Tyrimai dėl negyvenamųjų patalpų pavertimo butais

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius gavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos raštą, kuriame pranešama apie 3 pradėtus  tyrimus dėl galimų nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų.
Tyrimai pradėti, atsižvelgiant į Vilniaus mero prašymą dėl viešojo intereso gynimo. Meras dar lapkritį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, o prokuratūra persiuntė mero prašymą Vartotojų teisių tarnybai ir Statybų inspekcijai. Meras prašė apginti viešą interesą, susijusį su komercinės ir poilsio paskirties statyba ir vėliau šių patalpų pardavimu, nurodant, kad tai yra gyvenamosios patalpos.   
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba informavo merą, kad pradėjo tyrimus dėl veiksmų, galimai pažeidžiančių nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas dėl šių privačių subjektų: UAB „Paupio valda“ (poilsio paskirties pastato statyba adresu Turniškių g. 34A), UAB „Švitrigailos namai“ (svečių namų paskirties pastato statyba Švitrigailos g. 16B), UAB „E47“ (svečių namų paskirties pastato statyba adresu Eišiškių pl. 47). 
Šios įmonės viešai internete skelbė apie parduodamus butus statomuose arba pastatytuose pastatuose, nors statybos leidimai buvo išduoti visai kitiems tikslams.
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pernai lapkritį  kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu įvertinti, ar veiksmai, kai pagal savivaldybės išduotus leidimus statyboms pastatomi negyvenamosios paskirties pastatai, tačiau juose esančios patalpos parduodamos kaip butai, nepažeidžia viešojo intereso.
Savivaldybės Miesto plėtros departamento atlikto tyrimo metu iš viso nustatyta 12 tokių atvejų, kai Vilniuje buvo pradėti statyti negyvenamosios (komercinės ar rekreacinės) paskirties pastatai, tačiau vėliau patalpos tokiuose pastatuose parduodamos kaip butai. Vilniaus miesto savivaldybei sukėlė susirūpinimą tai, kad tokia veikla daugeliu atvejų ne tik yra piktnaudžiaujama siekiant apeiti įstatymais nustatytus daugiabučiams keliamus didesnius reikalavimus, tačiau ir grubiai pažeidžiami Vilniaus miesto Bendrojo plano reikalavimai.
Pavyzdžiui, statydami komercinės paskirties pastatą, vystytojai gali pastatyti iki dviejų kartų daugiau parduodamo ploto, nei statant gyvenamąjį, nes galimas didesnis užstatymo tankumas. Be to, tokiu atveju taikomi mažesni automobilių stovėjimo vietų sklype reikalavimai, nebūtinas patalpų apšvietimas tiesiogine saulės šviesa, neįrengiamos vaikų žaidimo aikštelės, ir t.t.
Savivaldybė siekia, kad nesąžiningi architektai, pasirašantys ant tokių visiškai apsimestinių projektų, atsidurtų padidintos rizikos sąraše bei prarastų kvalifikacijos atestatus.
Dėl vartotojus klaidinančių ir miestiečiams žalingų NT sandorių tyrimą atlieka ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Vilniaus savivaldybės informacija