Į kambarį atnešta eglutė vazonėlyje po švenčių neturėtų būti ištremta į balkoną

Tinkamai išsirinkta ir prižiūrima eglutė vazonėlyje gali puošti aplinką ne tik per šventes, bet ir dar ilgus metus po to, teigia žymus gamtininkas, Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Salemonas Paltanavičius.

Pasak gamtininko, eglutės vazonėlyje atėję rinktis žmonės turėtų visų pirma išsiaiškinti, kada ji buvo iškasta ir pasodinta į vazoną. Didžiausia tikimybė, kad išgyvens jau vazone augusi arba į jį bent jau rudens pradžioje pasodinta eglutė. Mat jos šaknų sistema jau bus spėjusi prisitaikyti prie dirvožemio.

"Po to žmogus turi savęs paklausti, kur jis tą eglutę laikys. Papuoštą - tikriausiai bute. Tačiau per šventes šiltame bute pagyvenusios eglutės negalima iškelti į šaltą vietą, jeigu nori ją išlaikyti iki pavasario, kad galėtumei pasodinti lauke. Taigi eglutei tektų kambaryje ir žiemoti. Ištrėmimas į balkoną ar lauką po švenčių eglutei gali būti pražūtingas. Kitu atveju galima puošti ir laikyti visą laiką medelį balkone arba lauke, nenešti į kambarį", - sakė S. Paltanavičius.

Pasak gamtininko, priklausomai nuo to, kur eglutė bus laikoma, skirsis ir jos priežiūra: balkone arba lauke laikomo medelio laistyti nereikia, o kambaryje, kaip ir kiekvieną augalą, reikės palaistyti.

"Kambaryje eglutė pradės "judėti", leisti ūglius. Jie gležni ir neatsparūs šalnoms, tad ir pavasarį jos labai skubėti sodinti lauke nereikia, nes gali apšalti", - sakė S. Paltanavičius.

Gamtininkas prašo gyventojų iš vazonėlio dekoratyvinių eglučių nesodinti į laukinę gamtą, mišką. "Jos neturi laukinėje gamtoje augti. Svetimžemės rūšys neturi pakliūti į gamtą. Tikrai nieko gero gamtai nepadarysime, jei ne mūsiškį augalą pasodinsime. Mūsų gamtos įvairovė yra susidėliojusi savaime, o bandymas įterpti, brukti į ją kažką svetimą - jau nusikaltimas prieš gamtą", - sakė S. Paltanavičius.

Gamtininkai ragina paukščiams iškelti lesyklas

Nors tikros žiemos iki šiol neregėjome, tačiau gamta gyvena pagal amžiais derintus ciklus. Visi žvėrys ir paukščiai pasiruošė žiemai ir galėtų ištverti bet kokius jos išbandymus.

Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento pareigūno Selemono Paltanavičiaus, kol kas laukiniams gyvūnams orai jokių nemalonumų nekėlė. Po pirmosios rimtesnės plikšalos gyvūnai lyg niekur nieko glūdėjo guoliuose, o jiems skirtu laiku - vieni naktį, kiti dieną - ėjo ieškoti maisto. Maisto gamtoje yra iki soties, daugelis paukščių gali net pasimėgauti ant žolių ar sniego ropinėjančiais uodeliais - jie tebėra judrūs.

Tačiau nuo pat rudens prie mūsų namų, sodybų susirinkę paukščiai visada tikisi jiems paberto lesalo. Jeigu paukščiai čia lankėsi iki šiol, galime manyti, jog mes esame jiems davę savotiškus įžadus, kurių sulaužyti nevalia, sako gamtininkas S. Paltanavičius. Todėl jei pradėjome lesinti paukščius, lesinkime juos per visą žiemą - nesvarbu, kokia ji bebūtų, pažymi jis.

Paukščiai apsilanko prie visų namų. Dabar, Kalėdų metą, turėdami šiek tiek daugiau laiko, galime matyti čia pat purpsinčias zyles, lakstančius bukučius, sode taukšinčius genius. Visi jie - gerieji mūsų kaimynai, kuriems dabar pat galime įrengti paprastą lesyklą. Jai pakaks lentutės su krašteliais, kad vėjas nenupūstų lesalo.

Įrenkite lesyklą prie spygliuotų krūmų, prie eglučių - kad paukščiai bet kada galėtų pasprukti nuo juos puolusio paukštvanagio. Tiesa, lesykla turi prasmę tik tada, kai į ją pilamas lesalas. Paukščiams tiks viskas - nesūdyti riebalai, batonas, skaldytos kruopos, grikiai, kanapės, o labiausiai - saulėgrąžos.

Manykime, kad lesykla yra geriausia mūsų Kalėdų dovana paukščiams. Juk paukščiai ir gamta taip pat laukia dovanų, sako gamtininkas S. Paltanavičius.

ELTA

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.