Šiltinimas akmens vata ir renovacijos rezultatai

2016-02-17 14:07   Peržiūros : 685   Spausdinti


Sutaupytos šilumos energijos skaičius turėtume užrašyti ant atnaujintų namų fasadų arba stenduose, kokie yra įrengiami skelbiant apie ES paramą. Tuomet visiems būtų aišku, kokie yra renovacijos rezultatai.


Keraminių plytų mūro daugiabutis Vilniuje, Didlaukio 54.  Namo statybos metai - 1985, renovacija baigta 2011 m, jos metu namas iš lauko apšiltintas akmens vata, apdailintas struktūriniu tinku.

Šiltinimas turi ne tik taupyti energiją, bet ir suteikti komfortą

Kaip žmogaus kūnas išskiria šilumą ir drėgmę prakaito pavidalu, lygiai taip pat pastatas į aplinką išleidžia dalį šilumos energijos ir drėgmės garų pavidalu. Nė vienas žmogus, kad ir labai norėdamas per šaltį sulaikyti visą kūno šilumą, nesirengia orui nelaidžia plėvele.  Stengiasi rengtis natūralių pluoštų drabužiais, kailiniais. Lygiai taip pat turėtume galvoti šiltindami pastatą - ne vien tik apie šilumos sulaikymą, bet ir apie vandens garų pasišalinimą, kuris savo ruožtu lemia pastato vidaus komforto sąlygas.

Planuojant pastato renovaciją reikia numatyti ne tik sienų ar stogo šiltinimo sprendimus, bet ir patalpų vėdinimą. Pasirinkus vandens garams laidžias šiltinimo sistemas ir jas teisingai įrengus, o pastato vėdinimui sumontavus vėdinimo sistemą su šilumogrąža, kitaip dar vadinamą rekuperatorium, sudarytume puikias vidaus klimato sąlygas ir užkirstume kelią  pelėsio susidarymui. Tuomet neliktų klausimų, kaip bute išnaikinti pelėsius. Kai gyvensime sveikoje aplinkoje, tuomet jau galima skaičiuoti, kiek šilumos energijos sutaupėme apšiltindami pastatą.

„Jeigu ant modernizuotų daugiabučių fasadų didžiuliais skaičiais būtų užrašytos sutaupytos šilumos kilovatvalandės, gal tada visuomenė suprastų, kas iš tiesų yra modernizavimas. Jis turi būti ne popierinis, ne makiažinis, projektuotojai ir statybininkai turėtų įsipareigoti  pasiekti tam tikrą energinę klasę ir ji turėtų likti tokia pat ir po 10-ies metų", - įsitikinęs įmonės, „Pastatų diagnostika ir statyba", atliekančios statybų techninę priežiūrą, vadovas Gediminas Butkus.

Manau, kad verta būtų ant modernizuoto namo sienų rašyti, jog jame nėra pelėsių - tai reikštų, jog būstuose ne tik šilta, bet ir  švarus oras, sveika aplinka.

Naujos statybos biurai ir būstai dabar be mechaninės, t.y. priverstinės vėdinimo sistemos beveik nebestatomi, o jiems apšiltinti pasirenkamos kokybiškos ir ekologiškos medžiagos. Šios abi sąlygos iš esmės garantuoja energijos taupymą, komfortą ir sveiką aplinką.

Ką rodo daugiabučio auditas?

Kaip daugiabučių modernizavimo programos dalis yra vykdomas atrankinis atnaujintų namų energinis auditas. Jo tikslas - po daugiabučio modernizavimo projekto įgyvendinimo (laikotarpyje iki 5 metų) įvertinti įgyvendintų priemonių faktinį energinį ir techninį efektyvumą, jų atitiktį projektiniams sprendiniams, įgyvendintų sprendinių ir statybos darbų kokybę ir pateikti rekomendacijas dėl priemonių naudingumo, medžiagų, konstrukcijų ir technologijų taikymo modernizuojant daugiabučius namus.  Ekspertizei atrenkami namai, kuriems po modernizavimo projekto įgyvendinimo yra praėję ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 metai.

2011 metais baigta renovacija Didlaukio g. 54 Vilniuje. Ką po penkerių metų parodė energinis namo auditas?

Renovacijos metu namo sienos apšiltintos akmens vata (0,041 W/mK, 150 mm), apdailai naudotas struktūrinis tinkas. Pastato balkonų atitvarų šonai ir priekinės briaunos šiltintos vata (100 mm), apdailai naudojant dekoratyvinį tinką. Pastato cokolis irgi apšiltintas akmens vata (50 mm), stogas - polistireniniu putplasčiu (160 mm) ir pakietinta mineraline vata (40 mm) nenuimant senos stogo dangos.

Didlaukio 18

Kadangi modernizuotame name galimybės keisti ar permontuoti langus nėra, energinį auditą atlikę specialistai rekomendavo sureguliuoti langus ir pakeisti susidėvėjusias langų tarpines.

Visuose namo butuose buvo pakeisti radiatoriai, sumontuoti temperatūros reguliatoriai, kiekviename bute yra šilumos apskaita, ant namo stogo buvo pastatyta 20 vienetų vamzdinių saulės kolektorių, kurie dabar namo šilto vandens poreikį vasarą tenkina 100-u procentų. Vėdinimo sistema išvalyta ir palikta sena - natūrali per ventiliacijos kanalus. Kaip sakė namo gyventojų bendrijos pirmininkė Nijole Kutkienė, iki renovacijos daugelyje kambarių, esančių šiaurinėje pusėje, buvo pelėsių. Po renovacijos jų neliko, nors palikta senoji vėdinimo sistema.

Namo energinį auditą atlikę MB "Energo projektas" specialistai konstatavo, kad „pro esamus ventiliacijos kanalus dėl vėdinimo, patiriami šilumos nuostoliai" ir rekomendavo įrengti vėdinimo sistemą su rekuperacija visame pastate.

Nepaisant natūralaus vėdinimo, šilumos energijos taupymas akivaizdus - pastato energijos sąnaudos patalpų šildymui sumažėjo daugiau kaip 50 proc.

 

grafikas

Stebėsena parodė, kad po renovacijos didžiausi šilumos nuostoliai pastate yra per pastato langus kurie sudaro daugiau kaip pusę dabar patiriamų šilumos nuostolių. Renovacijos metu dalis atskirų langų angokraščių neapšiltinti, nes tie langai buvo pakeisti dar iki projekto įgyvendinimo, todėl ties angokraščiais fiziškai neliko vietos apšiltinimui.

„Minėta aplinkybė turėjo būti įvertinta rengiant techninį projektą. Tokių atvejų išvengimui ateityje rekomenduojama prieš rengiant projektą atlikti pastato konstrukcijų tyrimus, kas leistų įvertinti esamą konstrukcijų būklę ir projekte parinkti įgyvendinamus sprendimus", - rašoma namo energinio audito išvadose.  Rekomenduojama ateityje šiame pastate dar apšiltinti perdangą virš rūsio, kuri po rekonstrukcijos liko neapšiltinta.

2007 metais patalpų šildymui šalčiausią mėnesį buvo suvartojama iki 32 mWh per mėnesį, o rekonstravus pastatą, per šalčiausią mėnesį šilumos energijos sąnaudos per mėnesį nepakyla daugiau kaip iki 17 mWh.

Vyksta energinio efektyvumo matavimai, vienu metu matuojant tris taškus: sienos, lango rėmo ir stiklo paketo
Vyksta energinio efektyvumo matavimai, vienu metu matuojant tris taškus: sienos, lango rėmo ir stiklo paketo.

Atitvarų šilumos perdavimo koeficientai po modernizavimo matyti iš lentelėje pateiktų duomenų.

PASTATO ATITVARŲ ŠILUMOS PERDAVIMO SKAIČIAVIMŲ REZULTATAI

Matavimai
Lango U 1,6701207

Atlikus matavimus ir apibendrinus bei suskaičiavus duomenis nustatyta, kad vidutinis stiklo paketo šilumos perdavimo koeficientas yra 1,67 U, W/(kv.m K)

Rėmo U 1,266984

Atlikus matavimus ir apibendrinus bei suskaičiavus duomenis nustatyta, kad vidutinis lango rėmo šilumos perdavimo koeficientas yra 1,27 U, W/(kv.m K)

Sienos U 0,2280124

Atlikus matavimus ir apibendrinus bei suskaičiavus duomenis nustatyta, kad vidutinis sienos šilumos perdavimo koeficientas yra 0,23 U, W/(kv.m K)

Verta prisiminti, kad iki renovacijos jie buvo: išorės sienų - 1,12, nepakeistų medinių langų stiklo paketo - 2,56, pakeistų pastikinių langų - 1,7 W/(kv.m K).

Fasado renovacijos projektas

Taigi aptarti renovacijos rezultatai rodo, kaip svarbu yra iš anksto apgalvoti, ko reikia ir kaip tai pasiekti. Techninis darbo projektas - kertinis akmuo tiek renovacijoje, tiek naujoje statyboje.

Fasadų apšiltinimas ir apdaila - irgi labai atsakingas žingsnis. Jei kalbame apie renovaciją, tai gana dažnai skirtingos būklės, skirtingą fasadų paviršių  turintiems pastatams pritaikomi tipiniai projektai, o tai turi įtakos tolimesniems žingsniams, medžiagų parinkimui, ir galų gale rezultatui.  Tačiau ne visais atvejais tipiniai sprendimai tinka. Pirmiausia turėtų būti įvertinta fasado būklė: švara, lygumas,  įgeriamumas, kad būtų galima parinkti atitinkamą gruntą bei kitas medžiagas. Taip pat, kaip rodo Didlaukio g. 54 ir kitų renovuotų namų energinio audito duomenys, labai svarbu rasti sprendimus, kaip geriau apšiltinti angokraščius, cokolį, rūsio perdangą.

Įvertinus fasado būklę ir žinant siekiamą rezultatą, turėtų būti parenkama šiltinimo sistema, parengiamos tikslios, ne bendro pobūdžio rekomendacijos, tiksliai numatomi atskiri mazgai. Mazgų sukonkretinimas ir medžiagų nurodymas leidžia išvengti interpretacijų ir broko.

Šiltinimo medžiagos parinkimas

Daugiabučių modernizavimą organizuojančios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) parengtoje Investicijų plano metodikoje rekomenduojami du fasadų šiltinimo būdai (alternatyvūs priemonių paketai):

1. Išorinės vėdinamos termoizoliacinės sistemos su oro tarpu.

2. Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos - su mineraline vata arba polistireniniu putplasčiu;

Gyventojams pateikiami vėdinamo fasado su mineraline vata ir tinkuojamo su polistireniniu putplasčiu variantai. T.y. brangiausias ir pigiausias.

Labai retai skaičiuojamas ir pateikiamas fasadų variantas su mineraline vata ir tinku. Tačiau šis variantas komforto požiūriu yra tas pat kaip žmogui kailiniai žiemą. Šia sistema daug namų apšiltinta Ignalinoje, aukštesnių pastatų Vilniuje. Jis laikomas aukštesnio lygio apšiltinimu, saugesniu dėl gaisro bei kuriančiu komfortiškesnį mikroklimatą. Jei gyventojai pageidauja, investicinio plano rengėjai suformuoja ir apskaičiuoja priemonių planą ir su šia sistema. Tačiau dažniausiai gyventojų pageidavimu.

Šiltinimo akmens vata ypatumai

Kietos akmens vatos plokščių ir tinko apdailos fasadai turi nemažai privalumų. Pirmiausia, tinkuojama sienų šiltinimo sistema su mineralinės vatos šilumos izoliacija yra laidi vandens garams. Todėl yra naudojamas ir laidus vandens garams tinkas. Be to, akmens vata yra stabilių matmenų, o tai reiškia kad joje neatsiranda deformacijų dėl to, jog fasadas įkaito nuo saulės spindulių vasarą arba yra veikiamas žemų temperatūrų žiemą. Jei akmens vatos plokščių montavimo metu atsirado plyšių (dažnai dėl fasado nelygumų), jie turi būti užkamšyti minkštos akmens vatos atraižomis. Tad šiuo atveju nereikia jokių specialių putų, kurios didina ir darbo laiko, ir medžiagų sąnaudas. Dėl šios priežasties fasadų su mineraline vata apdailai galime naudoti ir tamsias spalvas.

Šilumos izoliacija iš akmens vatos yra nedegi. O tai reiškia, kad yra saugu naudoti ir montavimo, ir eksploatacijos metu. Esamos daugiabučių namų sienos dažniausiai pagal gaisrinę klasifikaciją atitinka A1 Euroklasę. Paprastai tariant, sumūrytos iš plytų arba sumontuotos iš surenkamų betono elementų jos yra nedegios. Apšiltinus akmens vata ir įrengus mineralinio tinko sluoksnį, jos išlaiko tą pačią klasifikaciją.Tai reiškia, kad kilus gaisrui ugnis neplis labai greitai, kad išsiskiriančių dūmų ir nuodingų medžiagų kiekiai bus ne tokie dideli. Nelaimės atveju dažniausiai tai lemia gyvybių išsaugojimą.

Kaip minėta, mineralinė vata turi didesnį garų laidumą, kuris liaudiškai kartais pavadinamas sienos „kvėpavimu". Ši savybė leidžia pasišalinti drėgmei, kas savo ruožtu sąlygoja fasado ilgaamžiškumą bei geras šilumines savybes, nekintančias visą pastato eksploatacijos laiką. Suprantama, kad dėl minėtų teigiamų savybių šiltinimas akmens vata yra šiek tiek brangesnis. Akmens vatos gamintojai 2015 metų pavasarį suskaičiavo, kad, apšiltinant namą 150 mm storio akmens vatos plokštėmis, renovacijos kaina vienam 50 kv. m butui padidėjo 149 eurais arba 2,98 euro vienam kvadratiniam buto metrui. Skaičiavimai buvo atlikti remiantis tuo metu rinkoje buvusiomis didmeninėmis medžiagų kainomis.

Suprantama, kiekvienu atveju kainos skirsis priklausomai nuo izoliacijos storio, sistemos pobūdžio, pastato architektūros, konstrukcijos ir kitų sąlygų.

Fasado paruošimas šiltinimui

Kad šiltinimas būtų sėkmingas, būtinas šiam darbui gerai paruošti fasadus.

Priklausomai nuo būklės, fasadai plaunam aukšto slėgio vandens srove, išvalomi nutrupėjimai. Fasadai, kuriuose matomi pelėsiai, turėtų būti apdorojami biocidiniais tirpalais.
Jei fasado paviršius stipriai ar netolygiai įgeria vandenį ir vietomis išbyrėjęs, rekomenduojama apdoroti silikatiniu gruntu.

Pagrindiniai fasado paruošimo darbai:

 

  • Didesni plyšiai ir įtrūkimai užglaistomi.
  • Neįgeriantiems gelžbetonio ar plytelėmis padengtiems paviršiams reikėtų naudoti sukibimą gerinantį  gruntą.
  • Norint gauti lygų išorės paviršių, pirmiausia reikėtų išlyginti senąjį fasado paviršių.

 

Žinotina, kad naudojant rekomenduojamą klijų sluoksnį izoliuojantis sluoksnis kopijuos paviršiaus nelygumus.

Pastebėtos šiltinimo klaidos

Apie fasadų šiltinimą sudėtine termoizoliacine sistema, paprasčiau tariant -  kietos mineralinės vatos (ar kitų) plokščių ir tinko sistema, informacijos yra daug. Šį kartą norime priminti, kokių klaidų pasitaiko praktikoje.

  1. Šiltinant sienas pastoliai turi būti uždengti, kad medžiagos ir šiltinamas plotas būtų apsaugoti nuo kritulių.
  2. Nepaisant sienų lygumų, įvairių išsikišimų ir pan., negali būti plyšių tarp akmens vatos plokščių. Visi susidarę plyšiai turi būti užkimšti vatos plokščių atraižomis. Vengti tokių plyšių suformavimo langų ir durų angų kampuose.
  3. Izoliacinės plokštės turėtų būti dengiamos klijais visu perimetru ir dar tepami 3 - 4 kumščio dydžio ploteliai plokštės viduryje. Klijai turi padengti ne mažiau kaip 40 proc. plokštės paviršiaus ploto.
  4. Smeigės, kuriomis prie sienos papildomai tvirtinamos plokštės, turi būti įkaltos nei per giliai, nei išsikišusios iš plokštės paviršiaus.
  5. 5. Didžiausi įtempiai fasade yra ties lango ir durų angų kampais. Šioje vietoje dedamas papildomas įstrižas armavimo tinklelis. Taip išvengiama įstrižų įtrūkimų. Kitaip lango arba durų angos kampas įtrūksta, drėksta, o susikaupusi drėgmė patenka į termoizoliacinę medžiagą.
  6. 6. Plokštės atkartoja ir turi atkartoti pagrindo nelygumus, todėl lyginti reikia ne armuojamą plokščių paviršių, bet fasado pagrindą. Paviršius lyginamas cementiniais-kalkiniais mišiniais. Paviršiaus negalima lyginti didinant akmens vatos plokščių klijų sluoksnį, nes plokščių bus neįmanoma tinkamai priklijuoti.
  7. Turi būti įrengti vandens nutekėjimo profiliai ties cokolio ir sienos sandūra.
  8. Šiltinant akmens vatos plokštėmis apdailos tinkas turi būti laidus vandens garams. Pasirinkus netinkamą baigiamąjį dekoratyvinį tinką, kuris blogai išleidžia vandens garus, drėgmė pradeda kauptis tarp šilumos izoliacijos ir tinko sluoksnio. Ilgainiui drėgmė gali pradėti ardyti ir patį dekoratyvinį tinką.
  9. Sandūroms tarp palangių ir šiltinimo sistemos (bei kitoms sandūroms - stogo su sienos šiltinimo sistema, sienos su siena ir pan.) izoliuoti turi būti naudojamos išsiplečiančios juostos. Jos kainuoja nedaug, bet yra patikima apsauga nuo lietaus. Jos atsparios UV, elastingos ir ilgaamžės ir svarbiausia - užtikrina sandarumą! Jei į sandūras patenka vandens, šlapia termoizoliacija neduoda jokios naudos, ilgainiui toje vietoje, kur termoizoliacijoje kaupiasi vanduo, ištrupa tinkas.
  10. Neapšiltintų balkonų išorinės atitvaros ir namo cokolis šaltuoju metų laikotarpiu peršąla, kartu atšąla ir susisiekiančios vidinės atitvaros. Tokios vietos - labai geri šilumos energijos laidininkai, taip pat dėl susidariusių temperatūros skirtumų tokiose vietose ant vidinių pastato atitvarų gali kondensuotis drėgmė ir atsirasti pelėsis. Reikalaukite, kad projekte būtų numatytas cokolio, jei įmanoma - ir balkonų atitvarų apšiltinimas.
  11. Darbai, kuriems atlikti naudojami klijai negali vykti esant žemesnei kaip - 5 laipsniai temperatūrai.
  12. Negalima klijuoti plokščių ant įkaitusių, labai įgeriančių paviršių,  nes klijai džiūdami „išdega" prarasdami vandenį. Kraštutiniu atveju paviršius purškiamas vandeniu arba dengiamas silikatiniu gruntu.

Langai renovuojamame fasade

Siekiant mažesnių šilumos nuostolių, langą geriausia montuoti šilumos izoliacijos sluoksnyje. Atnaujinant daugiabučių ar visuomeninių pastatų fasadus, deja, itin mažai kas keičia pakeistus langus. Tad tenka taikytis prie esamų sąlygų.
Itin didelį dėmesį reikia skirti dideliems ir skirtingos nei fasadas spalvos langams. Tokioje situacijoje susidarys didesnės įtampos ties lango rėmo ir izoliacinio sluoksnio sandūra. Rinkoje yra daug lango rėmo ir angokraščio jungties juostų ar profilių ir tam reiktų rinktis ypatingai kokybiškus gaminius.

Specialistų pastebėjimu, labai dažnai pastate naudojami kokybiški langai, kokybiškos fasado apdailos medžiagos, bet pigios sandarinimo juostos ar net jų atsisakymas neleidžia pasiekti reikiamo rezultato.

SVARBU

Netikėkite statybininkų „Mes taip visada darome" arba „Visi taip daro". Pasirinkite kompetetingą techninės priežiūros specialistą ir pasitikėkite juo

Dalis pastato fasadų gali būti apdailinami ir kitokiomis medžiagomis, pavyzdžiui, keraminėmis plytelėmis. Klijai plytelėms turi būti ne įprastiniai, kokiais jos klijuojamos, pavyzdžiui, ant betono ar kitų paviršių, o šiltinimo sistemos klijai keraminėms plytelėms.

Tai ypač svarbu dėl temperatūros poveikio, kuris fasado medžiagoms yra daug stipresnis nei kitur. Tik naudojant pritaikytas medžiagas fasado plytelės nenulakstys po metų.

Klijuojant plyteles klijai turi būti tepami išilgai ir skersai fasado paviršiaus. Įplukdžius į klijus plytelę, šie turi užpildyti ir dalį tarpo tarp plytelių.

Balkonų renovavimas

Balkonų atnaujinimas yra viena iš problematiškiausių vietų. Balkonai būna stipriai nusidėvėję, ištrupėję, pažeista jų armatūra. Blogesnės būklės balkonus rekomenduojama nupjauti ir montuoti naujus, geresnės būklės dar galima renovuoti.

Saulėtekio g. bendrabučio balkonas prieš remontą.
Saulėtekio g. bendrabučio balkonas prieš remontą.


Pirmiausiai įvertinama balkonų būklė, įsitikinama, ar armatūra dar atliks savo funkciją. Kampams atstatyti naudojamas modifikuotas cementinis remontinis mišinys. Balkonų plokštės irgi turėtų būti apšiltintos, jei balkonai nėra pristatomi prie sienų atskirai.

Vilniaus Saulėtekio g. bendrabučių balkonai prieš remontą atrodė gana apgailėtinai, smarkiai aptrupėjusiais kraštais ir korozijos pažeista armatūra. Apdorojus metalą antikorozinėmis  priemonėmis, nugruntavus paviršių specialiu šlamu ir uždėjus mišinio sluoksnį, balkonų vaizdas pasikeitė.

Balkonai po remonto
Bendrabučio balkonai po remonto.

Renovuoto fasado kokybės vertinimas

Visiškai apdailintame fasade gali būti paslėpta daug trūkumų, kurie dažniausiai išryškėja eksploatacijos metu. Geriausia, jei fasado renovavimą prižiūri kompetetingas specialistas ir pastebėti technologiniai nukrypymai bei problemos šalinami iš karto. Pas mus kol kas dažniausiai vertinami tik baigti fasado darbai. Dažniausiai  matuojamas fasado lygumas, bet idealiai lygus paviršius kaip tik gali būti nekokybiško darbo rezultatas. Kadangi retuose objektuose atliekamas pirminis fasado lyginimas, jis vyksta kituose etapuose -  didinant plokščių klijų ir/ar armuojančio sluoksnio storį. O medžiagų gamintojai griežtai  perspėja, kad sluoksnių storinimas gali turėti neigiamų pasekmių.

Geriausias būdas vertinti fasado kokybę, kaip minėta, stebėti atskirus darbų etapus: pagrindo paruošimą, plokščių klijavimą. O baigus darbus, galima išpjauti nedidelius bandinius iš fasado ir matuoti faktinius armavimo bei tinko sluoksnių storius.

Vokietijos specialistai yra įpratę fasado apdailą vertinti ne pagal išvaizdą, bet pagal tai, kiek laiko jam nereikia remonto. Vertindami apdailintą fasadą, jie nematuoja jo lygumo,  bet pjauna mėginius ir vertina armavimo ir tinko sluoksnių storį.

Tad norėdami turėti ilgaamžius fasadus, taip elgtis turėtume ir mes. Juolab, kad klimato sąlygos mūsų fasadams griežtesnės nei Vokietijoje.

 

Danutė Ramoškevičiūtė, autorės, Segejaus Jeriomenko ir MB "Energo projektas" nuotraukos


Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

 
 
Temą atitinkančios įmonės

Kauno aps.


1 2 3
dr. Andrius Buska, UAB „ROCKWOOL“ techninis vadovas Kokia vata tinka apšiltinimui ir garso izoliacijai?

Atsako dr. Andrius Buska, UAB „ROCKWOOL“ techninis vadovas

daugiau
Kokios priemonės be sienų šiltinimo pagerintų daugiabučio būklę?

Atsako Andrius Buska, UAB „ROCKWOOL“ techninis vadovas

daugiau
1 2 3 4 5
Kompanijų produktai
Ekologinės šiltinimo medžiagos  iš medienos pluošto karkasinių namų statybai
Ekologinės šiltinimo medžiagos iš medienos pluošto karkasinių namų statybai

Izoliacinės medžiagos, gaminamos iš medienos pluošto, puikiai tinka karkasinių namų statybai.

Šilumos izoliacija plokštiems stogams

Termoizoliacinės plokštės plokščiam stogui, termoizoliaci...

Plokščio stogo apšiltinimas 1
Plokščio stogo apšiltinimas polistireniniu putplasčiu

Plokščio stogo įrengimas, apšiltinant jį polistireniniu p...

Laminuota polistireninio putplasčio plokštė RUFAX 100

Laminuota (sluoksniuota) polistireninio putplasčio plokšt...

Stogo šiltinimas
Moderni šlaitinio stogo šilumos izoliacija

Termoizoliacinės plokštės, apšiltinimo medžiagos, stogo š...

Izoliacinė medžiaga iš kanapių STEICOcanaflex
Izoliacinė medžiaga iš kanapių STEICOcanaflex

Lanstūs šilumos izoliacijos dembliai iš kanapių pluošto. ...

Įpučiama šilumos izoliacija STEICOzell
Įpučiama šilumos izoliacija STEICOzell

Įpučiama šilumos izoliacija iš medienos pluošto.

1
Aukštuminių pastatų hidroizoliacija. Ką būtina žinoti?

Hidroizoliacija aukštuminiam, didelių tūrių pastatams

Šiloporas EPS 100 - plokščiųjų stogų, pamatų termoizoliacija

Termoizoliacija grindų, plokščiųjų stogų, pamatų šiltinimui

Medžio pluošto šilumos izoliacijos dembliai STEICOflex
Medžio pluošto šilumos izoliacijos dembliai STEICOflex

Šilumos izoliacijos dembliai, lankstūs, iš medžio pluošto.

1
Visus reikalavimus atitinkantis A klasės pastato sienų apšiltinimas – rekomenduoja Finnfoam

Sienų apšiltinimas, A klasės namo apšiltinimo reikalavimai

Nevaikštomos perdangos šiltinimas Thermofloc vata
Perdangos šiltinimas ekovata - nėra šilumos tiltelių

Perdangos šiltinimas ekovata - Thermofloc. Grindų šiltini...

Rūsių hidroizoliacija

COMBIFLEX požeminė hidroizoliacinė sistema

Icopal pamatų hidroizoliacija

Sausas pamatas - šiltas namas. Naujovės pamatų hidroizoli...

Stogo šiltinimas ekovata

Šlaitinio stogo šiltinimas. Stogo apšiltinimas vata. Plok...

Šiltinimo medžiagos
Sienų šiltinimas ekovata

Sienų šiltinimas iš vidaus ekovata. Šiltinimo medžiagos p...

Kristalinės hidroizoliacijos naudojimas
Kristalinė hidroizoliacija

Kristalinės hidroizoliacijos naudojimas, betono hidroizol...

Klijai fasadams SOUDALIIM

Klijai fasadų apšiltinimo plokštėms

1 2 3 4 5