavėsį, o naktį laikant vėsioje patalpoje.

Jei šaknys peraugusios, susilanksčiusios vazonėlyje, jas reikia ištiesinti ir apkarpyti, kad būtų 15- 20 centimetrų ilgio. Augalas geriau prigis ir greičiau įsišaknys, jei šaknis pamirkysite ar pasodinus palaistysite į vandenį įpylę Blackjak koncentruotų huminių, fulvo, ulmo rūgščių ir mikroelementų suspensijos tirpalo. Šaknis galima pamirkyti molio tirpale.

Sodinant paliekami 1-2 ūgliai. Sodinimo gylis priklauso nuo dauginimo būdo. Skiepytos vynuogės sodinamos, kad skiepijimo vieta būtų 6-8 centimetrai virš žemės paviršiaus. Tačiau daug kas nemėgsta skiepytų vynuogių, nes, nušalus skiepui, iš šaknų ims lįsti neaiškios veislės poskiepio ūgliai. Savo šaknį turintys vynmedžiai sodinami 5-8  centimetrais giliau nei augo konteineryje.

Sodinuko geriau papildomai netręšti, ypač azotinėmis trąšomis. Azoto turėtų pakakti žemės mišinyje. Augalo augimui reikalingas fosforas ir kalis. Kalis gali būti įterptas su pelenais. Tam, kad vynuogė greičiau  prigytų ir įsišaknytų, verta panaudoti "Hifas" mikorizinius grybus.

Grybai sudaro simbiozę su šaknimis ir papildomai aprūpina augalą reikalingomis naudingomis medžiagomis bei vandeniu. Prieš sodinant vynuogės sodinuko šaknis įmerkite į paruoštą "Hifas" suspensiją taip, kad tolygiai pasidengtų visas jų paviršius ir nedelsiant pasodinkite. Jei suspensijos lieka per mažai įmerkti šaknims, ją tiesiog užpilkite ant šaknų arba į sodinimo duobes. Jau augantiems augalams  padarykite dirvoje aplink augalą keletą iki 10 cm gylio angų ir supilkite suspensiją.

Šalia sodinuko įsmeigiamas apie 1,5 metro kuoliukas. Prie jo bus rišama vynuogė. Duobė pilnai nesulyginama, padaroma įduba, į kurią bus pilamas vanduo. Palaipsniui duobė užpildoma žemės mišiniu.

Vynuogių dauginimas

Vynuogių labai nesudėtinga pasidauginti. Tačiau norint dauginti pardavimui, reikia žinoti, kad kai kurios veislės yra patentuotos ir jų dauginti bei parduoti  be savininko leidimo negalima. Vynmedis gana lengvai išleidžia šaknis. Dauginti vynuoges galima dviem būdais - atlankomis ir ūglių įšaknijimu.

Dauginant atlankomis naudojamas stiprus praėjusių metų stiebas. Jis įkasamas apie 5 centimetrų gylyje prispaudžiant šaką. Kad geriau šaknytųsi, reikėtų padaryti griovelį ir jį pripildyti puraus ir derlingo dirvožemio. Tinkamiausias mišinys iš durpių, komposto ir smėlio. Kitais metais šaka atskiriama, duodama dar kiek augti ir persodinamas visai stiprus vynmedis.

Dauginant ūgliais galima pridauginti daug vynuogių krūmų, tačiau jų priežiūrai tenka skirti daug laiko.  Dauginimui atrenkami stiprūs, tų pačių metų sumedėję vynmedžių stiebai. Galima po rudeninio genėjimo nukritusius ant žemės stiebus pridengti eglišakėmis. Galima ūglius, suvyniojus į celofaną, sudėti rūsyje.

Ūgliai pjaunami su augimo pumpurais.

Kovo pradžioje po sniegu paliktus  ūglius galima pradėti daiginti. Dažnai tokiu metu lauke dar būna sniego. Ištraukiame stiebus iš po sniego ir supjaustome ūgliais, turinčiais po 2 pumpurus. Apačioje daromas kiek įstrižas pjūvis, viršuje - statmenas pjūvis. Pjūviai daromi apie 2-3 centimetrai nuo pumpuro. Apatinė stiebo dalis kiek pradrėskiama, kad lengviau prasimuštų šaknelės. Šaknų leidimą skatina šaknijimosi stimuliatorius.

Yra keli vynuogių daiginimo būdai. Paruoštus ūglius galima daiginti konteineryje su purios žemės mišiniu - komposto, durpių ir smėlio mišinyje. Konteineris apie 20 centimetrų ilgio ir 10 centimetrų skersmens. Į jį dedamas ūglis taip, kad viršutinis pumpuras būtų visai netoli grunto paviršiaus. Pilama žemė ir stipriai suspaudžiama. Konteinerio apačioje turi būti drenažo sluoksnis. Konteineriai dedami į talpą su vandeniu, kad žemės mišinys nuolat būtų drėgnas. Konteineriai laikomi virš šilto paviršiaus (22 - 25 laipsniai). Aplinkos temperatūra gali būti vėsesnė. Tokiose sąlygose silpniau vystosi lapeliai, bet stipriau auga šaknys. Vynuogių ūgliai šaknis leidžia nevienodai ir ne visada prigyja.

Kitas vynuogių daiginimo būdas leidžia atrinkti tik gerai šaknis leidžiančius  vynmedžius.

Stiebai merkiami į šiltą vandenį ir laikomi, kad iš apačios būtų šilta, patalpoje turėtų būti gana vėsu.

Pirmosios šaknelės pasirodo iš pumpurų, vėliau praplešia žievę. Puikiai matosi, kurie ūgliai subrendę, kurie dar šaknų neleidžia. Palaipsniui sodiname ūglius į purų žemės mišinį. Reikia sodinti labai atsargiai, šaknys labai trapios. Konteineriai laikomi vėsiai, gausiai laistoma, bet neleidžiama užmirkti.

Vynuogių genėjimas

Genėjimas daugeliui yra sudėtingiausia vynmedžių auginimo procedūra. Vynuogėms labai patinka genėjimas ir, žinant kelias taisykles, turėsite puikų derlių. Vynuogių derlius turi būti griežtai reguliuojamas. Ribotas kekių skaičius leidžia subrandinti vynuoges su didesniu cukraus kiekiu, mažiau rūgščias ir turinčias daugiau aromatinių bei skoninių savybių. Kokybiškiausi vynai gaminami ant vieno vynmedžio auginant 6-8 kekes. Pramoniniuose vynuogynuose tokiu atveju atstumai tarp vynuogių būna nedideli, bet bendras derlius būna pakankamai didelis.
Jei vynuogė auginama didesniame plote, su dideliu mitybos arealu, ant krūmo galima palikti daugiau vynuogių kekių

Yra keli genėjimo būdai. Plačiai naudojamas ūglių ir kordono (ataugų) metodai. Ūglių metodas labiau priimtinas mūsų sąlygoms. Kordoninis genėjimas - kai formuojamos stiprios šakos, iš kurių auga daugiamečiai rageliai, ant kurių formuojasi derantys pumpurai ir auga derantys stiebai.

Genėjimas pramoniniame vynuogyne.  Mūsų salygomis pagrindinis stiebas ar 2 stiebai palaikomi nedideliame aukštyje. Iš jų auginami keli derantys stiebai. Toks vynmedžio formavimas pradedamas nuo pirmųjų metų.

Pirmaisiais metais paliekami 2- 3 stiebai. Jie kreipiami į skirtingas puses. Vasarą nuskabomi pažastiniai ūgliai. Ankstyvą rudenį galima nuskinti viršūnę, kad stiprėtų ir medėtų pagrindinis stiebas. Nukritus lapams paliekami 2 stipriausi stiebai. Pagrindiniams stiebams paliekami 3-4 pumpurai. Jei vynuogė mažiau atspari šalčiams, geriau negenėti, o paguldyti ant žemės pridengus eglišakėmis ar agroplėvele. Nugenima ankstyvą pavasarį, įsitikinus, kurios šakos geriausiai peržiemojo.

Antraisiais metais paliekami 1-2 stipriausi ir optimaliame aukštyje bei nuotolyje nuo šaknų esantys stiebai. Dažniausiai tai būna stiebas iš viršutinio pumpuro (4-as iš pernai nupjautų pumpurų). Čia formuosis pagrindinis mazgas. Iki čia augs daugiametė stora šaka, nuo čia kasmet augs derančios šakos.

Galima laikytis taisyklės kiek palikti pumpurų. Jei stiebo skersmuo 10 mm, paliekama 10 pumpurų.

Atraisiais metais taip pat galima formuoti dvipetį kordoną. Tais metais išaugusios šakos nukerpamos paliekant kelis pumpurus. Tokių šakų palikti viename petyje galima 2-4. Iš jų jau kasmet augs kelios derančios vertikalios šakos.

Kitais metais paliekamas stipriausias ūglis su 4-8 pumpurais. Ankstyvą pavasarį pašalinami vienas ar 2 pumpurai. Pasenus kordono rageliui (ima augti silpni stiebeliai) galima naują formuoti iš vilkūglio.

Kasmetinis genėjimas šalčiui atsparių ir neatsparių vynuogių gali skirtis. Šilumiamėgių mazgas daromas žemiau ir kasmet paliekamas 1 arba 2 ilgi švieži stiebai. Juos lengva užkloti eglišakėmis. Pavasarį horizontaliai augančiame stiebe paliekama 8-10 (2x4-5) pumpurų, iš kurių išauga vertikalūs apie 1- 1,5 metro derantys ūgliai. Tokį genėjimą matome aukščiau esančioje nuotraukoje pramoniniame sode Latvijoje.

Pavasarį išskabome silpnus pumpuriukus, kur jų būna du, pašaliname vieną pumpurą. Prieš žydėjimą ir mezgantis uogoms išlaužomi iš tokių pumpurų išaugę stiebai.

Taip pat šalinami iš lapų pažastų augantys ūgliai (posūniai). Paliekami 2 lapai.

Galima atverti saulei bręstančias vynuoges nuskabant lapus.  Taip pat uogos gaus daugiau maisto medžiagų

Vynuogių auginimas prie sienos.

Gerai prižiūrimoms, daug tręšiamoms, gausiai laistomoms vynuogėms galima palikti daugiau pumpurų. Prie sienos augančiam vynmedžiui  palikti 4 pagrindiniai stiebai, kuriems paliekamas tų metų sumedėjęs stiebas su 7- 8 pumpurais. Genint pašalinama apie 70- 80 procentų šakų.

Vynuogių auginimas ir priežiūra lauke

Pirmaisiais metais net ir šalčiui atsparias vynmedžių veisles reiktų apsaugoti nuo šalčių. Vynuogių šakos dedamos ant eglišakių ir apklojamos eglišakėmis ar agroplėvele. Kadangi  šalčiams jautrios vynuogių šaknys, jas verta mulčiuoti durpėmis ar sausu vejos mulčiumi. Nors mulčias  tampa geidžiama žiemojimo vieta stiebą graužiančioms pelėms.

Vynuoges reikia ravėti, saugoti nuo piktžolių. Sumažinti darbų kiekį galima mulčiuojant, patiesiant agroplėvelę, purškiant herbicidus. Apsaugą nuo piktžolių galima suderinti su  su tręšimu tarpueiliuose auginant sideralinius augalus. Vynuogėms svarbus laistymas, ypač uogų brendimo laikotarpiu. Neturint laistymo sistemos, vynmedžiai laistomi gausiai, bet retai.

Vynuogių auginimas šiltnamyje

Vynuoges imama auginti ne tik šiltnamiuose, bet ir žiemos soduose. Tai leidžia užtikrinti įspūdingą žalumą ir tuo pačiu apsirūpinti aukštos kokybės uogomis. Šiltnamyje išaugusios vynuogės nepalyginamai skanesnės nei iš parduotuvės. Parduotuvėse dažniausiai prekiaujama dar nesubrendusiomis vynuogėmis. Šiltnamyje užauginsite aromatingas, saldžias desertines uogas.

Žiemos sodas su vynuogėmis. Žiemos sode vynuogės genimos rudenį. Dažniausiai formuojamas kordonas didesniame aukštyje.

Vynuogių tręšimas

Vynuogės labai jautrios tręšimui ir trąšų trūkumui. Vyninių veislių dažniausiai labai ribotai tręšia. Stebint augalą galima sužinoti, kokių vynuogei trūksta trąšų, ar jų gauna per daug. Pavojingiausias yra azotinių trąšų perteklius. Susidaro pavojingi nitratai ir nitritai. Taip pat azoto perteklius vegetacijos periodu neleidžia subresti augalo stiebams ir augalas apšąla.

Ką tik pasodintiems vynuogių sodinukams svarbus fosforas. Fosforas įterpiamas įmaišius į žemės mišinį superfosfato.

Kiekvieną pavasarį augalui reikia azoto. Azoto trūkumą rodo trumpi tarpubambliai, silpnai augantys stiebai, šviesiai žali lapai. Perteklių parodo per ilgas vegetacijos laikas, iki pat šalnų žaliuojantys lapai. Geriausiai azoto papildymui tiks kompostas. Nors pakankamą azoto kiekį gali duoti mulčiavimas vejos žole.
Kiekvienais metais vynuogės tręšiamos fosforo trąšomis. Jos svarbios pavasarinio augimo laikotarpiu.
Kalis reikalingas bręstančioms uogoms. Tinkamiausia vynuogėms yra kalio magnezija tuo pačiu aprūpinanti augalą magniu.

Raudonuojantys vynuogių lapai gali rodyti trąšų trūkumą ar grybelinę ligą. Jei ima raudonuoti apatiniai lapai, greičiausiai vynuogei trūksta fosforo. Iš apatinių lapų augalas fosforą perduoda į viršutinius lapus.

Vynuogių chlorozę - lapų šviesėjimą pakraščiuose, sukelia geležies trūkumas. Žalia spalva lieka ties gyslomis, kraštai ir tarpgysliai šviesėja, geltonuoja. Geležies papildoma laistant ar purškiant geležies sulfatu.

Paliekite BLACKJAK koncentruotų huminių, fulvo, ulmo rūgščių ir mikroelementų suspensijos tirpalu, taip augalai greičiau išleis pridėtines šaknis, pagerės maisto medžiagų pasisavinimas, pagreitės augalo augimas.

Pamaitinkite augalą per lapus, kai pastebėsite ant augalo tam tikrus mikroelementų trūkumo požymius. Tam puikiai tiks Microdoctor linijos priemonės su mikroelementais arba žalios linijos produktai su skirtingais augaliniais ekstraktais ir mikroelementais, kurių pagalba padidės natūralus augalų atsparumas nepalankiems aplinkos veiksniams - Matrifruit, Matrinal B, Mimox Zn, Copfort, Alsupre S, Drekkar.

Boro trūkumą rodo vynuogių uogoms bręstant trūkinėjanti odelė. Į atsivėrusią žaizdą greitai patenka puviniai, grybeliai. Porą metų boro preparatų nepavyko rasti, teko siųstis iš užsienio.

Dabar galima nusipirkti Matrinal B, preparato su boru. Naudojamas purškiant prieš žydėjima, galima patręšti per lapus.

Vynuogių veislės

Lietuvoje auginama apie 100 veislių vynuogių. Pagrindinė grupė - desertinės, tarp kurių yra su sėklomis ir besėklių vynuogių. Taip pat yra vyninių vynuogių veislių. Selekcija vykdoma didinant atsparumą šalčiams ir ligoms. Taip pat didinant cukringumą ir optimizuojant rūgštingumą.
Lietuvos medelynuose nebūna naujesnių modernių veislių. Daugybė naujų veislių turi savininkus, kurie leidžia užsiimti dauginimu tik už gana didelius pinigus. Todėl verta plačiau pasidomėti pasirenkamomis veislėms. Medelynai dažniausiai siūlo savo, ir ne visada geriausias veisles.

Renkantis desertines veisles žiūrima į cukraus kiekį, rūgštingumą, prisirpimo laiką, minkštimo atsiskyrimą nuo kauliukų. Trumpesnio brendimo periodo vynuoges bus galima valgyti anksčiau. Ilgesnio - vėliau. Derinant ilgo ir trumpo periodo vynuogių veisles prailginamas šviežių vynuogių sezonas. Daugelis desertinių vynuogių nėra labai atsparios šalčiams. Maloniau valgyti vynuoges, kurių minkštimas lengvai atsiskiria nuo kauliukų.

Geriausios desertinių vynuogių veislės pasižymi uogų dydžiu, subalansuotu rūgšties ir cukraus kiekiu. Deja, daugelis jų auga šiltnamyje ar žiemos sode.

Geriausios desertinės ir besėklės vynuogių veislės

Ypač dabar didelio populiarumo sulaukia besėklės vynuogės. Jos gana greitai subręsta, sukaupia daug cukraus.  Besėklės vynuogės kaip taisyklė yra mažesnio dydžio. tačiau taip kaip nėra sėklų tai nėra trūkumas.

Somerset Seedless derlinga, ankstyva ir atspari šalčiams ir ligoms. 
Trollhaugen besėklė atspari šalčiams ir grybinėms ligoms vynuogių veislė.
Einset Seedless besėklė vynuogė su maloniu braškių skoniu, atspari šalčiams.

Geriausios Lietuvos klimatui baltųjų vynuogių veislės

Vyninės veislės pasižymi dideliu sulčių kiekiu, aukštu cukringumu. Geriausia vynuogių veislė vynui Lietuvoje tarp baltų vynuogių laikoma 'Solaris' -  cukringumas 20- 22 procentai, rūgštingumas - 6-9 g/l. Atspari ligoms ir šalčiui.

Siegerrebe  (Madeleine Angevine x Traminer Rot) labai panaši į Gewurztraminer vynus. Sprogsta vėliau, sunoksta anksčiau. Kaip ir šiaurinėms veislėms sukaupia daugiau aromato vėsiame klimate. Aukštas cukraus kiekis, mažai rūgšties, , vidutinis atsparumas šalčiams ir grybelinėms ligoms. Vynai gaunasi aromatingi, su rožių, ličio aromatu.

Adalmiina derlinga, ankstyva, atspari ligoms ir šalčiams baltųjų vynuogių veislė.

Geriausios Lietuvos klimatui raudonųjų vynuogių veislės

Geriausia raudonų vynuogių veislė vynui laikoma 'Regent' Diana (Silvaner x Mueller-Thurgau ) x Chambourcin. Lietuvoje palankiais metais sukaupia apie 20 - 22 procentus cukraus, turi 6- 9 g/l rūgšties. Vynas būna sodrios raudonos spalvos, juodųjų serbentų ir vyšnių aromato. Kekės - apie 150 g svorio. Atspari ligoms, šalčiui.
Marechal Foch (M.G. 101-14 O.P. x Goldriesling) vidutiniškai derlinga, augi, vidutiniškai ankstyvo brendimo vyninė veislė. Atspari grybinėms veislėms, šalčiui. Vynas gaunasi gaivus, labai vaisiškas, vyšniomis, šeivamedžiu kvepiantis vynas.
Raudonųjų vynuogių veiislė "Rondo" sukaupia daug cuklaus ( 19 - 20 procentų), rūgšties 9-10 g/l. Mažiau atspari ligoms ir atsparumas šalčiui -24 laipsnių. Gana anksti sunoksta. Vune jaučiasi vyšnių , aviečių, miško uogų aromatas.

Vynuogių ligos

Teisingas vynuogienojų genėjimas, formavimas ir tręšimas yra gera profilaktinė priemonė, sauganti augalą nuo ligų. Pavojingiausios grybinės ligos yra netikroji miltligė, miltligė, antraknozė, baltasis puvinys, kekerinis puvinys, askochitozė, septoriozė, bakterinis gumbas. Vynuoges puola ir kenkėjai: sodinės voratinklinės erkės, voratinklinės erkės, amarai, vapsvos.

Netikroji miltligė

Pavojingiausią vynmedžių ligą sukelia vynuoginė plasmopara. Liga pažeidžia jaunus lapus, ant jų viršutinės pusės atsiranda apskritos arba ovalo formos žalsvos dėmės. Apatinė pusė apsitraukia puria balsva plėvele. Ligai progresuojant dėmės darosi kampuotos, susilieja, lapai ima džiūti ir galiausiai nukrinta. Ant ūglių atsiranda pilkšvos, kiek įdubusios dėmės. Džiūsta stiebai ir žiedai, ruduoja, raukšlėjasi, džiūsta ir nukrinta uogos. Sausu oru apatinėje lapo pusėje apnašos gali ir nesusidaryti. Ligai plisti ypač palankūs šilti ir drėgni orai, tačiau ji plinta ir žemos, ir aukštos temperatūros sąlygomis. Pastebėjus ant lapų dėmes, reikėtų pradėti naudoti apsaugos priemones. Ligos plitimą skatina ir pertręšimas azotinėmis trąšomis. Vynuogės netikrajai miltligei jautriausios laikotarpiu nuo žiedynų formavimosi iki uogų užsimezgimo. Purškiama fungicidais iki žydėjimo ir po žydėjimo. Likus 20 dienų iki derliaus nuėmimo, purkšti nereikėtų.

Grybelio sporos žiemoja nukritusiuose lapuose, stiebuose. Todėl sergančio augalo lapus reikia sugrėbti ir sudeginti, o žemę po juo perkasti.

Netikrosios miltligės pažeistas lapas

Miltligė

Miltligės grybas pažeidžia lapus, ūglius ir uogas. Ligos požymiai: dėmėti arba ištisai balti, voratinkliška grybiena aptraukti lapai. Pažeisti lapai nustoja augti, garbanojasi, džiūsta ir nukrinta. Ant augančių stiebų matomos netaisyklingos formos rudos dėmės. Žiedynai ir uogos atrodo tarsi apibarstyti miltais. Purškiama sieros preparatais, kai temperatūra aukštesnė kaip 18 laipsnių C. Pirmieji požymiai pasirodo vynuogėms nužydėjus, kai sausa ir karšta, liga gali atsirasti anksčiau.

Stiprinti ir apsaugoti augalus verta natūraliomis priemonėmis. Unikalus produktas yra FIZIMITE - tai koncentruotas, maitinantis ir augalus apsaugantis mikroelementų derinys. Juo purškiant augalai sustiprinami, patikimai didinamas jų produktyvumas. FIZIMITE efektyviai nuo augalų paviršiaus  nuplauna kenksmingus organizmus ir natūraliu būdu pagerina augalų gynybos sistemą. Dėl to augalai gali patys apsiginti nuo kenkėjų ir ligų. FIZIMITE padeda apsisaugoti nuo lapų susisukimo, deformacijų, apnašų, dėl pažeidimų atsirandančių gelsvų dėmelių abiejose lapų pusėse, voratinklių susidarymo tarp lapų, lapų kritimo, baltų apnašų susidarymo.

Antraknozė

Antraknozę sukelia vynuoginis svylagrybis. Ant stiebų atsiranda nedidelės apskritos ar ovalo formos iškilios raudonai rudos dėmelės. Ligai progresuojant, dėmės pašviesėja, pasidaro pilkšvai baltos, gelsvos, pakraščiuose išryškėja platus rudai raudonas, kiek iškilęs apvadas, centras įdumba. Pradeda džiūti augalo stiebas, vysta ir krinta lapai. Sporos žiemoja stiebuose ir nukritusiuose lapuose, todėl užkrėstus lapus reikia sugrėbti ir sudeginti, o žemę sukasti. Purškiama fungicidais.

Vynuogių  uogų pilkasis puvinys dažniausiai pažeidžia uogas. Pradėjusios sirpti jos sutrūkinėja, išteka sultys ir visa kekė pasidengia pilku pelėsiu. Ligos sukėlėjas žiemoja ant nukritusių lapų. Padeda lapų surinkimas ir sudeginimas, genėjimas, kekių kiekio mažinimas. Gali padėti FIZIMITE.

Bakterinis vėžys

Ligos sukėlėjas yra Agrobacterium tumefaciens, arba bakterinis gumbas. Ant stiebų atsiranda šviesios, minkštos, vėliau sukietėjančios, raukšlėtu paviršiumi išaugos. Dažniausiai formuojasi ant šaknies kaklelio arba pagrindinės šaknies. Augalas nusilpsta, prastai auga. Liga patenka per pažeistas vietas.

Padidinti natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams galima naudojant žalios linijos produktus su skirtingais augaliniais ekstraktais ir mikroelementais -  Altozan B/Zn, Alsupre S, Copfort, Mimox Zn

Daugiau apie priemones nuo vynuogių  ligų ir kenkėjų rasite paspaudę šią nuorodą.

Vynuogių atramos

Svarbus ir gana daug darbo reikalaujantis vynuogių priežiūros etapas yra atramų įrengimas. Geriausia atramoms naudoti nepūvančias medžiagas - cinkuotus  vamzdžius. Tarp vamzdžių kas 30 - 50 centimetrų pravedama metalinė viela. Dažniausiai naudojami vielos įtempėjai. Apatinėje dalyje viela gali būti pravedama kiek tankiau, nes ten būna daugiau svorio nuo kekių.

Eilė susideda iš galinių atramų kurios įkalamos kampu ir įtvirtinama įsukamais inkarais. Tarp jų dedami laikantys kuoliukai ant kurių laikysis vielos. Jie statomi kas 4 - 5 metrai. Žemutinė viela įtempiama apie 40- 50 centimetrų aukštyje nuo žemės.

Vynuogių apsauga nuo šalnų

Vynuogėms pavojingiausios pavasarinės šalnos. Tik išsprogusius pumpurus pažeidžia net gana nedidelis minusas ir sunaikinamas derlius.

Efektyviausias būdas apsaugoti vynuogių pumpurus nuo šalnų purkšti vandenį. Specialūs purkštukai sukuria dirbtinį rūką.

Vynuoges reikia apsaugoti žiemą nuo šalčių. Dauguma veislių atsparūs šalčiams ir dengti nereikia. Nors pirmuosius kelis metus vynuoges reikėtų apdengti. efektyviausia dengti burbulinėmis plėvelėmis.

Vynuogių laistymas

Vynuogėms nėra reikalingas pastovus laistymas, ypač vyninėms veislėms. tačiau jei ilgai nusistovi sausra vynuoges verta palaistyti.

Vynuogių laistymas prie šaknų. Įstatomas vamzdis į kurį laša vanduo iš automatinės laistymo sistemos