Bulvių auginimas

Kaip sodinti bulves, kad turėti sveiką, didelį ir skanų derlių? Atsakymą nori žinoti kone kiekvienas daržininkas. Kelias į sėkmę prasideda nuo sėklinės medžiagos.

Bulvės sodinimui - sėklinių gumbų atranka ir paruošimas

Teisingas ir laiku atliktas sėklinių bulvių paruošimas sodinimui įjungia gumbuose biologinius procesus, susijusius su daigų atsiradimu ir šaknų sistemos išsivystymu. Tokio išankstinio starto dėka mes gauname greitesnį ir sveikesnį derlių, skirtingai nei, naudojant neparuoštą sėklinę medžiagą.

Atrankos etape galime išbrokuoti ligotus ir neproduktyvius gumbus. Nes iš ligotų gumbų išauga nesveiki palikuonys ir prastas derlius, o dirva lieka užkrėsta ligų sukėlėjų.

Bulvių atranka ir išbrokavimas

Atsikratykite visų nepilnaverčių ir ligotų gumbų:

• pažeistų rauplių, šlapio ir sauso puvinio;
• pernelyg smulkių (masė iki 30 g);
• labai didelių ir stambių (sveriančių virš 90 g kiekvienas);
• bjaurių formų ir su mechaniniais pažeidimais;
• tų, kurių akutės neprabudo arba iš jų išaugo per silpni, ploni daigai;

Stambūs ir sunkūs gumbai (nuo 100 g ir daugiau) yra derlingesni už smulkius ir vidutinius. Bet sodinimui vis tiek rekomenduojami vidutinio dydžio ir svorio gumbai (40-60 g). Stambius gumbus galima perpjauti į dvi dalis arba net į keturias.

100 m² lauko užsodinti vidutiniškai reikia apie 40 kg bulvių gumbų.

Bulvių  apdorojimas tirpalais ir dezinfekcija

Daiginimo metu arba iki jo gumbus naudinga pamirkyti mikroelementų tirpaluose:

• kalio permanganatu (1 g/kibirui vandens);
• boro rūgštimi (5 g/kibirui vandens);
• vario sulfatu (10 g/kibirui vandens);
• cinko sulfatu (10 g/kibirui vandens)

Sėklinę medžiagą išlaiko tirpaluose 20-30 minučių. Tirpalu galima apdoroti ir jau daiginamus gumbus.

Bulvių sėklos, išmirkytos minėtuose skysčiuose, turi žymiai geresnę ir didesnę lapų žaliąją masę. Dėl to padidėja derliaus dydis ir kiekis.

Gumbus galima ekologiškai dezinfekuoti žolėmis: nuoviru iš gumbažolės (bitkrėslės) žiedų (100 kg bulvių apipila 0,2-0,3 l nuoviro).

Inovatyvi priemonė REcharge labai rekomenduojama sėklų beicavimui preš sėją. Vėliau, bulvių sodinimo metu REcharge galima naudoti tiesiogiai užpurškiant ant gumbų ir maišant jį ir su mažesniu kiekiu vandens (pvz. 100 ltr.)

Likus 1 dienai iki planuojamo sėjimo bulvių sėkloms rekomenduojamos dygimą skatinančios mirkymo procedūros Blackjak suspensijos tirpale, paruošiant jį santykiu 25 ml : 10 l vandens. Blackjak sudėtyje esančių huminių ir kitų naudingų rūgščių derinys stimuliuoja dygimo procesus, stiprina daigų ir šaknelių vystymąsi.

Taip pat patariama 1 parą mirkyti sėklinius gumbius 2 %-iniame Yokosan tirpale arba apipurškite juo gumbus iš visų pusių. Po procedūrų reikės uždengti polietileno plėvele ir palikti 24 valandoms. Yokosan procedūrų dėka padidėja bulvių daigumas, stimuliuojamas lapų ir šaknų augimas, didėja derlius ir krakmolo kiekis bulvėse.

Bulvių daiginimas

Sėklinės bulvės, sodinant pavasarį, pradeda dygti po žeme per 10-15 d. nuo sodinimo momento. Tam, kad daigai pasirodytų virš žemės paviršiaus, reikia palaukti dar 15-20 d. Bet, norint pagreitinti derlių, taikoma tokia paruošimo priemonė - daiginimas.

Bulvių daiginimo būdai:

• Daiginimas šviesoje (25-35 dienas, 12-15° C temperatūroje);
• Daiginimas drėgnoje terpėje (pjuvenose, durpėse, mėšle, drėgname smėlyje ar žemėje, 15-20 dienų, 12-15° C temperatūroje);
• Vytinimas (nuo 10-16° C temperatūroje).

Bulvių daiginimas šviesoje

Šis būdas paskubina daigų atsiradimą 10-15 dienų. Be to, jis leidžia aptikti paslėptas ligas: silpnesni gumbai, daiginami šviesoje, pradeda puti greičiau. Tokius išbrokuokite. Daigintų tokiu būdu bulvių derlius būna 40 % didesnis.

1. Pirmame etape bulves laiko 10 dienas šiltoje patalpoje (18-22° C) tam, kad prabustų akutės. Gumbai turi gulėti 1 sluoksniu ant grindų ar dėžėse.

2. Paskui perneša ilgesniam laikui (20-25 d.) į labai šviesią ir vėsią vietą, kurioje apie 12° C. Vėsa ir šviesa neleidžia daigeliams susilpnėti, išblukti ir per daug išsitempti. Daigai formuojasi stiprūs, trumpi ir žali. Patys sėkliniai gumbai pažaliuoja - sodinimui tai yra gerai. Žali gumbai žymiai atsparesni visoms negandoms.

Bulvių daiginimas drėgnoje terpėje

Šiuo atveju formuojasi ne tik gumbų daigai, bet ir šaknelės, todėl, pasodinus, derlius išaugs dar greičiau ir bus stipresnis. Be to, paruošiamieji gumbai mažiau praranda drėgmės, o pats paruošimo laikotarpis sutrumpėja - pakanka 15-20 dienų.

Dėžėse tamsioje patalpoje sudeda gumbus 3-4 sluoksniais, kaitaliojant kiekvieną sluoksnį su drėgno substrato sluoksniu. Drėgnu substratu gali būti: sudrėkintos supurentos durpės, pjuvenos, puvenos.

Daiginama 15-20 dienų tamsoje, esant 12-15° C. Jeigu viršutinis sluoksnis išdžiuvo, jį sudrėkina.

Bulvių gumbų vytinimas

Tikslas - pažadinti gumbų akutes iš miego ir pagreitinti daigelių atsiradimą.

Gumbus deda 1 sluoksniu šiltoje patalpoje (16° C). Šviesa ar tamsa šiuo atveju nėra svarbios. Laikoma 1-2 savaites, kol iš gumbų išdygs pirmi daigelių galiukai. Gumbai nors ir praranda drėgmę ir suvysta, bet juose kaupiasi fermentai, pagreitinantys akučių pabudimą ir daigų augimą.

Kada sodinti bulves

Bulvių sodinimo laikas priklauso nuo dirvos tipo ir temperatūros, pavasario sąlygų (vėluoja ir ankstyvas), veislės ir sodinimo būdo (nedaigintais gumbais ar daigais). Dažniausiai tai balandžio pabaiga-gegužės pradžia.

• Daigintą sėklinę medžiagą sodina, kai dirvos temperatūra jau viršija +5-6º C;
• Nedaigintus gumbus - kai viršutinis 10 cm dirvos sluoksnis įšilo iki +8º C.
• Lengvoje dirvoje - balandžio antroje pusėje;
• Sunkioje dirvoje - gegužę.

Dirva bulvėms

Subalansuoti dirvos pH gali organinė skystą trąša Yokosan, kuri pagerina dirvožemio aeraciją ir struktūrą, sumažindama sintetinių trąšų poreikį. Yokosan pagrindą sudaro kalis, humatai, sliekų biohumuso ekstraktas ir naudinga dirvožemio mikroflora.

Dirvožemiui pagerinti skirta ir priemonė REcharge su naudingais grybelių mikroorganizmais, kurių dėka palengvinamas maistinių medžiagų įsisavinimas. Apribojimas - labai nerekomenduojama maišyti REcharge su fungicidais.

Sėjomainos politika

Dirvai būtų į naudą, jeigu bulvės sugrįžtų į ją po 7 metų.

Bulvė yra šviesiamėgė kultūra. Geras derlius bus tik ten, kur sklypas pakankamai apšviestas. Pasodinus bulves šešėlinėje vietoje, lapai pageltonuos, bulvienojai ištys, žydėjimas bus silpnas arba bulvės iš viso nežydės. Gumbai gims smulkūs, reiškia ir derlius bus mažas. Todėl vieta augančioms bulvėms turi būti saulėta ir atvira.

Svarbu atkreipti dėmesį į gruntinių vandenų gylį. Jeigu jos arti žemės paviršiui, siūlome naudoti aukštų lysvių metodą - sodinti bulvių sėklas į sukurtas aukštas lysves (apie 20-25 cm aukščio).

Dirvožemio bulvėms įdirbimas. Dirvą galima paruošti dar rudenį - perkasti ją. Jeigu dirva rūgšti, pagerinkite ją kalkėmis arba dolomito miltais (1 stiklinė 1 m²). Perkastą rudenį dirvą galite palikti tokios būklės iki pavasario. O pavasarį patręškite ją organinėmis ir mineralinėmis trąšomis.

Mikoriziniai grybai Hifas padidina skurdžių dirvų derlingumą. Svarbu tik žinoti, kad Hifas grybienai taikomi tam tikri apribojimai - kartu su hifais negalima naudoti fungicidų, kurie gali neutralizuoti visą naudingą Hifas poveikį.

Tam, kad bulvės ateityje nesirgtų, dirvą verta apdoroti preparatu Previcur Energy. Tai fungicidas, apsaugantis bulves nuo susirgimų ir ligas sukeliančių bakterijų, stabdydamas jų plitimą. Svarbi sąlyga - fungicidą Previcur Energy galima purkšti tik praėjus 3 savaitėms po mikorizinių grybų Hifas panaudojimo, antraip fungicidas pristabdys teigiamą Hifas grybienos efektą.

Organinės trąšos bulvėms

• Sunkiam moliui arba priemoliui - 1 kibiras puvenų arba durpių/1 m².
• Priesmėliui ir smėlingai dirvai - kibiras puvenų arba durpių/1 m² ir dar papildomai 1 kibiras molingos dirvos/1 m².
• Durpingai dirvai - 1 kibiras komposto ar perpuvusio mėšlo/1 m² ir papildomai 1 kibiras molio arba stambaus upinio smėlio/1 m².

Mineralinės trąšos bulvėms

• Į 1 m² išbarstykite 1 šaukštą superfosfato miltelių, 1 stiklinę medžių pelenų, 1 arbatinį šaukštelį kalio sulfato.
• Kitas variantas: 1 m² patręškite 1 stikline medžio pelenų ir 2 šaukštais nitrofoskos (azoto, kalio ir fosforo mišinys).

Taupusis bulvių tręšimas. Jeigu jūsų ūkyje trūksta mineralinių ar organinių trąšų plačiajam barstymui, taupymo sumėtimais dėkite jas tiesiog į duobeles bulvių sodinimo metu. Tam, kad veltui nebarstyti po visą plotą.

• Sodinant ankstyvas bulvių veisles, į vieną duobelę užtenka įberti 1 stiklinę puvenų arba durpių, 1 šaukštą medžio pelenų ir 1 arbatinį šaukštelį superfosfato. Visą tai permaišykite su dirva į 8-10 cm gylį.
• Sodinant vidutines veisles minėtą trąšų dozę reikia padidinti 1,5-2 kartus. O įnešimo gylį - iki 12-15 cm. Duobutės skersmuo tuomet turėtų būti 15 cm.

Kai dirva pilnai patręšta, galima pradėti jos perkasimą. Perkasimo gylis - kastuvo plokštės ilgis. Pavasarinio perkasimo metu svarbu pašalinti iš dirvos visas piktžolių šaknis, grambuolių ir kitų vabalų-kenkėjų lervas.

Bulvių sodinimas nedaigintais gumbais

Atstumai tarp vagų:

• 60 cm - ankstyvosioms veislėms,
• 70 cm - vėlyvosioms veislėms.

Atstumai tarp sodinamų sėklinių gumbų:

• 25-30 cm - ankstyvosioms veislėms,
• 30-35 cm - vėlyvosioms veislėms.

Socialinis atstumas ir bulvėms galioja...

Bulvių sodinimo gylis:

• 5-6 cm (sunkioje drėgnoje dirvoje),
• 10-11 cm (lengvoje greitai įšylančioje dirvoje).

Į vagas kartu su bulvėmis galima įterpti mineralinių trąšų:

• superfosfatas - 30-40 g/m²;
• amonio salietra - 20-30 g/m²;
• kalio chloridas - 20-30 g/m².

Su trąšomis

Gumbų prigijimą dirvoje ženkliai palengvina naudingų mikorizinių grybų Hifas mišinio mikroorganizmai. Mikorizinės grybienos hifai, aktyvizavus dirvoje, sudarys naudingą sąjungą su pasodintų bulvių šaknimis. Hifams ir bulviems bendradarbiaujant vyksta papildomos šaknų sistemos susiformavimas, ko dėka bulvės pasisavins daugiau maistinių medžiagų ir vandens iš dirvos. Hifas suspensija pilama į vagas tiesiai prieš gumbų sodinimą. Turėkite omenyje, kad vienu metu su Hifas nerekomenduojama naudoti fungicidų - reikia palaukti bent 3 savaites.

Sodinimo metu rekomenduojama purkšti tiesiai į vagas Kelpak tirpalą. Šis biostimuliatorius yra ypatingų jūros dumblių medžiagų ekstraktas, stiprinantis šaknų vystymosi jo sudėtyje esančių auksino hormonų dėka.  Kelpak purškimui ruošiamas proporcijomis - 30 ml : 10 l vandens. Vėliau purškiama po sudygimo, kai bulvių krūmelių aukštis sieks 15 cm.

Jeigu netrukus prognozuojamos šalnos, pasodintas bulves reikia uždengti agroplėvele daigų apsaugai nuo užšalimo. Šilumą po plėvele padės palaikyti laistymas. Vėliau, kai stiebai užaugs iki 30 cm aukščio ir įsiviešpatavus stabiliai šilumai, agroplėvelę nuima.

Lauke pasodintoms bulvėms gali grėsti negatyvūs aplinkos faktoriai: naktinės šalnos, kruša, sausra ir vidurvasario karštis. Saugiai ir sveikai išgyventi šiuos nemalonumus (šaltį, karštį, mechaninius pažeidimus) padeda preparatas Terra Sorb Foliar, kurio sudėtyje esančios amino rūgštys atgaivins bulves po patirto streso ir greičiau grąžina jas į normalią būklę. Terra Sorb Foliar ypatingai pagelbsti per sausrą, kadangi jo dėka augalo žiotelės užsidaro, išsaugodamos daugiau drėgmės viduje.

Sušvelninti nepalankių aplinkos sąlygų neigiamą įtaką augalams gerokai padeda saugus produktas AMINO PRO, kurio amino rūgštys skatina daržovių regeneraciją atsiradus įvairiems pažeidimams. Į produkto sudėtį įeina net 19 amino rūgščių, labai svarbių augalams. Naudojant AMINO PRO žymiai paspartinamas maistinių elementų įsisavinimas per lapus, šaknis, augalai prisotinami gyvybinės energijos.

Vasarinis bulvių sodinimas

Kaimynai-baltarusiai dalijasi patirtimi, kaip iš vieno pasodinto "bulbos" gumbo gauti 20 kg bulvių derlių. Sodinti ir auginti tokiu novatorišku būdu galima vasarą, birželį-liepą.

1. Paruoškite 2 x 2 m žemės plotą bulvių lysvei.
2. Gerai perkaskite tą plotą. Patręškite perpuvusiu karvių mėšlu (2 kibirai), 2 saujomis medžių pelenų ir superfosfatu (1 degtukų dėžute).
3. Šios lysvės centre pasodinkite gerai išsivysčiusį bulvių krūmelį (išaugusį apie 20 cm aukštyn) kartu su žemės grumstu ant šaknų.
4. Krūmo stiebus prilenkite prie žemės taip, kad jie žiūrėtų į skirtingas pasaulio puses kaip saulės spinduliai.
5. Prilenktus stiebus užbarstykite žemėmis taip, kad iš po žemės į viršų kištų tik stiebų galiukai. Žemės sluoksnis - 5 cm.
6. Palaistykite visą šią keistą "kūrybą".
7. Praėjus 2 sav., kišantys stiebų galai ataugs 20 cm.
8. Tuomet juos irgi prilenkite prie žemės, užbarstykite 5 cm žemės sluoksniu, kad kištų tik viršūnėlės, ir palaistykite karvių mėšlo tirpalu (1 kibiras mėšlo : 100 l vandens).
9. Iš tų stiebų dalių, kurios užkastos po žeme, išaugs šaknelės (peraugančios į šaknų sistemą) ir palaipos su bulvių gumbais. O stiebų galiukai ir viršūnėlės, likusios kišti virš žemės paviršiaus, augs aukštyn.
10. Kiekvieną kartą, stiebams ataugus 20 cm, prilenkite juos prie žemės ir užbarstykite 5 cm. Ir taip - daug kartų.

Galiausia turėsite bulvių "klombą" su žaliais stiebais kraštuose ir gausia krūva bulvių gumbų "klombos" centre.

Augančių bulvių priežiūra (apkaupimas, tręšimas, laistymas)

Bulvių apkaupimas. Bulvių apkaupimas - tai ūglių ar stiebų apatinės dalies pribarstymas supurenta dirva. Kuo naudingas apkaupimas:

• Apkaupus ūglius, nuo pribarstytos apatinės stiebo dalies atauga papildomi gumbai.
• Apkaupimo metu supurenama dirva. Reiškia, į ją patenka daugiau oro, vyksta puiki aeracija. Jeigu dirvoje trūksta oro, šaknys atsisako augti, o kartais gali ir žūti.
• Apkaupdami bulves, supurendami dirvą, mes išravime iš jos piktžoles.
• Pribarstyta apatinė ūglių dalis apsaugoma žemės sluoksniu nuo drėgmės praradimų. Išsaugota drėgmė stabilizuoja dirvos temperatūrą.
• Neapkauptų bulvių gumbai neretai kiša iš po žemės. Tai yra blogai, nes nuo šviesos gumbai pažaliuoja ir tampa netinkami vartoti. Apkaupimo sluoksnis apsaugo bulvių gumbus nuo šios problemos.
• Naujas dirvos sluoksnis apsaugo gumbus nuo grybelių ir kenksmingų bakterijų, kurios nusiplauna į dirvą nuo bulvienojų.

1. Pagrindinė taisyklė - apkaupti bulves galima tik esant drėgnai dirvai: po lietaus, rytmečio rasoje arba palaisčius. Jeigu užbarstyti ūglius sausa (arba dar baisiau - saulėkaitoje įkaitusia) dirva - rezultatas gali būti liūdnas, derliaus galima ir nesulaukti.

• Tačiau ir su labai šlapia dirva reikia dirbti atsargiai - juk, prispaudus bulvių lapus sunkiais šlapiais žemės grumstais, rizikuojate juos pažeisti. Stenkitės apkaupti tik augalo stiebą (kotą) iki lapų, bet ne lieskite pačių apatinių lapų.
• Ir leiskite dirvai šiek tiek išdžiūti po lietaus (1-2 val.), o vandeniui - įsigerti į dirvą.

2. Apkaupimui geriausias laikas - nesaulėtos, nekarštos, apsiniaukusios dienos. Ryto ir vakaro valandomis. Sausame karštame ore bulvių lysves prieš apkaupimą būtina palaistyti.

3. Pirmą apkaupimą galima atlikti, iš karto atsiradus pirmiems daigams (arba jiems išaugus bent iki 15-20 cm). Nedvejokite, kad mažiems ūgliams bus sunku prasimušti pro pribarstytos dirvos sluoksnį - jie lengvai susitvarkys su tuo. Pirmas apkaupimas teigiamai paveiks ir šaknų sistemą, susiformuos šoniniai ūgliai. Užtai tuo metu ten esančios piktžolės tikrai pražus.

4. Antro bulvių apkaupimo imkitės, stiebams išaugus jau iki 30 cm aukščio arba susidarius žiedpumpuriams. Iš pradžių išravėkite naujas piktžoles, o paskui užbarstykite stiebų apačią žemėmis.

5. Paskutinis apkaupimas daromas iki žydėjimo pradžios. Nes žydėjimo metu bulvių krūmeliai nustoja augti, todėl apkaupimas gali pažeisti jų šaknis ir stiebus.

• Sunkiose dirvose apkaupimas rekomenduojamas daugiau nei 2 kartus per vasarą.
• Purioms dirvoms pakanka ir 2 apkaupimų vasarą.

6. Geriausias apkaupimo įrankis - kauptukas su ilga rankena.

Bulvių tręšimas

Organinės trąšos:

• Jeigu dirva - sunkus molis arba priemolis, tuomet 1 m² patręškite 1 kibirų puvenų arba durpių.
• Jeigu dirva - priesmėlis arba smėlis, patręškite ją puvenomis arba durpėmis -1 kibirą į kiekvieną 1 m².
• Jeigu dirva durpinga, kiekvieną 1 m² tręškite 1 kibiru komposto ar perpuvusio mėšlo.

Mineralinės trąšos:

• 1 šaukštas superfosfato + 1 stiklinė medžių pelenų + 1 šaukštelis kalio sulfato/1 m².
• 2 šaukštai nitrofoskos + 1 stikline medžio pelenų/1 m².

Maistinių medžiagų (kalcio, magnio, boro, geležies) tiekimą parūpins skystos tręšimo priemonės Microdoctor, kurio dėka bulvės sparčiau atkuria sveikatą po karščio, šalčio, pesticidų ir kenkėjų padarytos žalos.

Organinė skystą trąša Yokosan taip pat yra fosforo, kalcio, kalio ir magnio tiekėjas, stimuliuojantis bulvių vystymąsi ir atsparumą, subalansuojantis dirvos pH. Yokosan purškimas naudojamas, praėjus 1 mėnesiui po gumbų sodinimo.

Blackjak huminės rūgštys gali pagerinti nepalankios dirvos struktūrą ir aeraciją, išskaidydamas grumstus.

Bulvėse pastebėjus jiems svarbių medžiagų trūkumo požymius naudokite trąšų linijos Kristalon produktus. Trąšų funkcijas augimo metu atlieka Karbamid Strong, Matrinal B, Alsupre S, Matrifruit, Copfort, Mimox Zn, Altosan B/Zn ir biostimuliatorius Kelpak, kurį verta purkšti gumbų formavimosi pradžioje (30 ml : 10 l vandens).

Bulvių profilaktikai nuo nepalankių aplinkos faktorių sukeliamų ligų ir negalavimų galima naudoti tirpią priemonę Cephyro (aktyvus varis), ypač kai krenta lapai iki žydėjimo. Nerekomenduojama naudoti Cephyro žydėjimo ir nokimo laikotarpiais bei atviroje saulėje.

Bulvių laistymas

Dažniausiai bulvių augintojai nelaisto savo bulvių, argumentuodami tuo, kad laistymą atstoja apkaupimas. Tačiau bulvėms drėgmė vis tiek reikalinga, ypač naujų gumbų formavimosi metu (6-10 savaičių nuo sodinimo dienos), laikotarpių nuo žiedų atsiradimo (1,5-2 mėn. po sodinimo) iki bulvienojams nustojus augti (3 mėn. po sodinimo).

Laistymo reikia:

• Daigams išaugus 5-10 cm virš žemės (2 savaitės po sodinimo);
• Žydėjimo metu - 4 kartus per savaitę, norma - 6 litrai krūmui. Iki žydėjimo - 1 kartą per savaitę, 3 litrai krūmui;
• Sausros metu. Kiekvieno bulvės krūmo drėgmės poreikis padidėja iki 12-15 l/dieną.

Bulvės, kurios vegetacijos metu buvo laistomi ir purškiami preparatu ALTOSAN B/Zn, po derliaus nuėmimo žymiai ilgiau išsilaiko sandėlyje. Laistymo metu naudojama Gintaro rūgštis padeda bulvėms ramiai atlaikyti neigiamus aplinkos faktorius. 1 gramą Gintaro rūgšties reikia ištirpdyti 10 litrų šilto vandens. Bulvių purškimui ir laistymui rekomenduojami ekologiški preparatai Mimox Zn, Alsupre S ir aukščiau minėti Yokosan, Blackjak, Kelpak.

Laistymui naudojamo vandens normomis nustatytas palankiausias rūgštingumas neturi viršyti 6,5 pH (ideale - 5,6-6,3). Preparato Blackjak medžiagos kaip tik skirtos vandens pH koregavimui, norint pasiekti normos.

Bulvių kasimas

Kada kasti bulves - atsakymas priklauso nuo veislės ir bulvienojų. Bulvienojai yra tarsi indikatoriai, pagal kuriuos galima spręsti apie gumbų brandumą.

Vidutinių veislių bulves galite pradėti kasti, kai jų bulvienojai tik pradeda vysti ir geltonuoti, bet dar nesudžiūvo visiškai. Gumbai, iškasti tokiu laiku, bus sveikesni ir gerai pergulės rūsyje visą žiemą. O gumbai, kurie pernelyg ilgai guli po žeme neiškasti, rizikuoja susirgti įvairiom bulvių ligom, nors ir užaugs didesni.

Labai ankstyvos bulvių veislės kasomos, kai jų bulvienojai dar žali, o gumbų žievelė dar švelni ir plona. Ankstyvosios veislės greitai praranda drėgmę ir todėl negali būti ilgai laikomos vasaros orų sąlygomis. Pergabenti ankstyvąsias veisles reikia ne maišuose, o dėžėse ir krepšiuose, siekiant nepažeisti jų jautrios žievelės.

Svarbu neuždelsti, kol bulvienojai visiškai sudžiūs ir mirs. Suvytimo metu bulvienojus labai aktyviai atakuoja grybeliai ir nematodos. Per stiebus jų bakterijos gali patekti į gumbus. Todėl labai patariame nušienauti visus bulvienojus, prasidedant jų vytimui ir pageltonavimui. Pastebėta, kad šienavimas pagreitina gumbų augimą. O dar tai apsaugos gumbus nuo užsikrėtimo grybeliais.

Bulves, skirtas maistui, iškasa, praėjus 7-10 d. po bulvienojų šienavimo.

Geriausi orai bulviakasiui - saulėtos dienos, kurios leidžia padžiovinti ir surūšiuoti iškastas bulves.

Kaip kasti bulves

• Jeigu dirva labai sutankėjusi, tuomet prieš pat bulviakasį supurenkite ją tarp lysvių. Arba iš pradžių palaistykite tankią dirvą (20-30 l/m²), o paskui giliai supurenkite.
• Kasimo gylis - toks pats, koks buvo sodinimo gylis: 20-25 cm (kastuvo plokštės ilgis).
• Tam, kad nepažeisti gumbų kastuvo metalu, kaskite bent 10-20 cm atstumu į šoną nuo tos vietos, kur augo nušienauti bulvienojai.
• Nepakanka tik vieną kartą išsemti kastuvu žemę iš vienos duobutės. Reikia išsemti dar 2-3 kartus, kad įsitinkinti, jog šioje duobutėje tikrai suradote visus gumbus.
• Bulvės iškasamos atskirai pagal veisles ir dydžius ir nesumaišomos.

Bulvių rūšiavimas

Rūšiuojant, atskiria ligotus ir pažeistus gumbus. Sveikus sudeda pagal frakcijas - smulkūs, vidutiniai, stambūs.

Surūšiuokite bulves į sėklines ir maistines:

• Sėkloms imkite vidutinius ir stambius gumbus su gerai išsivysčiusiom 2-5 akytėm.
• Maistui tinka ir smulkios, ir pažeistos, ir rauplėtos bulvės (suvalgymui artimiausiu metu).

Bulvių gumbų džiovinimas

• Jei diena saulėta, gumbus džiovinta čia pat, tarp lysvių. Saulėje pakanka padžiovinti trumpai - 1-2 val. Pernelyg ilgas džiovinimas saulėje gali sukelti gumbų nudegimus, kurie vėliau, laikymo metu pūva.
• Lietingu oru džiovinti reikia po pastoge. Tokiom sąlygom džiovinama ilgiau - 3-4 val.

Jokiu būdu nedėkite iškastų bulvių tiesiai ant žemės. Būtinai paklokite bulvėms kokį nors sluoksnį: kartoną, popierių, drobinį audeklą, dėžes. Guldant ant plikos žemės, rizikuojate pažeisti gumbų žievelę, o per žaizdeles gumbai gali užsikrėsti. Svarbu, kad padžiovintos bulvės nesušlaptų.

Ypač būtina džiovinti bulves iš tokių lysvių, kurios užkrėstos fitoftoroze. Šios negandos požymiai - tamsios įspaustos dėmės ant žievės, o skerspjūvyje matosi patamsėjimai, nukreipti į gumbo centrą. Tokias bulves reikia laikyti atskirai nuo visų ir suvartoti labai greitai.

Kaip laikyti bulvių derlių

Gumbus, iškastus drėgnu oru, nuneškite į patalpą, kur nuplaukite ir išdžiovinkite. Bet patalpa turi būti šviesi ir gerai vėdinama.

• Bulvės gerai laikosi sausoje patalpoje prie +5º C. Rūsys neturi būti drėgna, kitaip visas derlius suges.
• Bulvėms tiesiog būtina laikyti geria vėdinamose dėžėse su angomis. Tai gali būti ir medinės dėžės su plyšiais tarp lentelių, ir plastikinės dėžės su grotelėmis, ir kartoninės dėžės su perforacinėmis skylėmis. Bulvėms būtina kvėpuoti oru.
• Dėžės turi stovėti 10-20 cm aukštyje nuo grindų.
• Svarbus pastebėjimas - bulves būtina laikyti tamsoje. Nes šviesoje bulvių gumbuose susidaro šiek tiek nuodinga medžiaga solaninas. "Apsišvietusių" bulvių geriau nevalgyti, bet sėkloms jos tinka.
• Padėjus bulves laikymui, už 1-2 mėnesių iš gumbų pradės dygti ūgliai. Juos reikia nulaužti.

Bulvių ligos

Fungicidas KYTOS, turintis baktericidinį poveikį, aktyvuoja ir stiprina natūralius bulvių savisaugos procesus. KYTOS suveikia kaip induktorius dėl sudėtyje esančios 100 %-inės chitozano hidrochlorido medžiagos.

Norint išvengti aprašytų ligų, o taip pat baltųjų ir pilkųjų apnašų, chlorozės ir audinių nekrozės bulvių augintojams verta imtis minėtų preparatų Altosan B/Zn, Mimox Zn, Copfort purškimo. O geresnį apsaugos priemonių įsisavinimą ir prilipimą prie lapų ir stiebų paviršiaus organizuoja preparatas Lip Top Gold, kurio dėka apsaugos medžiagos nenusiplauna ir ilgam išlieka ant augalo.

Nuo bulvių maro (fitoftorozės) saugo fungicidas REVUS 250 SC, naudojant jį kiekiu: 6 ml + 5 l vandens / 1 arui. Preparatas stabdo grybelio-maro sukėlėjo vystymąsi. Galima maišyti su insekticidais ir kitais fungicidais.

Sustiprinti bulvių atsparumą ligoms ir kenkėjams gali priemonė REcharge, jos sudėtyje esančių naudingų dirvožemio grybelių dėka. Naudojant REcharge reikia vengti fungicidų, galinčių sugadinti visą naudingą efektą.

Bulvių kenkėjai

Suaugęs kolorado vabalas

Kolorado vabalo lerva

Kovai su kolorado vabalu sukurtas kontaktinio veikimo insekticidas Mavrik, paralyžiuojantis kenkėjo nervinę sistemą. Naudoti 15-20 C ir aukštesnėje temperatūroje, pastebėjus pirmus kolorado vabalus. Mavrik bulvėms ruošiamas santykiu 5 ml : 10 l vandens, purškiant 14 dienų intervalu. Nustojama purkšti, likus 1 savaitei iki bulvių delriaus nuėmimo.

Purškiamas insekticidas NeemAzal aktyviai naikina amarus. Jo sudėtyje yra ekstraktas iš pietietiško azadirachtos medžio sėklų, naikinantis kenkėjus. Atsparumą visiems bulvių kenkėjams sustipriną produktas REcharge (nenaudoti su fungicidais).

Sprendžiant amarų naikinimo klausimą daržininkai turėtų atkreipti dėmesį į naudingų plėšriųjų vabzdžių priviliojimą į daržą. Pvz., auksaakės ir boružės minta amarais. Tam siūloma įdomi priemonė AUKSAAKĖ BIOFRIENDS - tai gyvos auksaakių lervos, kurias reikia tik paskleisti amarų veisimosi židinyje (efektas - iki 600 suėstų amarų per dieną). Panašiai veikia priemonė BORUŽĖ, kurios sudėtyje esančios lervos suėda iki 100 amarų per parą.

Privilioti naudingus vabzdžius-entomofagus, ėdančius kenkėjus, gali dar viena efektyvi priemonė - plėšriųjų vabzdžių viliokliai MagiPal, kabinami kaip pakabukai kas 5-10 metrų. MagiPal talpa užpildyta raudonu skysčiu su entomofagus priviliojančia medžiaga. Į daržą atskubės daug naudingų boružių, žiedblakių, auksaakių ir žiedmusių.

Amarų naikinimui daržininkas turėtų atkreipti dėmesį į gaudyklę MAGNET yellow. Jos paviršius dengtas lipniais klijais, sugaudančiais minėtus kenkėjus. Tinka lauke ir šiltnamyje, pakabinant gaudyklę virš augalų.

Išvengti grambuolio lervų kenkėjiškos veiklos padarinių padės efektyvi priemonė Nematodai. Sudėtyje yra didelė mikroskopinių nematodų kirmelių koncentracija, kurios įsiskverbia į grambuolių lervas po žeme ir žudo jas, paskleisdamos bakterijas. Nematodai naudojami nuo gegužės iki rugsėjo, dirvai įšilus iki 12-25º C, reguliariai drėkinant dirvą efektyvesniam poveikiui.

Bulvių veislės

Daržininkas, ieškodamas geresnės veislės, vadovaujasi tokiais kriterijais: ankstyvumas-vėlyvumas, skonis, derliaus gausumas ir atsparumas ligoms.

Veislės, atsparios bulvių rauplėms

Nors, absoliučiai atsparių veislių nėra, bet didesnį imunitetą turi:

• vėlyvosios Aista, Rasa (lietuviškos),
• Viatka, Žukovskij, Bežickij, Liubimiec (rusiškos, lenkiškos),
• Mozart, Melody, Osprey (olandiškos, angliškos).

Derlingiausios bulvių veislės

Skaniausios bulvių veislės

Piotr Šičiov