Nuotekų valyklos individualiems namams

Miesto nuotekų valyklos projektuojamos ribotam gyventojų skaičiui, pridedant x potencialių vartotojų iš artimiausių vietovių. Kiti turi savimi pasirūpinti patys.

Šis pasirūpinimas - neretai vis dar tradicinė „duobė". Visi žinome, kas tai yra ir kaip šis statybinis anachronizmas gali būti pavojingas gyventojams bei aplinkai, nepatogus ir brangus eksploatuoti. Toks įrenginys negali egzistuoti dėl kultūrinių ir ekologinių priežasčių.

Individuali nuotekų valykla - tai įrenginys, būtinas visiems prie centralizuotų miesto tinklų neprijungtiems gyvenamiesiems namams (ir ne tik). Lietuvoje buitinių nuotekų valymo sistemos jau užėmė tinkamą vietą. Prancūzijoje daugiau negu 35 proc. individualių namų pasirinko buitinių nuotekų valymo individualiose valyklose būdą.

 Nuotekų valyklos schema

Taip atsitiko dėl paprasto ekonominio skaičiavimo - neapsimoka prijungti prie kanalizacinio tinklo  miesto pakraščių, mažų kaimų, fermų ir kitų pastatų, nutolusių nuo didesnių urbanistinių centrų.

Vakarų Europa jau seniai duobę pakeitė individualia nuotekų valykla. Dabar atėjo ir mūsų eilė.

 Individuali nuotekų valykla

INDIVIDUALIOS NUOTEKŲ VALYKLOS SĄVOKA

Individuali nuotekų valykla - tai įrenginys, valantis nuotekas ir leidžiantis jas išleisti į gruntą.  Jis yra:

• autonominis: valo tik to objekto nuotekas, kuriam buvo suprojektuotas;
• biologinis-mechaninis: mechaniniai sprendimai, kuriuose didžiausias dėmesys skiriamas biologiniams procesams; šie procesai yra valyklos veikimo pagrindas;
• gravitacinis: dažniausiai remiasi skysčio gravitacinio tekėjimo principu;
• buitinis-ūkinis: valo tik namų ūkio nuotekas, tai yra maudymosi, plovimo, skalbimo bei klozetų nuplovimo vandenis.

Individuali nuotekų valykla gali būti naudojama visuose objektuose, kur susidaro buitinės nuotekos: vienos šeimos name, mokyklose, viešbučiuose, užeigose, degalinėse, administracijos pastatuose, prekybos centruose.

Lietaus nuotekų kiekis tam tikrais periodais gali būti labai didelis ir todėl labai svarbu, kad jos nebūtų nukreipiamos į valymo įrenginius.

Staigus lietaus nuotekų pratekėjimas per tokį įrenginį gali sutrikdyti jo veikimą ir pabloginti valymo proceso efektyvumą. Drenažinių vandenų, panašiai kaip lietaus nuotekų, kiekis svyruoja, todėl jo negalima nukreipti į buitinių-ūkinių nuotekų valyklą.

! Lietaus nuotekų ir drenažinių vandenų negalima nukreipti į buitinių-ūkinių nuotekų valyklą.

INDIVIDUALIOS NUOTEKŲ VALYKLOS ĮRENGIMO VIETA

Svarbiausias valyklos įrengimo kriterijus yra saugus atstumas nuo gruntinio vandens ir vandens šaltinių.

Saugus atstumas nuo gruntinio vandens - tai vertikalus atstumas nuo užteršimo šaltinio (drenažo lygis) iki gruntinio vandens paviršiaus. Kad mikroorganizmų apmirimo lygis būtų patenkinamas, atstumas tarp skiedžiamojo drenažo ir aukščiausio gruntinio vandens paviršiaus taško neturi būti mažesnis negu 1,5 metro.

Saugus atstumas nuo vandens šaltinių. Išlaikyti saugų atstumą nuo vandens šaltinių būtina dėl patogeninių mikroorganizmų (parazitų, bakterijų, virusų) plitimo pavojaus. Saugus atstumas šiuo atveju - tai atstumas tarp drenažo ir geriamojo vandens giluminio šulinio, kuris negali būti mažesnis nei 30 m.

! Būtina išlaikyti 30 metrų atstumą ir nuo kaimynų vandens šaltinių.

Kiti individualios nuotekų valyklos įrengimo reikalavimai:

1. atstumas nuo pastato: ne mažesnis kaip 5 m (sėsdintuvas), ne mažesnis kaip 15 m (drenažas);
2. atstumas nuo kaimyno tvoros: ne mažesnis kaip 15 m (drenažas);
3. atstumas nuo medžio: ne mažesnis kaip 3 m (drenažas).

Įrengimo vieta atsižvelgiant į vietovės reljefą

Jeigu drenažo įrenginys statomas nelygioje vietovėje, jis turi būti montuojamas kalvos viršuje arba šlaite.

VEIKIMO PRINCIPAS

Buitinių-ūkinių nuotekų valymas individualioje nuotekų valykloje vyksta dviem nuosekliais etapais.

Pirminis valymas

Pirminis nuotekų valymas vyksta sėsdintuve-pūdytuve. Nuotekose esančios skendinčios dalelės nusėda įrenginio dugne ir sudaro nuosėdas. Nuosėdos yra veikiamos lėto fermentacijos proceso, teršalų dalelės skaidomos į vandenyje tirpias ir netirpias mineralines medžiagas, kurios kaupiasi sėsdintuvo dugne. Sėsdintuve-pūdytuve esančių nuotekų paviršiuje susidaro vadinamoji grienė (sudaryta iš lengvesnių už vandenį teršalų, dažniausiai riebalų), tai yra putos, susidarančios įvairių nuotekose esančių medžiagų fermentacijos proceso metu (aerobinėmis sąlygomis). Kad šis procesas būtų veiksmingas, jis turi trukti mažiausiai 3 dienas, todėl, atsižvelgiant į valomų nuotekų kiekį, reikalingas atitinkamas rezervuaro talpumas. Gerai suprojektuotas ir įrengtas sėsdintuvas-pūdytuvas pašalina apie 60-75 proc. pakibusių dalelių, apie 40-70 proc. BDS5. Galima sakyti, kad iš sėsdintuvo išleidžiamos iki 65 proc. išvalytos nuotekos.

Antrinis valymas: įvairios sistemos

Antrinio valymo etapas gali vykti įvairiose konstrukcijose. Kad ir kokia tai būtų konstrukcija, jos paskirtis - sukurti optimalias nuotekų, ištekančių iš sėsdintuvo-pūdytuvo, aerobines valymo sąlygas.

Trumpa tokių konstrukcijų apžvalga

Skiedžiamasis drenažas. Tai drenažo sistema, įrengta po teritorijos paviršiumi. Drenažo paskirtis yra tolygus (išdėstytas didelėje teritorijoje) nuotekų, išvalytų iki 65 proc., įleidimas į sistemą po pirminio valymo sėsdintuve-pūdytuve. Nuotekos į drenažą turi pritekėti labai mažais kiekiais - tai jų tolesnio efektyvaus nukenksminimo sąlyga. Todėl drenažo ilgis turi būti proporcingas nuotekų kiekiui ir grunto pralaidumui.

Drenažo vamzdis perforuojamas tik tiesiose atkarpose tarp skirstomojo ir aeracinio šulinėlio.

• Maksimalus drenažo ruožo ilgis 25 m;
• Gravitacija 1,5 proc.;
• Minimalus atstumas nuo gruntinio vandens paviršiaus 1,5 m.

SKIEDŽIAMOJO DRENAŽO ĮRENGIMAS

Skiedžiamasis drenažas - tai ne vamzdžių sistema, kuria nuotekos paskirstomos dirvožemyje. Tai individualios nuotekų valyklos sudedamoji dalis, kurioje drenažo vamzdžiais nuotekos teka iki jų tolesnio valymo vietos. Šis valymas (galutinis valymas) vyksta specialiai sukonstruotame kanale arba drenažo laukuose.

SĖSDINTUVO-PŪDYTUVO KONSTRUKCIJA

Sėsdintuvas-pūdytuvas - monolitinis rezervuaras, pagamintas rotaciniu būdu iš aukšto tankio polietileno. 100 mm skersmens įleidimo vamzdis jungiasi su 90 laipsnių alkūne ir linkiu (suneriama dalis, vožtuvas) bei su deflektoriumi, nukreiptu į rezervuaro sieną. Vamzdžio viršuje yra dekompresijos anga. Išleidimo angoje įrengtas nuimamas filtras, kuris kartu parodo ir užteršimo lygį. Filtruojamasis filtro užpildas (filtruojamasis elementas) yra puzolanas (vulkaninė derva). Sėsdintuvas turi stebėjimo angas (liukus) su antdeklais, antstatus ir iškrovimo rankenas.

1. Stebėjimo anga (liukas)
2. Filtras
3. Nuotekų perpylimo lygio rodyklė
4. Ištekėjimo anga
5. Pratekėjimo kalibruota reguliuojamoji anga
6. Kietos medžiagos, veikiamos anaerobinės fermentacijos (anaerobinės bakterijos)
7. Deflektorius
8. Riebalinių medžiagų irimo sluoksnis
9. Įtekėjimo anga
10. Oro išleidimo anga
11. Puzolonas

VENTILIACIJA

Kad iš sėsdintuvo būtų pašalintas blogas kvapas, reikalinga gera ventiliacija. Sėsdintuvą galima prijungti prie pastato kanalizacinės ventiliacijos tinklo, iškeliant ventiliacijos angą per stogą į išorę. Ventiliacija veikia dėl natūralios kanalizacinio stovo traukos.

NUOTEKŲ IŠVEDIMAS IŠ PASTATO

A - nuotekų išvedimas 30 cm po žeme

B - rezervuaras įrengtas 25 cm po žeme (įtekėjimo ordinatė 35 cm)

C - Drenažo gylis 50-60 cm

SĖSDINTUVO-PŪDYTUVO ĮRENGIMAS

Rezervuaras montuojamas ant 30 cm smėlio sluoksnio. Vieta tarp talpyklos ir duobės sienelių (mažiausiai 30 cm) turi būti užpildyta smėlio ir cemento mišiniu, priklausančiu nuo grunto. Užpilant duobę, rezervuaras pamažu pripildomas vandens.

Būtina įsitikinti, kad smėlyje ar žemėje nėra aštrių daiktų, galinčių sugadinti rezervuaro sieneles.

! Sėsdintuvas-pūdytuvas negali būti užkastas per giliai, nes jo konstrukcija atlaiko iki 50 cm žemės sluoksnio maksimalią tiesioginę apkrovą.

1 - Dirvožemis

2 - Žemė su smėliu

3 - Smėlio sluoksnis

SĖSDINTUVO ĮRENGIMAS PASTATO ATŽVILGIU

Siūloma sėsdintuvą įrengti išorėje, kuo arčiau pastato (nuo 3 iki 8 m). Tekėjimo vamzdis tarp pa stato ir sėsdintuvo yra vienintelis valyklos elementas, kuriame nevyksta joks biologinis procesas. Kuo didesnis atstumas nuo pastato iki rezervuaro, tuo didesnė nuotekų atšalimo rizika iki galimo jų sustingimo (šalčių metu), dėl to gali laikinai užsikimšti vamzdžiai.

KELETAS SVARBIŲ PASTABŲ APIE SĖSDINTUVUS-PŪDYTUVUS

Sėsdintuvas negali būti įrengtas toliau kaip 10 m nuo pastato. Jeigu šis atstumas didesnis, nuotekų pritekėjimo vamzdis turi būti apšiltintas.

Sėsdintuvo talpumas turi būti parinktas atsižvelgiant į valomų nuotekų kiekį (naudotojų skaičių) per parą.

Teoriškai nuotekos sėsdintuve-pūdytuve išlaikomos tris paras. Reikia įsitikinti, kad turimas sėsdintuvas-pūdytuvas garantuoja trijų parų nuotekų išlaikymą ir tinkamą apvalymą.

Galima įrengti du sėsdintuvus-pūdytuvus vieną po kito. Pirmiau montuojamas didesnis sėsdintuvas.

Sėsdintuvas-pūdytuvas negali būti užkastas per giliai (daugiausia 80 cm).

Straipsnį pateikė Erik Ceiko

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.