Kaip išvengti kondensato ant lango
Kondensato susidarymo prevencija, teisingi lango montavimo būdai, kad nesusidarytų kondensatas daugiau
Jau šiandien apleistų žemės ūkio sklypų savininkai priversti mokėti didesnius mokesčius. Tokia pat nuostata gali įsigalioti ir dėl pernelyg daug šilumos energijos naudojančių pastatų. Naujausia ES Energinio efektyvumo direktyva šalims narėms rekomenduoja imtis griežtesnių priemonių siekiant mažinti šilumos energijos naudojimą. Sektinu modernizavimo ir šilumos taupymo pavyzdžiu galėtų būti pastatų atnaujinimas pagal ESCO modelį ir energetinių paslaugų bendrovės.
Nauja direktyva griežtesnė už buvusią
Europos Sąjungos parlamente pastaruoju metu itin susirūpinta efektyviu energijos naudojimu. Apibendrinant šešerius metus skatintas energijos efektyvumo priemones, buvo priimta nauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES. Joje, lyginant su ankstesne, nuostatos dėl energijos vartojimo efektyvumo sugriežtintos. Pagal šią direktyvą kiekviena ES šalis narė turės parengti nacionalinius energijos taupymo planus bei numatyti priemones skatinančias efektyvų visų rūšių energijos vartojimą. Direktyvoje numatyta prievolė teikti ataskaitas Europos komisijai bei įpareigojimas numatyti sankcijos už priemonių nesilaikymą bei neefektyvų energijos vartojimą.
Modernizavimo perspektyvos Lietuvoje
Jau ne sykį konstatuota, kad daugiausia energijos (apie 40 proc.) tiek Europoje, tiek pas mus sunaudojama šildant pastatus. Lietuvoje jau dešimtmetis kai aktyviau modernizuojami tik viešieji pastatai - valstybės įstaigos, mokyklos, darželiai, ligoninės ir kt. Daugiabučiai bandomi atnaujinti naudojant Europos investicijų banko kontroliuojamo JESSICA fondo lėšas, iš kurio pinigai renovacijai skolinami už fiksuotas 3 proc. metines palūkanas. Valstybės parama modernizavimo projektui įgyvendinti šiuo metu yra iki 40 proc. Šio dydžio parama bus teikiama, jeigu rangos darbų sutartis bus sudaryta iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir projektas įgyvendintas iki 2015 m. spalio 1 d.
Po 2015-ųjų spalio bendra parama renovacijai mažės iki 30 proc., o parengiamiesiems darbams bus skiriama tik 50 proc. valstybės subsidija.
Taigi tiems, kurie nesuskubs į paramos traukinį iki 2015 metų, gali tekti prisidėti prie savo daugiabučio modernizavimo didesne suma arba ieškoti kitų būdų sunaudojamiems šilumos kiekiams mažinti. Nes viena iš galimų sankcijų už neefektyvų energijos naudojimą - baudos nemodernizuotų namų gyventojams. Jau ir dabar kai kuriose Europos šalyse yra ekologiniai mokesčiai už virš nustatytos normos sunaudojamą šilumos energiją.
Europa atsinaujina pagal ESCO modelį
Jei už buto šildymą 15 ar 20 metų reiktų mokėti vidutiniškai tiek pat, kiek ir dabar, bet turėtumėte atnaujintą ir šiltą būstą, ar sutiktumėte atnaujinti daugiabutį dabar, nemokėdami jokių kitų papildomų įmokų? Namą atnaujinusi kompanija garantuoja, kad modernizavimas sutaupys tiek, kad užteks sumokėti už šilumą, o sutaupytą likutį pasiims sau už darbą ir medžiagas. Sutartis sudaroma tam tikram laikui. Jei per tą laiką kompanija neatsiima savo investicijų ir neuždirba - jos bėda. Jūs sutartą laiką daugiau nei vidutinis dabartinis mokestis už šilumą, nemokate. Pasibaigus sutarčiai jūs mokate už faktiškai suvartotą, bet gerokai mažesnį (numatytą sutartyje) šilumos kiekį. Pagal tokį modelį Europoje dirba energetinių paslaugų bendrovės.
Šis plačiai Europos Sąjungos šalyse naudojamas modernizavimo modelis sutrumpintai vadinamas ESCO. Tai žodžių Energy Service Company (angl. - energetines paslaugas teikianti bendrovė) santrumpa, apibūdinanti reiškinį, kai investuotojas už savo lėšas padidina užsakovo pastato energetinį efektyvumą, o investuotus pinigus susigrąžina per sutartą laiką sau pasiimdamas už energiją sutaupytas lėšas. Vakarų Europos šalyse tokia veikla laikoma aukščiausio lygio verslo modeliu.
ESCO modelio esmė - namus atnaujina privatūs investuotojai (gali ir valstybės ar savivaldybių įmonės), investuodami 100 proc. savo lėšų ir prisiimdami riziką dėl rezultato, o investuotas lėšas atgauna rinkdami privalomas daugiabučių gyventojų įmokas už šildymą. Svarbiausios ESCO modelio dalys yra sutaupytos energijos garantija ir atsiskaitymas už įdiegtas taupymo priemones iš lėšų, gautų už sutaupytą energiją. Garantijos išraiška yra speciali „Sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo" (angl. Energy Performance Contract ), kurioje nurodoma, kiek įdiegus energijos taupymo priemones užsakovas sutaupys kiekvieną mėnesį. Kompanija įdiegusi taupymo priemones kartu su užsakovu vykdo stebėseną visą sutarties kaikotarpį.
Lietuvoje kol kas šis modelis neveikia, nė viena bendrovė nedirba pagal tokį modelį ir nepasirašė tokios sutarties, nors daugelis žodžiais deklaruoja, kiek daug gyventojai sutaupo, pavyzdžiui, apšiltinus namą. Latvijoje pagal ESCO modelį modernizuoti 7 daugiabučiai namai, šiuo metu ruošiamasi dar 11-os daugiabučių renovacijai.
SVARBU Veikiant pagal ESCO modelį, mokėjimai už projekto įgyvendinimą yra tiesiogiai susiejami su gaunamais realiais sutaupymais, kurie apskaičiuojami kaip skirtumas tarp esamų išlaidų ir išlaidų po projekto įgyvendinimo. Investuotojas už savo lėšas padidina pastato energinį efektyvumą, o investuotus pinigus susigrąžina iš sutaupytų už energijos išteklius lėšų. |
Nors Lietuvoje į šį modelį žiūrima atsargiai, tačiau jis aptarinėjamas, vyksta diskusijos, svarstoma galimybė skatinti šį modelį naudoti šilumą gaminančias bendroves.
Užsienyje ESCO - energetinių paslaugų bendrovė, suprantama kaip energijos sutaupymą garantuojanti kompanija. ESCO modelis populiarus Skandinavijos šalyse, jose renovacijos imasi tiek šilumininkai, tiek statybos įmonės, tiek ESCO modeliui įgyvendinti susikūrusios bendrovės radusios jame verslo nišą. Labiausiai šis verslo modelis išvystytas Vokietijoje - ten realizuota per 100 tūkst. projektų.
Lietuvoje bendroves, kurios diegtų energiją taupančias priemones pas energijos vartotoją ir pagal sutartį garantuotų konkretų energijos sutaupymą, siūloma vadinti energetinių paslaugų tiekėjais, o sutartis su užsakovais - sutartimis dėl energijos vartojimo efektyvumo. Dar pagal anksčiau galiojusią ES Direktyvą 2006/32/EB pavyzdinė Energijos vartojimo efektyvumo sutartis Lietuvos ūkio ministerijos buvo parengta 2008 metais, kol kas ja niekas nepasinaudojo.
Dr. Romualdo Škėmos, Lietuvos energetikos instituto Efektyvaus energijos naudojimo tyrimų ir informacijos centro vadovo, nuomone, kad šis modelis veiktų Lietuvoje, reikia tam tikro perversmo daugelyje sričių - nuo pat energinio audito iki vartotojų elgsenos. Taip pat atsakingesnės ir geresnės darbo kokybės visose projekto įgyvendinimo etapuose, nes šis modelis (garantuojantis sutartyje nurodytą energijos kiekio sutaupymą) reikalauja labai atsakingo požiūrio bei atitinkamos visų projektą įgyvendinančių specialistų kompetencijos. Jo nuomone, ESCO modelio taikymas prisidėtų prie aukštesnio lygio projektų, skirtų energijos vartojimo efektyvumui didinti įgyvendinimo Lietuvoje.
Ekonomisto požiūris
Dr. Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas sako, kad jau senokai siūląs modelį, kuriame ESCO būtų valstybė - t.y. ji būtų tas fondas, kuris investuotas lėšas atgautų iš sutaupytos šilumos. Šiuo atveju galima būtų apsieiti be bankų, kurie, jo nuomone, šioje schemoje visiškai nereikalingi. Tiesa, didžiausią naudą toks modelis būtų davęs pirmaisiais krizės metais, kuomet labai daug statybininkų neteko darbo.
Ekonomisto nuomone, pas mus veikainčiame modernizavimo procese vis dar neišspręstas gyventojų daugumos pritarimo klausimas. Tai, pasak jo, būtų galima lengvai išspręsti kitaip formuluojant klausimą. Pavyzdžiui, surašius visas pasekmes, kurios lauktų nemodernizavus namo, gyventojų klausti, ar jūs esate prieš renovaciją. Jeigu prieš, prašau, pasirašykite po pasekmių sąrašu.
Dr. R. Kuodis sukūrė ir taikomąjį renovavimo kaštų ir naudos skaičiavimo modelį, kuriame sujungė šiluminę fiziką ir ekonomiką ir kuris gali atsakyti į klausimą, ar verta modernizuoti konkretų namą, kiek didinti sienų šiluminę varžą, per kiek laiko vienokio ar kitokio lygio atnaujinimas atsipirks.
Mokslininkas įsitikinęs, kad pasaulyje yra sukurta ir daugiau panašių analizės metodų ir jie gali atsakyti į klausimą, koks ekonominiu požiūriu yra idealus renovacijos modelis. Deja, pas mus šiuo klausimu diskusijų viešojoje erdvėje labai mažai.
Suprantama, modeliuojant modernizavimo atsiperkamumą svarbiausias dėmuo yra šilumos kaina. Dr. R. Kuodžio nuomone, šildymo kaina ateityje gali didėti dėl renovacijos (šilumos ūkyje mažės masto ekonomija), bet gali mažėti, jei Lietuva pereis prie biokuro. Kuris veiksnys nusvers, priklauso nuo išorinių sąlygų bei politinių sprendimų. Tačiau vienoks ar kitos renovacijos modelis vis vien mažina kuro naudojimą, tuo pačiu didina vidaus vartojimą. O tai daugelio šalies ekonominių problemų sprendimų raktas.
Danutė Ramoškevičiūtė
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Kokia daugiabučio renovacijos kaina? Kaip daugiabučių renovacija atsiperka? Kokios yra efektyviausios daugiabučių modernizavimo priemonės?
Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens renovavimas, atnaujinimas, radiatorių keitimas ir šilumos reguliavimo įdiegimas. Pagal mažosios renovacijos arba šilumos punktų atnaujinimo programą daugiabučių bendrijoms ir gyventojams, planuojantiems diegti šildymo sistemos efektyvumo didinimo priemones, numatyta iki 80 proc. valstybės parama. Paraiškas galima teikti iki 2023 m. liepos 27 d.
Renovacijos efektas didele dalimi priklauso nuo sienų šiltinimo. Ventiliuojamo fasado sistemos medžiagos, dėmesys technologijai ir detalėms lemia geriausią renovacijos rezultatą.
Kaip turi būti hermetizuotos tarpblokinės siūlės, pažeistų tarpblokinių siūlių užtaisymas
A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu.
Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Sprendimai, lemiantys daugiabučio modernizavimo rezultatą.
Europos komisija vėl skelbia naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas
Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos.
Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis.
Kaip šiltinti mūrinius fasadus, daugiabučio sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu, angokraščio ir parapeto apšiltinimas.
Daugiabučių, administracinių pastatų ir individualių namų išorei vis dažniau pritaikoma ventiliuojamų fasadų technologija.
Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė?
Kokia daugiabučio renovacijos kaina? Kaip daugiabučių renovacija atsiperka? Kokios yra efektyviausios daugiabučių modernizavimo priemonės?
Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens renovavimas, atnaujinimas, radiatorių keitimas ir šilumos reguliavimo įdiegimas. Pagal mažosios renovacijos arba šilumos punktų atnaujinimo programą daugiabučių bendrijoms ir gyventojams, planuojantiems diegti šildymo sistemos efektyvumo didinimo priemones, numatyta iki 80 proc. valstybės parama. Paraiškas galima teikti iki 2023 m. liepos 27 d.
Renovacijos efektas didele dalimi priklauso nuo sienų šiltinimo. Ventiliuojamo fasado sistemos medžiagos, dėmesys technologijai ir detalėms lemia geriausią renovacijos rezultatą.
Kaip turi būti hermetizuotos tarpblokinės siūlės, pažeistų tarpblokinių siūlių užtaisymas
A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu.
Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.
Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Sprendimai, lemiantys daugiabučio modernizavimo rezultatą.
Europos komisija vėl skelbia naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas
Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos.
Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis.
Kaip šiltinti mūrinius fasadus, daugiabučio sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu, angokraščio ir parapeto apšiltinimas.
Daugiabučių, administracinių pastatų ir individualių namų išorei vis dažniau pritaikoma ventiliuojamų fasadų technologija.
Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė?
Ilgalaikėje perspektyvoje daugiabučio apšiltinimas pagal aukštesnės energinės klasės reikalavimus generuoja didesnę grąžą. Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija siūlo keisti minimalius reikalavimus modernizuojamiems daugiabučiams.
Visi žinome, ką reiškia renovacija, mažinanti šilumos energijos sąnaudas. O ką reiškia renovacija pagal aktyvaus namo (Active House) arba darnaus tvarumo principus? Tai kur kas daugiau nei energijos taupymas.
Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po pastato renovacijos
Sutaupytos šilumos energijos skaičius turėtume užrašyti ant atnaujintų namų fasadų arba stenduose, kokie yra įrengiami skelbiant apie ES paramą. Tuomet visiems būtų aišku, kokie yra renovacijos rezultatai
Ar įmanoma seną daugiabutį paversti energijos beveik nenaudojančiu pastatu? Kokias problemas turi išspręsti projektuotojai, rangovai ir gyventojai?
Suomijoje, Austrijoje, Vokietijoje populiaru modernizuojant pastatus juos šiltinti gatavais konkrečiam pastatui gamykloje pagamintais skydais su užpildu. Tokius skydus pabandė gaminti ir naudoti kaimynai latviai.
Kiekvienas esame girdėję posakį „padaryta kaip sau“, kuris reiškia labai gerai atliktą darbą. Ar tai tinka modernizuojamam daugiabučiui, visuomeniniam pastatui?
Jeigu nenorime, kad mūsų daugiabučių rajonai ateityje taptų „getais", turime pradėti veikti jau dabar.
Kaip renovuoti balkoną, kokie darbai ir medžiagos reikalingi balkono remontui
Daugiabučių modernizavimo projektuose iš esmės naudojami trys išorinių sienų apšiltinimo ir apdailos variantai.
Apie Paryžiuje atnaujintą praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio 16-os aukštų daugiabutį parašė kone visų Europos šalių architektūros ir statybų žiniasklaida.
Kodėl ši fasadų apdaila išskirtinė? Dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių automobiliai priskiriami prestižinių klasei – medžiagų kokybės, patikimumo, ilgaamžiškumo, dizaino.
Fasado šilumos izoliacija – tai kompleksinė sistema, primenanti daugiasluoksnį pyragą. Ant fasado pagrindo iš eilės klojami ir tarpusavyje tvirtinami fasado šilumos izoliaciniai sluoksniai.
ES Energinio efektyvumo direktyva įpareigoja imtis griežtesnių šilumos taupymo priemonių. Tarp sektinų pavyzdžių - bendrovės, kurios investicijas atgauna iš sutaupytos šilumos. Pastatų atnaujinimas pagal ESCO modelį
Praktiniame daugiabučių modernizavimo procese atsiranda daugybė klausimų, kurie ne iki galo numatyti ir apgalvoti.
Tinkuoto fasado sandara. Tinkuoto fasado montavimas. Tinkuojamų fasadų privalumai ir trūkumai
Kuo ir kaip apšiltinti pastatus, kad rezultatas būtų maksimaliai efektyvus šilumos taupymo požiūriu?
Pastaruoju metu pastatų šiltinimo iš išorės ir renovacijos derinimas darosi vis populiaresnis
Tinkamai parinkta namo išorės apdaila pagerina ne tik jo estetinį vaizdą, bet ir šilumos izoliaciją, apsaugo nuo aplinkos poveikio, taigi, ir didina namo išliekamąją vertę.
“Pastatų energinio naudingumo sertifikatai privalomi tik juos statantiems, išnuomojantiems arba parduodantiems, - sako Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso valdymo skyriaus vedėjas Tomas BARANAUSKAS.
Norint, kad fasadas tarnautų ilgai ir nekeltų rūpesčių, nepakanka teisingai pasirinkti fasado apdailos būdą; labai svarbu išsirinkti tinkamus, kokybiškus dažus.
Namo sienas reikia prižiūrėti ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės. Ypač lauko sienų priežiūra aktuali senos statybos namams. Dažniausiai sienų priežiūros problemas tenka spręsti blokinių namų gyventojams.
Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Šilumos siurbliai, šilumos siurbliai oras vanduo, oras vanduo šilumos siurbliai renovacijai.
Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po pastato renovacijos
Kaip suremontuoti balkoną, medžiagos balkono remontui, kaip teisingai sutvarkyti apleistą balkoną
daugiauKuo skiriasi statinio rekonstrukcija nuo kapitalinio remonto? Ar abiem atvejais reikalingi leidimai?
daugiauAtsako Asta Kazickienė, VTPSI Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė
daugiauAtsako Edvardas Petrauskas, BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas
daugiauAtsako Asta Kazickienė, VTPSI Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė
daugiauKondensato susidarymo prevencija, teisingi lango montavimo būdai, kad nesusidarytų kondensatas daugiau
Laminuota (sluoksniuota) polistireninio putplasčio plokšt...
Nibe šilumos siurbliai oras-vanduo, šilumos siurblio ener...
THERMOPAL sanuojanti tinkavimo sistema, sanavimo tinkas, ...
Cementinės plokštės fasadų apdailai, drėgmei ir vandeniui...
Stipriai drėgmės ir druskų paveiktiems fasadams atstatyti...
Senojo lifto pakeitimas moderniu suomių firmos KONE liftu
Renovacija - namų apšiltinimas termo vata Gamo Lietuvoje
Stogų renovavimas, stogo renovacija
Daugiabučio renovacija
Mozaikiniai tinkai rekomenduojami "sunkiausiose" vietose:...
Aukščiausios kokybės statybinių cheminių medžiagų gaminto...
Fasadinių medžiagų gamintojas plečia prekybos partnerių t...
Smeliavimo darbai, medienos smėliavimas, medienos valymas...
Namo fasado valymas, fasado valymas smėliasrove, srautini...
Grafiti valymas nuo sienų, grafiti valymas Vilnius. Grafi...
Mūro valymas smėliasrove, smėliavimo darbai, plytu valyma...
Smėliavimo darbai visoje Lietuvoje. Metalo smėliavimas, d...
Buto šilumos mazgai
HERZ sprendimai pastatų šildymo sistemų renovaci...
A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu.
Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.
Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Sprendimai, lemiantys daugiabučio modernizavimo rezultatą.
Europos komisija vėl skelbia naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas
Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos.
Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis.
Kaip šiltinti mūrinius fasadus, daugiabučio sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu, angokraščio ir parapeto apšiltinimas.
Daugiabučių, administracinių pastatų ir individualių namų išorei vis dažniau pritaikoma ventiliuojamų fasadų technologija.
Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė?
Ilgalaikėje perspektyvoje daugiabučio apšiltinimas pagal aukštesnės energinės klasės reikalavimus generuoja didesnę grąžą. Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija siūlo keisti minimalius reikalavimus modernizuojamiems daugiabučiams.
Visi žinome, ką reiškia renovacija, mažinanti šilumos energijos sąnaudas. O ką reiškia renovacija pagal aktyvaus namo (Active House) arba darnaus tvarumo principus? Tai kur kas daugiau nei energijos taupymas.
Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po pastato renovacijos
Sutaupytos šilumos energijos skaičius turėtume užrašyti ant atnaujintų namų fasadų arba stenduose, kokie yra įrengiami skelbiant apie ES paramą. Tuomet visiems būtų aišku, kokie yra renovacijos rezultatai
Ar įmanoma seną daugiabutį paversti energijos beveik nenaudojančiu pastatu? Kokias problemas turi išspręsti projektuotojai, rangovai ir gyventojai?
Suomijoje, Austrijoje, Vokietijoje populiaru modernizuojant pastatus juos šiltinti gatavais konkrečiam pastatui gamykloje pagamintais skydais su užpildu. Tokius skydus pabandė gaminti ir naudoti kaimynai latviai.
Kiekvienas esame girdėję posakį „padaryta kaip sau“, kuris reiškia labai gerai atliktą darbą. Ar tai tinka modernizuojamam daugiabučiui, visuomeniniam pastatui?
Jeigu nenorime, kad mūsų daugiabučių rajonai ateityje taptų „getais", turime pradėti veikti jau dabar.
Kaip renovuoti balkoną, kokie darbai ir medžiagos reikalingi balkono remontui
Daugiabučių modernizavimo projektuose iš esmės naudojami trys išorinių sienų apšiltinimo ir apdailos variantai.
Apie Paryžiuje atnaujintą praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio 16-os aukštų daugiabutį parašė kone visų Europos šalių architektūros ir statybų žiniasklaida.
Kodėl ši fasadų apdaila išskirtinė? Dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių automobiliai priskiriami prestižinių klasei – medžiagų kokybės, patikimumo, ilgaamžiškumo, dizaino.
Fasado šilumos izoliacija – tai kompleksinė sistema, primenanti daugiasluoksnį pyragą. Ant fasado pagrindo iš eilės klojami ir tarpusavyje tvirtinami fasado šilumos izoliaciniai sluoksniai.
ES Energinio efektyvumo direktyva įpareigoja imtis griežtesnių šilumos taupymo priemonių. Tarp sektinų pavyzdžių - bendrovės, kurios investicijas atgauna iš sutaupytos šilumos. Pastatų atnaujinimas pagal ESCO modelį
Praktiniame daugiabučių modernizavimo procese atsiranda daugybė klausimų, kurie ne iki galo numatyti ir apgalvoti.
Tinkuoto fasado sandara. Tinkuoto fasado montavimas. Tinkuojamų fasadų privalumai ir trūkumai
Kuo ir kaip apšiltinti pastatus, kad rezultatas būtų maksimaliai efektyvus šilumos taupymo požiūriu?
Pastaruoju metu pastatų šiltinimo iš išorės ir renovacijos derinimas darosi vis populiaresnis
Tinkamai parinkta namo išorės apdaila pagerina ne tik jo estetinį vaizdą, bet ir šilumos izoliaciją, apsaugo nuo aplinkos poveikio, taigi, ir didina namo išliekamąją vertę.
“Pastatų energinio naudingumo sertifikatai privalomi tik juos statantiems, išnuomojantiems arba parduodantiems, - sako Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso valdymo skyriaus vedėjas Tomas BARANAUSKAS.
Norint, kad fasadas tarnautų ilgai ir nekeltų rūpesčių, nepakanka teisingai pasirinkti fasado apdailos būdą; labai svarbu išsirinkti tinkamus, kokybiškus dažus.
Namo sienas reikia prižiūrėti ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės. Ypač lauko sienų priežiūra aktuali senos statybos namams. Dažniausiai sienų priežiūros problemas tenka spręsti blokinių namų gyventojams.
statybininkas
abejotina ar musu atgrubnagiai nores rizikuoti. Daro kruva firmu firmeliu nekokybiskai, gyvena sia diena, pareikalauja atsakomybes - bankrutuoja. Kontraktai uzdidinti, daznai korupciniai. O cia grynai priklausys nuo sprendimu ir darbo kokybes, tai gali uztikrinti tik kelios firmos ir zmones Lietuvoje. Tai kas kokios Vokietijoj 5prasta - jei kuria firma tai amziams, atsakomybe uz kokybe gelezine. Nors butent tokia sistema ir padetu islysti tikrai gerai dirbantiems ir apvalytu rinka nuo visokiu gavriku kontoru
2013-10-31 11:56