Melsvoji pasiflora

Melsvoji pasiflora (Passiflora caerulea) tai žydintis vijoklinis augalas, kilęs iš Pietų Amerikos. Pasiflora gali užaugti iki 10 metrų ir daugiau. Šis egzotiškas augalas žavi savo spalvingomis gėlėmis ir vaisiais. Melsvosios pasifloros pilnai sunokę vaisiai yra oranžinės spalvos, jie yra ovalios formos, vaisiai siekia iki 6 cm. Melsvųjų pasiflorų vaisiai yra valgomi, vaisių skonį įvardina kaip neutralų. Pietų Amerikoje šis augalas žinomas dėl savo gydomųjų savybių, todėl pasifloro žiedai ir lapai naudojami arbatai bei maisto papildams gaminti. Taip pat, melsvųjų pasiflorų rūšis dar naudojama uogienėms, ledams, sirupams ir gėrimams gaminti.

Melsvųjų pasiflorų augimo vieta

Nežiūrint į tai, kad melsvoji pasiflora prisitaikiusi prie tropinių kraštų klimato, ji auga ir Lietuvoje. Pasiflorą galima auginti: kambariuose, šiltnamiuose ir lauke. Auginant melsvąją pasiflorą ypač svarbu užtikrinti pakankamą saulės šviesą bei apsaugą nuo šalto vėjo, todėl reikia atkreipti dėmesį į tai, kad auginti pasiflorą lauke galima tik šiltuoju metų laiku. Žiemos metu augalą geriausia auginti šviesiame kambaryje, o į lauką išnešti tik atšilus orams. Daugelis sodininkų renkasi pasiflorus auginti vazonuose, kadangi taip yra patogiau augalą perkelti į kitą vietą lauke arba prireikus įnešti augalą į patalalpas. Pasifloro augalui komfortiška temperatūra yra tarp 15-20 °C.

Dirvožemis pasifloroms

Melsvoji pasiflora reikalauja puraus bei vandeniui pralaidaus dirvožemio. Optimalus dirvožemio pH turėtų būti apie 6-6,5. Laistymas turi būti vidutinio intensyvumo, vengiant vandens susilaikymo dirvos paviršiuje. Šios rekomendacijos suteiks augalui geriausias augimo sąlygas.

Melsvųjų pasiflorų priežiūra ir tręšimas

Melsvoji pasiflora nėra lepi priežiūros atžvilgiu, kad augalas sėkmingai augtų ir bujotų jam reikalinga gausi šviesa, šiluma, reguliarus laistymas bei maistinės medžiagos, kurių gausu trąšose.

Egzotinio augalo tręšimui galima naudoti universalias gėlių trąšas, kurių sudėtyje yra būtinosios medžiagos (t. y. azotas, fosforas, kalis) arba specialias trąšas, kuriomis papildomai suteikiami būtini mikroelementai, tokie kaip geležis, manganas, cinkas, varis ir kt. Sveikos priežiūros rezultatas - gausus žiedų ir vaisių formavimasis.

Kokios medžiagos yra svarbios auginant pasifloras ir kodėl?

Azotas. Melsvoji pasiflora mėgsta trąšas su aukštu azoto kiekiu, ypač augimo ir naujų lapų formavimosi etape. Tręšti azoto turinčiomis trąšomis rekomenduojama pavasarį ir vasarą.

Fosforas ir kalis. Naudojant trąšas su fosforu ir kaliu, galima paskatinti gausų žydėjimą ir vaisių formavimąsi.

Mikroelementai. Svarbu aprūpinti augalą mikroelementais, pvz., geležimi, mangano, cinku, variu ir kt. Jie yra būtini įvairiems augalų biocheminiams procesams, įskaitant fotosintezę, medžiagų apykaitos reguliavimą ir kt.

-Geležis yra svarbi chlorofilų sintezei, kurie yra būtini fotosintezei.

-Manganas dalyvauja fotosintetinių organizmų energijos pernešimo procese.

-Cinkas yra įtrauktas į augalo augimo reguliavimą ir medžiagų transportavimą.

-Varis yra būtinas tam, kad augalas galėtų efektyviai naudoti kitus mikroelementus, ypač geležį, augimo reguliavimui ir ląstelių struktūros formavimui.

Svarbu: melsvosios pasifloros netręškite tik šaltuoju metų laiku, nes tuo metu augimas būna minimalus, tačiau auginimo metu (nuo pavasario iki rudens) ją reikėtų tręšti kas mėnesį.

Kada reikia melsvąją pasiflorą persodinti?

Melsvąją pasiflorą geriausiai persodinti tada, kai:

pastebite, kad augalo šaknims trūksta vietos, tokių atveju dažnai jos augimas sustoja tokių atveju augalo persodinimas į kitą vazoną gali paskatinti atsigavimą;

taip pat, jeigu senasis dirvožemis yra seniai keistas, o pasiflora nebeauga taip gerai kaip anksčiau - persodinimas į šviežią, trąšų gausią žemę gali paskatinti augalo atsigavimą.

Svarbu: rekomenduojama pasiflorą persodinti pavasarį arba vasaros pradžioje, kai augalas pradeda aktyviai augti.

Pasiflorų genėjimas

Melsvąją pasiflorą genėti reikia norint: kontroliuoti augalo dydį bei formą, pašalinti negyvas arba negražias augalo dalis, kad augalas būtų sveikas ir leistų daugiau lapų bei žiedų. Genėti galima žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį.

Pasifloros ligos

Melsvoji pasiflora yra gana atspari ligoms, tačiau neretai ją gali paveikti netinkamos auginimo sąlygos , kenkėjai arba grybelinės infekcijos, todėl rekomenduojama reguliariai tikrinti lapus bei stiebus, kad ligos būtų aptiktos laiku . Jei vis dėl to aptinkami pirmieji kenkėjų arba infekcijų sukelti požymiai augalą yra būtina izoliuoti, taip apsaugant kitus augalus nuo ligų.

Štai keletas ligų, kurios gali paveikti melsvąją pasiflorą:

-Esant aplinkoje per didelei drėgmei augalas gali susirgti miltlige. Ant miltligės sergančio augalo lapų paviršiaus yra matomi balti milteliai, todėl norint kad ši liga toliau nesivystytų rekomenduojama paerinti oro cirkuliaciją kambaryje arba šiltnamyje. Taip pat, šiuo atveju padeda fungicidai.

-Nuo šalčio lapai gali suminkštėti ir susisukti.

-Lapų dėmes sukelia grybelinės ligos, kuriomis galima atsikratyti pašalinus jau pažeistus lapus. Pagal poreikį papildomai galima naudoti fungicidą.

-Dėl prastai drenuojančio dirvožemio dažnai pūna šaknys, norint išvengti šios problemos rekomenduojama augalą persodinti į kitą dirvą.

-Jeigu pasifloros augalas per dažnai yra laistomas, temperatūra per žema arba dirvožemyje per mažai maistinių medžiagų, jo lapai gali pagelsti ir nukristi. Tačiau jeigu augalas nepakankamai laistomas gali paruduoti lapų galiukai arba visiškai nudžiūti.

- Taip pat, ligas sukelia virusai ir bakterijos, pavyzdžiui infekcinę chlorozę. Tai liga, kuri nedidelėse ląstelių grupėse sutrigdo chlorofilo gamybą, to pasekoje ant augalo neretai galima pastebėti chlorozinių dėmių. Šios ligos žalą galima sumažinti augalų purškimu fungicidais. Pravartu žinoti, kad yra ir kitos rūšies neinfekcinė chlorozė, kurią sukelia maisto medžiagų stoka arba perteklius dirvožemyje bei augalų kenkėjai, kaip amarai ir tipsai. Tuo atveju reiktų išsiaiškinti dėl kokios priežasties pasiflora susirgo neinfekcine chloroze ir tik tada imtis veiksmų. Jeigu tūksta maistinių medžiagų - patręšti, o amarus ir tripsus naikinti insekticidais.

-Neretai melsvasias pasifloras paveikia ir voratinklinės erkės, kurios maitinasi augalų sultimis, todėl augalo fotosintezės procesas lėtėja ir augalo būklė palaipsniui prastėja. Labai retai kada insekticidai šiuo atveju padeda. Todėl norint sustabdyti kenkėjų dauginimasi rekomenduojama pasirūpinti lapų švara: nuvalyti lapus, purkšti lapus žaliuoju muilu. Tai efektyviausias būdas kenkėjo atsiradimo pradžioje, tačiau jeigu šis kenkėjas yra išplitę vien šių priemonių neužteks reiks papildomai naudoti ,,Neemazal" arba ,,Karate Spray" preparatus.