Antrinės žaliavos statybos pramonei

Atliekų susidarymas ir tvarkymas – viena svarbiausių aplinkosaugos problemų, kuri tapo itin aktuali mūsų šimtmetyje. Kylant pragyvenimo lygiui auga vartojimas, o tai lema ir vis didėjantį išmetamų atliekų kiekį.

Siekiant mažinti atliekų kaupimą sąvartynuose tenka ieškoti būdų, kaip jas panaudoti antrą kartą. Viena iš galimybių – antrines žaliavas naudoti naujiems statybos produktams kurti, teigia Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) Statybos technologijų katedros vedėjas profesorius Mindaugas Daukšys.

Kartu su KTU magistrantu Renatu Strumskiu mokslininkas atliko apklausą, skirtą išsiaiškinti visuomenės nuomonę apie iš antrinių žaliavų pagamintų produktų įtaką aplinkai, žmonių sveikatai, valstybės požiūrį į antrinių žaliavų panaudojimą statybos produktams gaminti.

Susisteminus apklausos rezultatus M. Daukšys pripažįsta – nors gyventojai ir teigiamai vertina atliekų perdirbimą, tačiau vis dar trūksta informacijos apie teikiamą naudą ir valstybės vykdomą politiką šiuo klausimu.

Lietuva pagal atliekų tvarkymą – 24 Europoje

Profesoriaus teigimu, pagal 2012 metais Europos komisijos atliktą Europos sąjungos valstybių atliekų tvarkymo tyrimą, Lietuva surinko tik 9 iš 42 galimų taškų ir dalijasi 24-25 vietas su Malta. Lenkiame tik Bulgariją, surinkusią 8 taškus ir Graikiją – tris.

„Tyrime pagal 18 kriterijų buvo vertinamos tokios sritys kaip bendras perdirbtų atliekų kiekis, ES teisės pažeidimai ir kita. Įvertinus visus rodiklius, ataskaitoje buvo teigiama, kad Lietuvoje nėra atliekų prevencijos politikos, ekonominių paskatų šalinti atliekas ne sąvartynuose, o atliekų tvarkymo infrastruktūra netinkama“, – teigia M. Daukšys.

Visapusiškai įgyvendinus ЕS аtliеkų tvаrkуmą rеglаmеntuоjаnčius tеisės аktus, būtų gаlimа sutаupуti 72 mlrd. eurų pеr mеtus, pаdidinti ЕS аtliеkų tvаrkуmо ir pеrdirbimо sеktоriаus mеtinę аpуvаrtą 42 mlrd. eurų ir iki 2020 m. sukurti daugiau kaip 400 000 darbo vietų Europoje.

Gyventojams trūksta informacijos

Trumpoje akademikų vykdytoje gyventojų apklausoje apie antrinių žaliavų panaudojimą statybos produktams gaminti respondentams buvo užduoti penki klausimai. Vienas iš klausimų – ar valstybės politika ir tikslai bei visuomenės požiūris į iš antrinių žaliavų pagamintus produktus yra teigiamas.

Didžioji dalis atsakiusiųjų neturėjo nuomonės, o tai tik įrodo, kad trūksta aiškios informacijos apie antrinių žaliavų teigiamą ir neigiamą įvaizdį, apie jų įtaką žmogui ir supančiai aplinkai, valstybės keliamus tikslus, sprendžiant atliekų panaudojimo gamybai klausimus.

„Specialistai pastebi, kad statybos ir architektūros studijų programose ypatingą dėmesį reiktų skirti naujų statybos technologijų pristatymui, iš antrinių žaliavų pagamintų statybinių medžiagų panaudojimui bei efektyviam energijos vartojimui pastatuose. Tvarios statybos mentalitetą reikia ugdyti jau studijų metu. O visuomenės švietimui bendraisiais aplinkosaugos klausimais turi būti skiriamas didesnis dėmesys jau nuo pradinių klasių ar net darželio“, – yra įsitikinęs M. Daukšys.

Perdirbtas betonas ir plastikas – jau ne naujiena

Vis tik specialistas pripažįsta, kad apklausoje pastebėjo ir teigiamą tendenciją – net 55 procentai apklaustųjų, įrenginėdami gyvenamojo namo pastatus, pasirinktų pamatus iš perdirbto (trupinto) betono su smulkiuoju smėlio užpildu. Čia reikia paminėti tam tikrą sąlygą – pagal reikalavimus tokių nerūšiuotų pridedamų regeneruotų užpildų neturi būti daugiau kaip 5 proc. visų užpildų masės.

Profesorius daro prielaidą, kad tokius rezultatus galėjo lemti besikeičiantis žmonių požiūris į iš antrinių žaliavų pagamintus statybos produktus bei tvarios aplinkos koncepcijos puoselėjimas. Įvairių studijų analizė parodė, kad atitinkamu santykiu naudojant regeneruotus užpildus (kaip antrines žaliavas) su pirminėmis, gautos betono savybės yra ne prastesnės, o kartais ir geresnės nei standartinio betono.

Taip pat net 60 procentų apklausoje dalyvavusių respondentų stogo dangai rinktųsi plastikines čerpes, pagamintas iš perdirbto plastiko. Tokį pasirinkimą greičiausiai lėmė, palyginus su kitomis alternatyvomis, žema jų kaina.

„Dėl inovatyvių technologinių procesų įvairios panaudotos polietileninės pakuotės tampa žaliava naujiems produktams gaminti. Šiandien iš antrinių polietileno atliekų pagamintas produktas savo kokybe prilygsta analoginiam produktui, pagamintam iš pirminių žaliavų. Taip taupomos pirminės žaliavos, branginami išsenkantys gamtiniai resursai. Priešingu atveju, panaudoti plastikai, atsižvelgiant į jų sudėtį, aplinkoje irs kelis dešimtmečius, kaupsis sąvartynuose ir praras savo, kaip antrinio produkto, paskirtį“, – teigia M. Daukšys.

KTU informacija