Mažos galios saulės elektrinės įrengimas, valstybės strategija ir parama, finansavimo modeliai.

Jeigu projektuojate ar statote gyvenamąjį namą, reiškia, sprendžiate, kokį energijos šaltinį ir šildymo sistemą rinktis. Tuomet šis straipsnis skirtas jums.

Žaliosios energetikos plėtros motyvai pasaulio šalyse ir siūlymas Lietuvai.

Įsirengęs saulės kolektorius ant nuosavo namo stogo ir pradėjęs juos montuoti visoje Lietuvoje, UAB „Saulės šiluma" vadovas Gytis Skrinska ėmėsi kolektorių tipų efektyvumo stebėsenos, optimalaus pasvirimo kampo skaičiavimo. Jo nuomone, praktika nuo teorijos šiek tiek skiriasi.

Batsiuvys turėtų nešioti savo siūtus batus, kad žinotų, ką kiti jaučia juos avėdami. Taip pat ir architektas – jei negyvena savo projektuotame name, nežino, kaip jaučiasi užsakovai“, - sako architektas Andrius Želnys. Jo paties namas – kompaktiškas, ekologiškas, technologiškas, darnoje su gamta ir aplinka.

Kokiomis sąlygomis saulės elektrinės būtų naudingos ir kompensuotų vartotojų išlaidas elektros energijai?

Energiją iš saulės galima paimti ne tik naudojant kolektorius, bet ir iš anksto planuojant pastato išsidėstymą ir jo architektūrą

Naujos technologijos leido pagaminti ekologišką mineralinę vatą.

Aktyvaus saulės šilumos tiekimo sistemos yra dviejų tipų: su skystu ir oriniu šilumos nešikliu.

Šiuolaikiniai mokslininkai iš esmės patvirtina senovės fengšui ir šiuolaikinių radiostezininkų - geomantų tiesas.

Šiuo metu iš atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje išgaunama maždaug 3,3 proc. elektros energijos. Tai visų pirma - elektros energija, generuojama Kauno HE, visos likusios elektrinės kartu sudaro tik 17,5 MW. Daugiausia - smulkios hidroelektrinės.

Nepriklausomybė - su saulės baterijomis

Kylant energijos išteklių kainoms, auga susidomėjimas alternatyviais energijos šaltiniais

Dabar labai madinga kalbėti apie globalinį atšilimą, ekologinių medžiagų naudojimą statyboje, tarp jų ir vietinių medžiagų (molis, smėlis, medis, šiaudai) - pigių ir lengvai prieinamų. Siūlau išbandyti mano patikrintą namo statybos būdą iš šiaudų spudulių (kitkų).

Vakarų mokslininkai, net nesigilindami į fengšui paslaptis, išplėtojo naujo mokslo - psichologinės ekologijos - šaką, kuri tyrinėja aplinkos poveikį žmogaus psichikai.

Įsivaizduojate save, gyvenantį name, kurį šildo vienintelis radiatorius ir šildymui (su karšto vandens ruošimu) per metus išleidžiate kokį 1000 litų? Tokį pirmąjį energiją taupantį namą Lietuvoje ruošiamasi statyti jau šiemet.

Ateitis priklauso atsakingajai decentralizuotai atsinaujinančiai energetikai. Nei kuro deginimu grįsta energetika, nei juolab branduolinė neturi ateities, - neabejoja kai kurie mūsų šalies mokslininkai.

Svarbiausias planavimo proceso elementas yra namo poreikių apskaičiavimas ir juos išpildančios energijos sistemos paieška.

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) narės, iki 2020 metų turėtų pasiekti, kad energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių teiktų penktadalį visos pagaminamos energijos. Tačiau verslas sunkiai įsivaizduoja, kad tai Lietuvoje yra realu.

Viešbutis statomas vykdant Kinijoje atsinaujinančių energijos išteklių vystymo programą.

"Namas - orchidėja" (Orchid House), pastatytas Didžiosios Britanijos draustinyje, įkvėptas laukinės gamtos kraštovaizdžio.

"Pasyvus namas" - tai pastatas, sunaudojantis labai mažai energijos, reikalingos patalpų apšildymui (mažiau nei 15 kWh/kv.m. per metus).

Atliktų tyrimų duomenimis, daugumoje Europos Sąjungai priklausančių valstybių 40 proc. energetikos išteklių (gamtinių dujų, elektros, naftos ir jos gaminių) yra sunaudojama visuomeninės bei gyvenamosios paskirties pastatuose. Asmeniniuose butuose, individualiuose namuose ar biuruose didžiausia dalis energetikos išteklių tenka šildymui.

Paramą Saulės energijos panaudojimo plėtrai siūlo nemažai JAV valstijų, bet San Francisko planas gali būti pats ambicingiausias, nes siūlo tiek refinansavimą, tiek paskolas.

Griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams nesnaudžia ir nuotekų valymo įrenginių gamintojai. Jie, kaip ir kompiuterių bei mobiliųjų telefonų gamintojai tarp savęs lenktyniauja, kas pagamins "mažesnę ir talpesnę" išvietę.

Atrodo, pasaulis vėl gali susirgti piramidžių statymo liga. Tik šį kartą piramidės bus ne mauzoliejai, o elektrinės.

Dabar Europoje yra madinga statyti namus iš ekologiškų statybinių medžiagų. Lietuvoje šių medžiagų madą diktuoja Aplinkos ministerija ir asmeniniai užsakovų finansiniai pajėgumai, kadangi ekologiški namai kainuoja ypač brangiai.

Tokių įrenginių gali prireikti sodybose, iki kurių nėra nutiesta bendra kanalizacija. Jų konstrukcija nėra sudėtinga: pirmiausia fekalijos patenka į rezervuarą, kur jos yra neutralizuojamos bakterijų.

Griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams nesnaudžia ir nuotekų valymo įrenginių gamintojai. Jie, kaip ir kompiuterių bei mobiliųjų telefonų gamintojai tarp savęs lenktyniauja, kas pagamins "mažesnę ir talpesnę" išvietę.

Nusprendęs pasistatyti vėjo jėgainę ar hidroelektrinę, žmogus susidurs ne tik su finansinėmis išlaidomis, bet - ir biurokratiniais barjerais.

Flotacija-teršalų atskyrimas nuo nuotekų oro burbuliukų pagalba. Flotacijos metodu gali būti išskiriamos emulguotos skystos ir kitos išplaukiančios priemaišos (pvz.: riebalai, naftos produktai).

Kaip parinkti tinkama įrenginį, kokie įrenginių privalumai, kaip jie veikia?

Iš ko statyti namą - visai ne retorinis klausimas. Medžiagų sąrašas nesibaigia plytomis, medžiu ir betonu. Namai būna šiaudiniai, faneriniai, stikliniai, iš kartoninių dėžučių nuo kiaušinių…