Šlaitinio stogo montavimo instrukcija
Filmas apie šlaitinio stogo plėvelės, grebėstų ir šiltinimo montavimą daugiau
Lietaus latakų ir lietvamzdžių apsauga nuo užšalimo
2020-03-07 16:03 Peržiūros : 3027 SpausdintiĮrengta stogų ledo ir sniego tirpinimo sistema apsaugo nuo varveklių susidarymo ir galimų žmonių sužalojimų, automobilių apgadinimų, leidžia išvengti fasadų erozijos, stogo konstrukcijų, vandens nutekėjimo elementų gadinimo, apsaugo nuo pavojų, kuriuos kelia sniego sankaupos.
Aplinkos temperatūrai svyruojant apie ±0°C, nutekantis tirpimo vanduo ima šalti, be to, sniegas prie tokios temperatūros tampa itin sunkus. Vanduo skverbiasi į stogą ir ten užšąla, gadindamas konstrukcijas.
Dėl dienos ir nakties temperatūros svyravimų dieną šviečiant saulei ant stogo esantis sniegas ištirpsta, o naktį esant neigiamai temperatūrai, tirpimo vanduo užšąla latakuose bei lietvamzdžiuose. Užšalęs tirpstančio sniego vanduo - tai bene dažniausia varveklių susidarymo priežastis.
Apsaugos nuo apledėjimo sistemą sudaro šildymo kabeliai, valdymo įranga bei instaliaciniai priedai. Šildymo kabeliai montuojami ant stogo, į latakus, lietvamzdžius, aplink įlajas. Apsaugos nuo apledėjimo sistemos gali būti instaliuojamos bet kokios konstrukcijos stoguose, kur reikia užtikrinti tirpstančio vandens nutekėjimą esant neigiamai temperatūrai - privačiuose, pramoniniuose ar verslo paskirties pastatuose.
Šildymo kabeliai išdėstomi atsižvelgiant į daugelį veiksnių: - stogo tipą, jo konstrukcinius ypatumus; stogo dangą; lietvamzdžių, latakų, įlajų konstrukciją ir kita. Ant šlaitinių stogų žiemą kaupiasi sniego ir ledo sluoksnis. Pavasarį ar esant atlydžiui tokios sankaupos, slinkdamos žemyn, gali apgadinti stogo kraštą, nuplėšti latakus, lietvamzdžius ir kelia pavojų esantiems šalia pastato.
Siekiant išvengti šio reiškinio, šildymo kabeliai instaliuojami apatinėje stogo dalyje. Šis sprendimas dažnai derinamas su sniego gaudytuvais. Sniego sulaikymo įtaisai įprastai montuojami apie 50 cm nuo stogo krašto, o šildymo kabeliai išdėstomi po jais. Kabeliai montuojami kilpomis reikiamu žingsniu aukštyn-žemyn (bet ne išilgai stogo). Ant stogo reikia instaliuoti apie 200 W/m2 šildymo galingumą. Kabeliai prie stogo pritvirtinami specialiais įrenginiais. Apsaugai nuo apledėjimo naudojami dviejų rūšių kabeliai - pastovaus galingumo bei savireguliuojantys šildymo kabeliai.
Pastovaus galingumo kabeliai yra tam tikrų fiksuotų galingumų tiesiniam metrui. Šiuose kabeliuose kaitinimo elementas yra laidininko gija. Stogų sistemose naudojami 20-25 W/m pastovaus galingumo kabeliai. Taigi į latakus montuojamos kelios kabelių vijos. Į lietvamzdžius pakanka įverti dvi kabelio vijas. Latakuose atstumai tarp kabelio vijų išlaikomi specialiomis plastikinėmis juostelėmis. Jei latakai platūs, kabeliai pritvirtinami montažine juosta. Lietvamzdžiuose kabeliai prilaikomi trosų ar grandinėlių pagalba. Taip pritvirtinti kabeliai nesusiliečia ir apsaugomi nuo įtempimų, kurie susidaro dėl nuosavo svorio.
Savireguliuojantys kabeliai sukurti naudojant pažangią technologiją, juose kaitinimo elementas yra speciali puslaidininkių šerdis. Šių kabelių pagrindinė ypatybė ir privalumas yra tas, kad jie keičia tiesinio metro galingumą, priklausomai nuo juos supančios temperatūros bei aplinkos (ledas, vanduo, oras). Stogams skirto savireguliuojančio kabelio galingumas jam esant sniege ar lediniame vandenyje siekia apie 30 W/m. Tirpstant sniegui kabelio galingumas staigiai mažėja, kol aplink kabelį pasidaro sausa. Orui šylant, kabelio galingumas sumažėja iki minimalaus. Šis efektas pasireiškia ne per visą kabelio ilgį, o priklausomai kokioje terpėje yra kabelis. Kabelis veikiantis sniege ar lediniame vandenyje veiks 30 W/m galingumu, o likusi dalis - minimaliu. Tai yra kabelis šildys tik ten, kur yra poreikis - taip taupoma elektros energija. Tai didelis privalumas. Paprastai 100 -150 mm pločio latakams ir lietvamzdžiams reikalingas 30-60 W/m. Tai pasiekiama vienų arba dviem savireguliuojančiais šildymo kabeliais. Jeigu latakai yra platesni negu 150 mm, paprastai instaliuojama 200 W/m². Lietvamzdyje šildymo kabelį rekomenduojama montuoti kilpos forma. Jeigu lietvamzdžiai yra ilgi arba turi daug įvairių kampų, šildymo kabelis gali baigtis lietvamzdžio gale arba kanalizacijoje žemiau užšalimo lygio. Svarbu neviršyti maksimalaus leistino kabelio ilgio. Svarbu žinoti, kad kai savireguliuojantis kabelis įjungiamas šaltu metu, jis pradeda dirbti maksimaliu pajėgumu ir galimas energijos sunaudojimo šuolis, kol prasidės šildymo procesas. Tai turi būti numatyta parenkant automatinį išjungiklį (C tipas). Jei galimas žmogaus prisilietimas prie šildymo kabelio lietvamzdyje, jis jungiamas per 30 mA ar mažesnės srovės nuotėkio relę. Šio tipo kabeliai karpomi reikiamo ilgio atkarpomis. Tai labai supaprastina instaliavimo darbus. Latakuose šildymo kabeliai yra veikiami tiesioginių saulės spindulių, todėl svarbu kad jie būtų atsparūs ultravioletiniam (UV) spinduliavimui. Savireguliuojantys yra UV atsparūs šildymo kabeliai.
Kita labai svarbi apsaugos nuo apledėjimo sistemos dalis - valdymo įranga, kurią sudaro lauko temperatūros termostatai, ar termostatai su lauko temperatūros ir drėgmės davikliais. Termostatai jausdami oro sąlygas gali automatiškai valdyti šildymo sistemos darbą. Sistema įjungiama tik tuomet, kai temperatūros daviklis fiksuoja neigiamą temperatūrą, o drėgmės daviklis latake ledą ar sniegą. Jeigu bus šalta bet sausa sistema neveiks.
Reikalingas šildymo kabelių kiekis lietvamzdžiuose skaičiuojamas priklausomai nuo horizontalių ir vertikalių lietvamzdžių ilgių. Nustatomos ir suskaičiuojamos galimos atskiros šildymo grandinės, nes ne visada galima visą lietvamzdžių sistemą pašildyti vieno ilgio kabeliu. Nuo to priklauso paskirstymo dėžučių ir jungiamųjų laidų kiekis.
Savireguliuojančių šildymo kabelių montavimas yra nesudėtingas, nes kabeliai nebijo susilietimo tarpusavyje, susikryžiavimo, jie negali perkaisti ar kitaip deformuotis. Latako perėjime į lietvamzdį kabelis tvirtinamas laikikliu , kuris saugiai ir reikiamoje padėtyje prilaiko kabelį. Prie elektros maitinimo savireguliuojantys kabeliai jungiami jungiamųjų movų komplektų pagalba. Komplekte yra jungimo prie montažinės dėžutės ir galinė, arba jungimo su maitinančiu laidu ir galinė movos. Montažinės dėžutės turi būti pritaikytos montavimui lauko sąlygoms (IP 34 ar aukštesnės apsaugos klasės). Jungiamųjų movų komplekte yra visos reikalingos medžiagos ir instrukcijos kvalifikuotam jungimui.
Lietaus nubėgimo sistemos pavyzdys
Paveikslėlyje parodytas paprastos šildymo sistemos pavyzdys. Turime 16m ilgio horizontalų lataką kartu su trimis lietvamzdžiais. Kraštiniai lietvamzdžiai yra 7m ilgio, vidurinis 9m. Maždaug latako viduryje projektuojama montažinė dėžutė, kurioje, optimaliai padalinus ilgius, movų pagalba jungiami šildymo kabeliai. Panaudojant movas galimas šildymo kabelių prijungimas tiesiai prie elektros skydo. Reikiamas savireguliuojančio kabelio ilgis yra 46 metrai (2 × 7 m + 6 m + 9 m + 10 m + 7 m = 46 m). Kadangi sistema susideda iš trijų nepriklausomų šildymo kabelių sujungtų montažinėje dėžutėje, naudojam tris jungimo movas, bei keturis kabelio laikiklius lietvamzdyje.
Lietaus nubėgimo sistemos apsaugos nuo užšalimo, naudojant savireguliuojantį kabelį, pavyzdys. 1 - montažinė dėžutė, 2 - kabelio įtempimo lietvamzdyje laikiklis.
Paprasčiausiai sistemai tinka dvigubas termostatas. Šis termostatas leidžia vartotojui palaikyti įjungtą šildymo grandinę pageidaujamose temperatūros ribose. Pavyzdžiui, galima nustatyti termostato veikimą tarp -5° ir +5°C. Esant kitokiai aplinkos temperatūrai, lietvamzdžių apsauga nuo užšalimo tampa neaktuali, vanduo nebėga. Temperatūros daviklis montuojamas priešingoje nuo tiesioginių saulės pusėje, geriausia šiaurinėje.
Rimtesnei ir ekonomiškesnei valdymo sistemai rekomenduojamas termostatas skirtas atvirų lauko aikštelių, rampų, šaligatvių bei laiptų, taip pat lietvamzdžių bei latakų apsaugai nuo užšalimo ir apledėjimo.
Termostatas, priklausomai nuo paskirties, gali dirbti su įvairiais temperatūros ir drėgmės davikliais.
Lietaus nuvedimo sistemų apsaugos nuo apledėjimo valdymo komplektacija:
- termostatas
- šildantis stogų ir latakų sniego ir ledo daviklis
- aplinkos temperatūros daviklis latakui
Parengė Gintaras Gardauskas
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
