Kokybiška renovacija – ne makiažas

Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė?

Viename iš seminarų Lietuvos energetikos instituto ekspertas dr. Ramūnas Gatautis ironizavo, kad Lietuvoje daugeliu atvejų vykdoma eksperimentinė dalinė daugiabučių šiltinimo akcija. Jo nuomone, daugiabučio renovacija - didelė investicija, todėl turėtų būti visapusiška, kokybiška ir ilgaamžė. Tai reiškia kapitalinį namo atnaujinimą, apimantį visas sritis - energinį efektyvumą, inžinerinius tinklus, šildymo ir vėdinimo sistemas, kurios ne tik taupo šilumos energiją, bet ir kuria komfortą.

Architektai problemą mato dar plačiau.

KTU studentams dėstę kviestiniai architektai urbanistai Martynas Marozas ir  Johanas de Wachteris iš Nyderlandų jau prieš kelis metus kalbėjo, jog „renovacija neturėtų būti vien fasadų tinkavimas ir dažymas persikine spalva, paverčiant namą šiek tiek „linksmesniu".  Renovacija turėtų būti suprantama kaip gyvenimo kokybės pokyčiai - pirmiausia namo gyventojų, paskui bendruomenės, miesto. Modernizavimą reiktų pradėti nuo susitarimo su gyventojais, po to namo ir aplinkos, kvartalo sutvarkymo. Tačiau projektų, kurie žvelgtų plačiau, nei pavienių gyventojų izoliavimas tarp išoriškai sutvarkytų pastato sienų, beveik niekas neinicijuoja.

Tiesa, jau kalbama apie kvartalinę renovaciją, jos užuomazgų yra mažesniuose miestuose. Atsiranda vis daugiau pavienių namų kompleksinės ar kapitalinės renovacijos projektų. Bet savivaldybėms tokia renovacija vis dar ne itin rūpi, nes brangi, ilgalaikė, efektas negreitas.

Vienas iš seniausių Vilniaus daugiabučių

„Gyvename gerame Vilniaus rajone - Naujamiestyje, čia centras, aplinkui kyla nauji daugiabučiai, todėl nesinori, kad sename name esantis būstas visiškai nuvertėtų. Ir mokesčiai už šildymą dideli, o kambariuose vėsu, vamzdynai supuvę, dažnos tai vandentiekio, tai kanalizacijos avarijos. Dėl šių priežasčių aš balsavau už kapitalinę namo renovaciją", - sako ponia Irena, gyvenanti viename iš seniausių Vilniaus daugiabučių, Naujamiestyje, pastatytų prieš 57 metus - 1961-aisiais.

Šis Naujamiesčio daugiabutis yra vienas iš pirmųjų tuometinio Vilniaus namų statybos kombinato stambiaplokščių blokinių namų. Kombinatas buvo įkurtas 1959 metais - gaminti gelžbetonio konstrukcijas masinei gyvenamųjų namų statybai. Pirmieji šio kombinato namai pastatyti aplink Naugarduko g. (tuometinę Partizanų g.), vėliau iš gelžbetonio konstrukcijų buvo statomi Žirmūnai.

Vienas iš pirmųjų Vilniaus stambiaplokščių daugiabučių, pastatytas 1961 metais. „Vilniaus katalogas" nuotrauka.

Per beveik 60 metų blokinis penkiaaukštis stipriai nusidėvėjo tiek fiziškai, tiek morališkai: ištrupėjusios blokų sandūrų siūlės, per jas į butus skverbiasi drėgmė ir šaltas oras, prie pamatų nėra nuogrindos, sutrūkinėjusi ir neapšiltinta cokolio konstrukcija, nėra hidroizoliacijos, drėgmė patenka į pamatus. Nesandari ir stogo danga, vanduo patenka į stogo konstrukciją, surūdiję ir nesandarūs lietaus nuvedimo latakai bei lietvamzdžiai. Gelžbetoninės balkonų plokštės aptrupėjusios, vietomis surūdijusi jų armatūra, išklibusios atitvaros, beveik visi balkonai avarinės būklės. Panaši šildymo, vėdinimo sistemų, vandentiekio, kanalizacijos, elektros instaliacijos būklė.

Prieš renovaciją buvo konstatuota, kad skaičiuojamosios vidutinės šilumos energijos sąnaudos šildymui yra 161,21 kWh/kv.m  per metus, faktinis trijų metų šilumos energijos suvartojimo vidurkis - 90,89 kWh/kv.m per metus.

Pasirinko daugiau komforto ir aukštesnę energinę klasę

Penkių aukštų 60-ies butų daugiabučio namo Naujamiestyje administratorius yra UAB „Naujamiesčio būstas". Kaip pasakoja įmonės atstovas, šio daugiabučio renovacijos projekto administratorius Vytenis Navagreckas, gyventojai nusprendė namą atnaujinti iš pagrindų: hidroizoliuoti ir apšiltinti cokolį, apšiltinti fasadus, stogą, pertvarkyti šildymo ir karšto vandens sistemas - pakeisti ir apšiltinti vamzdynus, keisti radiatorius, taip pat pakeisti tuos langus, kurie nebuvo pakeisti, suremontuoti ir praplatinti balkonus, įrengti papildomas priverstinio vėdinimo angas.

2018-ųjų rudenį namo renovacijos darbai eina į pabaigą.

„Buvo diskutuojama dėl dviejų skirtingų renovacijos priemonių paketų - pirmuoju atveju numatytų priemonių pagalba pasiekiama aukštesnė B energinio efektyvumo klasė, antruoju - C klasė. Nors abu priemonių paketai iš esmės tenkina pagrindinius energinio efektyvumo reikalavimus, bet skiriasi medžiagomis, detalėmis, komforto lygiu. Aukštesnio komforto lygio ir B energinio efektyvumo priemonių plane buvo numatytos priemonės, kurios užtikrina intensyvesnį vėdinimą ir sveikesnį patalpų mikroklimatą, naudojama daugiau natūralių medžiagų, pašalinamos avarinių situacijų priežastys. Skirtingai nuo C energinės klasės, į B klasės modernizavimą buvo įtrauktas radiatorių keitimas, sieninių rekuperatorių su šilumogrąža įrengimas išorės sienose, namas šiltinamas ne polistireniniu putplasčiu, o akmens vata, praplatinami ir įstiklinami balkonai, keičiami nepakeisti langai, keičiami kanalizacijos vamzdynai, taip pat ir vandentiekio, atnaujinama elektros instaliacija. Suskaičiuota, kad šilumos energijos sąnaudos renovuojant namą iki C energinės klasės nuo skaičiuojamų esamų sąnaudų mažėtų 63 proc., o modernizuojant B klasės lygiu - 67 proc.

Preliminariai buvo paskaičiuota, kad modernizavimas B klasės lygiu kainuotų 630 834 tūkst. Eur, C klasės - 418 626 tūkst. Eur. Skaičiuota, kad, įgyvendinus projektą, gyventojams tenkanti didžiausia įmoka už 1 kv. m buto naudingojo ploto būtų 0,89 Eur/kv.m, už renovaciją gyventojai mokės 35-45 Eur per mėnesį.

Gyventojai pasirinko B energinio naudingumo klasės modernizavimą. Galutinai susumavus medžiagų ir darbų vertę, buvo pasirašyta statybos remonto darbų sutartis už 643 487 Eur.

„Supratome, kad nors ir mokėsime šiek tiek brangiau, tačiau dėl vėdinimo įrengimo išvengsime pelėsių, kurie dažni renovuotuose namuose, dėl akmens vata apšiltintų fasadų turėsime kvėpuojančias sienas, gaisro požiūriu saugesnius būstus, gerą garso izoliaciją. Ne paskutinėje vietoje buvo ir keičiami radiatoriai, nes gyventojai buvo pavargę nuo dažnų šildymo sistemos, seno vandentiekio ir kanalizacijos avarijų ir užliejamų butų", - apie apsisprendimo argumentus kalba p. Irena.

Ji sako, kad daugeliui namo senbuvių itin patiko sumanymas ne tik suremontuoti, bet ir praplatinti balkonus. Taip jie tampa poilsio vieta, papildoma erdve, komfortu vasarą.

Esamas balkonų plotis buvo tik 0,87 m, apšiltinus sienas jis dar sumažėja, todėl buvo nutarta statyti atramas ir balkonus praplatinti iki 1,30 m.

Renovacijos darbai

Darbus minėtame name vykdo  UAB „VT statyba". Buvo atkasti pamatai, jie hidroizoliuoti ir apšiltinti, cokolis apdailintas plytelėmis.

Namo cokoliui įrengta hidroizoliacija, jis apšiltintas, nutinkuotas ir apdailinamas plytelėmis.

Sienos šiltinamos PAROC tinkuojamų fasadų akmens vatos plokštėmis PAROC Linio 10. Šios plokštės skirtos renovuojamų ir naujų pastatų sienų šiltinimui, pritaikytos tinkavimui plonasluoksniu tinku, nedegios, gerai laiko apkrovas, atsparios šarmams. Akmens vata apšiltintos sienos yra laidžios vandens garams, todėl šilumos izoliacijos sluoksnyje neužsilaiko drėgmė, sienos išlieka sausos ir šiltos. Labai svarbu, kad ilgainiui, veikiant temperatūrai ir drėgmei, akmens vatos plokščių matmenys išlieka stabilūs. Klijuojamos prie šiltinamo paviršiaus visa plokštuma jos sudaro lygų pagrindą tinkavimui. Šiltinimas akmens vata pagerina ne tik šilumos, bet ir garso izoliaciją, kas mieste yra itin svarbu, didina sienų atsparumą ugniai. Kadangi akmens vata apšiltinti ir langų angokraščiai, jei gaisras kiltų viename iš butų, ugnis negalėtų greitai išplisti. Tai labai svarbus aspektas, kartais gelbėjantis gyvybes.

PAROC Linio 10 plokštės yra klijuojamos prie šiltinamo paviršiaus ir tvirtinamos smeigėmis.

Kad po renovacijos sandariuose butuose būtų pakankamai šviežio oro, kad dėl prasto vėdinimo neįsimestų pelėsis, visų butų savininkai sutiko, jog kiekvieno kambario išorinėje sienoje būtų išgręžtos angos vėdinimo knalams.

Ventiliacija renovacijoje

Naujoje statyboje kokybišką vėdinimą paprastai užtikrina centralizuota rekuperacinė sistema, tačiau dėl didelio ortakių skersmens įrengti tokią sename name sudėtinga. Todėl modernizuojamame Naujamiesčio daugiabutyje buvo nutarta montuoti individualius mini rekuperatorius kiekviename kambaryje, nepaisant, kad gyventojams buvo sugadintos sienos.

Visų butų išorinėse sienose sumontuoti vėdinimo kanalai, per juos patenka šviežias oras, o iš patalpų ištraukiamas panaudotas. „Gerai, kad gyventojai suprato, kad sandariems kambariams būtinas papildomas vėdinimas, nebeužtenka natūralaus, koks buvo iki renovacijos per vėdinimo šachtas", - sakė renovacijos darbų administratorius.

Apšiltintoje sienoje paruošti vėdinimo kanalai.

Sumontavus priverstinį vėdinimą mini rekuperatoriais, patalpose vyksta oro kaita, kambariai vėdinasi, šilumos nuostoliai mažesni nei žiemą atidarinėjant langus. Tiesa, vadinamųjų mini rekuperatorių šilomogrąža lyginant su centralizuota rekuperacija nedidelė, bet sveikam mikroklimatui palaikyti vėdinimas šiuo atveju yra svarbiau nei šilumos taupymas.

Tuo pačiu buvo išvalytos ir dezinfekuotos senos natūralaus vėdinimo šachtos.

Tradiciškai, kaip ir daugelyje renovacijos projektų, name dviem akmens vatos izoliacijos sluoksniais buvo apšiltintas stogas, įrengta garo izoliacija, nuolydis, sutvarkyta lietaus nuvedimo sistema.

Iš netradicinių sprendimų minėtinas balkonų remontas, konstrukcijų sustiprinimas ir praplatinimas.

Balkonų remontas

Balkonų plokštės per 57 metus buvo taip nusidėvėjusios, kad galėjo subyrėti bet kuriuo momentu, todėl buvo nutarta jas sustiprinti ir, dėl sumažėjusio balkonų pločio, praplatinti iki 1,30 m. Balkonų atramoms buvo sumontuotos papildomos metalinės sijos, visi balkonai bus vienodai įstiklinti. Šis sprendimas keičia namo eksterjerą, bet padidino komfortą gyventojams.

Balkonai praplatinti ir bus įstiklinti viengubu stiklu su aliuminio profiliais.

Šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas

Daugiabutyje buvo dvivamzdė šildymo sistema, tad jos tipo keisti nereikėjo, buvo pakeisti vamzdynai, įrengtas srautų ir temperatūros reguliavimas.

Name buvo pakeisti šildymo sistemos ir karšto vandens stovų vamzdžiai, tap pat magistraliniai vamzdynai (rūsyje, bendro naudojimo patalpose), sumontuoti vamzdynai izoliuoti, kad sistemoje būtų kuo mažesni šilumos nuostoliai. Šildymo sistemos stovuose buvo įrengti automatiniai termobalansiniai ventiliai, vienodos temperatūros palaikymui visuose stovuose. Taip pat balansiniai ventiliai sumontuoti ant karšto vandens stovų.

Butuose demontuoti seni radiatoriai ir pajungti nauji, su termostatiniais ventiliais, kuriais galima reguliuoti temperatūrą 16-24 laipsnių C ribose.

Suprantama, kad esant galimybei reguliuoti kambarių temperatūrą, ne tik taupoma šilumos energija, bet ir gerokai daugiau komforto gyventojams.

Dėl saugumo atnaujinti magistraliniai elektros instaliacijos kabeliai nuo įvadinio skydo iki butų skydelių.

Iš pagrindų atnaujintas vienas pirmųjų Vilniaus  daugiabučių.

2018-ųjų metų vasarą Būsto energijos taupymo agentūros, kuri administruoja valstybinę daugiabučių modernizavimo programą, užsakymu „Spinter tyrimai" atliko reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą. Tyrimas parodė, kad 62 proc. senų, pastatytų iki 1993 m., daugiabučių gyventojų norėtų savo namus renovuoti. Palyginti su praėjusių metų tyrimo duomenimis, norinčiųjų atnaujinti savo daugiabutį padaugėjo 10 proc. - pernai jie sudarė 52 proc.

Į klausimą, kas labiausiai motyvuoja pasinaudoti daugiabučių namų atnaujinimo programos teikiamomis galimybėmis, 86 proc. respondentų atsakė, jog „mažėjančios kainos už šildymą", kone tiek pat žmonių (85 proc.) paminėjo po renovacijos pasikeisiančią gyvenimo kokybę. Po to sekė tokie atsakymai kaip „komfortiška oro temperatūra bute" (80 proc.), „išaugsianti NT vertė" (50 proc.).

Būsto energijos taupymo agentūros vadovas Valius Serbenta mano, kad  šiemetinis tyrimas ne tik parodo, kad daugėja norinčiųjų renovuoti savo namą, bet ir atskleidžia besikeičiantį gyventojų požiūrį į būstą. „Jeigu dar prieš kelerius metus renovaciją žmonės pirmiausia vertino kaip galimybę sutaupyti, tai dabar ne mažiau svarbi tampa po renovacijos pasikeisianti gyvenimo kokybė ar komfortiška oro temperatūra bute".

Lieka tikėtis, kad kuomet gyventojai jau giliau ima vertinti renovacijos naudą, suprasti komforto, sveiko mikroklimato reikšmę, kai modernizavimas įgauna pasitikėjimą, dabartinė 30 proc. valstybės parama daugiabučių atnaujinimui bent nemažės, o gal rasis galimybė ją padidinti.

Danutė Ramoškevičiūtė, Sergejaus Jeriomenko nuotraukos

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.