Vonios santechnika: Kaip pastatyti savo jėgomis?
2008-06-12 20:45 Peržiūros : 19972 SpausdintiDažnas mano, kad nieko nebenustebinsi pasidaręs remontą namuose savo jėgomis. Žmonės patys klijuoja tapetus, kloja grindis, tačiau bijo montuoti santechniką. Jei pradeda tekėti čiaupas ir užsikemša kanalizacijos vamzdžiai, iškart šaukiasi santechnikų. Anksčiau ši paslauga buvo palyginti pigi. Dabar, kai santechniko vizitas gali kainuoti tiek, kiek pati santechninė įranga, tikslinga pagalvoti, ar nevertėtų praplėsti savo kvalifikaciją. Pradėkime nuo unitazo.
Vandentiekio ir nuotekų santechninės komunikacijos
Tiekimo sistema - tai vandentiekio vamzdžiai. Jie gali būti plieniniai, variniai ar plastikiniai. Variniai brangiausi, bet patvaresni, palyginus su plieniniais. Plastikiniai tarnauja ilgiausiai, tačiau jie mažiausiai atsparūs smūgiams ir kitiems mechaniniams pažeidimams. Plieniniai gali būti necinkuoti ir cinkuoti. Necinkuotų naudoti neapsimoka vien dėl to, kad juos greičiau pažeidžia korozija.
Vamzdžių jungimui naudojamos movos, trišakiai, perėjimai ir kitos dalys su sriegiais. Vieno skersmens vamzdžiai jungiami tiesiomis, o skirtingų - pereinamosiomis movomis. Jei reikia atskirti kelias šakas, naudojami trišakiai. Jungia ir kryžmėmis.
Anksčiau nuotekų vamzdžiai buvo gaminami tik iš ketaus, dabar dažniaus naudojami plastikiniai. Ketaus vamzdžių vidus ir išorė padengiami antikorozine danga, kuri ne tik saugo nuo rūdžių, bet ir mažina vandens trintį į vidinį vamzdžio paviršių. Plastikiniams vamzdžiams tokių apdorojimų nereikia.
Vamzdžius būtina sujungti sandariai, todėl jungti reikia ypač atidžiai. Cilindrinis vieno vamzdžio galas įstatomas į platesnį kito vamzdžio galą, o tarpai užpildomi hermetiku. Anksčiau buvo įprasta tarpus cementuoti, tačiau tokiu atveju vėliau sunku keisti vamzdžius.
Ties įėjimu į kanalizacijos vamzdžius montuojami sifonai. Jie yra visose santechnikos įrangos prijungimo prie nuotekų sistemos vietose. Sifonai - tai tam tikros hidraulinės sklendės, neleidžiančios patekti dujoms iš kanalizacijos į patalpas.
Unitazas ir jo montavimas
Yra trys unitazo tvirtinimo prie grindų būdai:
- galima paprasčiausiai fiksuoti ant mūrinių grindų varžtais;
- senas, sudėtingesnis, tačiau patikimesnis būdas - unitazas tvirtinamas prie grindyse įmontuotos medinės lentos (padėklo). Reikėtų rinktis gerai hidroizoliacija padengtą ir kietą medieną (pvz., ąžuolą). Padėklo apačioje virinami inkarai, užtikrinantys tvirtą sukibimą su grindimis. Paprasčiausi inkarai - šachmatų tvarka sukaltos vinys, išlindusios iš padėklo 20-30 mm. Tarpai užpildomi cemento skiediniu, kuris sustingęs neleidžia padėklui judėti. Skiediniui sustingus, unitazas prisukamas paprastais medvaržčiais. Prieš sukant, juos reikėtų ištepti solidoliu, kad vėliau būtų lengva išsukti. Ir pirmu, ir antru atveju po medvaržčių galvutėmis turėtų būti guminės poveržlės, saugančios unitazą.
- tvirtinti unitazą galima epoksidiniais klijais. Pirmiausia reikia nuvalyti klijuojamus paviršius. Vėliau juos reikia pašiaušti ir vėl nuvalyti riebalus. Ant atraminio paviršiaus tepamas 4-5 mm storio klijų sluoksnis, unitazas tvirtai prispaudžiamas prie grindų.
Antru ir trečiu atveju, kad klijai ar skiedinys visiškai išdžiūtų, reikia palaukti 10-12 valandų. Jei pasirinkote tokį būdą, gali tekti aplankyti kaimynų tualetą.
Siekiant išvengti rimtų nemalonumų, prie nuotekų linijos sistemą jungti reikia labai atidžiai. Prie nuotekų vamzdžio jungiama unitazo dalis vadinama išvedimu. Jis gali būti tiesus (vertikalus) arba skersas (su nuolydžiu).
Jeigu unitazas montuojamas prie senų ketaus vamzdžių, jo išorinius griovelius reikia sutepti suriku praskiestu pokostu ir apsukti pakulomis. Pakulos 3-4 mm neturi siekti išvedimo galo, nes kitaip gali patekti į vamzdį ir sudaryti kamštį. Vėliau išvedimas įstatomas į išvalytą vamzdį (neturi likti seno hermetiko), sandarinama pakulomis. Norint dar didesnio sandarumo, siūlę galima cementuoti.
Modernūs plastikiniai vamzdžiai turi gumines tarpines, todėl visų šių sandarinimo procedūrų nebereikia.
Liko paskutinis darbas - sumontuoti nuleidimo bakelį. Jeigu bakelis montuojamas tiesiai prie unitazo, atvamzdis prie angos montuojamas tik guminiu atitvaru. Trečdalis atitvaro užmaunama ant atvamzdžio, dvi dalys atverčiamos ir užtempiamos ant jo, apnuoginamas atvamzdžio galas. Antvamzdis ir anga sujungiami, o atverstoji atitvaro dalis užmaunama ant angos. Kartais bakelis montuojamas ant sienos, toliau nuo unitazo. Bakelį ir unitazą jungia kruopščiai užsandarintas vamzdis. Taip pat, jei turite sąlygas pervežti, galima parduotuvėje išsirikti surinktą unitazą. Jį, atsivežus į vietą, tereikės pastatyti ir prijungti.
Sujungus bakelį ir unitazą, belieka prijungti šalto vandens vamzdelį ir sureguliuoti jo lygį bakelyje.
DĖMESIO! Prieš pradėdami darbą, būtinai užsukite vandens tiekimo į butą sklendę.
Asa.lt
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!