Santjagas Kalatrava (Santiago Calatrava)

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Santjagas Kalatrava gimė 1951 metais šalia Valencijos (Ispanija) įsikūrusiame sename miestelyje - Benimamete (Benimàmet). Valencijos politechnikos universitete (Polytechnic University of Valencia) siekė architektūros bakalauro laipsnio, vėliau studijavo urbanistikos magistrantūroje. Studijuodamas su kursiokais ėmėsi nepriklausomų projektų, taip šviesą išvydo dvi knygos apie Ibizos ir Valencijos architektūrą.

1975 metais užsirašė į Šveicarijos federalinį technologijos institutą (Swiss Federal Institute of Technology) Ciuriche, kad baigtų civilinės inžinerijos baigiamąjį darbą.

1981 metais baigęs doktorantūros studijas pradėjo dirbti inžinieriumi ir tuo pat metu dalyvavo architektūros konkursuose, tikėdamas, kad tik taip užsitikrins užsakymus. Ankstyvuoju karjeros etapu kūrė tiltų ir traukinių stočių projektus.

1983 metais Stadelofeno traukinių stoties Ciuriche projektas (Stadelhofen Railway Station in Zurich) laimėjo dizaino ir konstrukcijų konkursą.

Kitais metais Kalatrava projektavo tiltą Olimpinėms žaidynėms Barselonoje. Tai buvo pirmasis tilto projektas, užtikrinęs tarptautinę reputaciją.

Kalatrava dabar laikomas vienu žymiausiu Ispanijos praeito amžiaus architektų, skulptorių ir struktūros inžinierių.

Alamilo tiltas „Puente del Alamillo“

Alamilo tiltas Sevilijoje yra vienas žymiausių Kalatravos kaip civilinio inžinieriaus darbų. Jis greitai tapo viso miesto simboliu ir traukos centru. Šis tiltas buvo suprojektuotas Ispanijos valstybei ruošiantis „Expo '92“ tarptautinei parodai. Statybos pradėtos 1989 m. ir baigtos 1992 m.

Alamilo tiltas eina per Alfonso XIII kanalą (Canal de Alfonso XIII), tai puiki galimybė pasiekti Lakartujos (La Cartuja) salą, kurioje ir buvo rengiama „Expo '92“.

Tilto konstrukcija primena didelę arfą iš trylikos porų iki 200 m ilgio lynų. Buvo planuota pastatyti du tokios pačios konstrukcijos simetriškus tiltus, sujungiančius salą iš skirtingų pusių, bet apsigalvota ir Alamilo tiltas paliktas su viena arfa. Ji išskirtinė ir tai pateisino net didžiausių skeptikų lūkesčius.

Atrodo, kad visą konstrukciją laiko įtempti lynai, tačiau tai apgaulė, nes pagrindinė tilto dalis iš dalies save išlaiko. Lynai įtempti mažiau, nei turėtų būti.

Kalatrava suprojektavo struktūriškai sėkmingo dizaino tiltą, tačiau kaip ir daugelis įspūdingiausių pasaulio inžinerinių konstrukcijų, šis projektas laia neekonomiškas ir neefektyvus.

Žinoma, siekta pastatyti simbolinės reikšmės tiltą. Alamilo tiltas reprezentuoja Sevilijos miesto troškimą šokti ir sklandyti ore. Tiltu gali vaikščioti pėstieji, galima laiptais užlipti į tilto stiebo apžvalgos aikštelę.

Alamilo tiltas vienintelis toks - subalansuotas vien tik su pridėtu svoriu.

Tenerifės koncertų auditorija (Auditorio de Tenerife Pano)

Tenerifės koncertų auditorija vienas žinomiausių ir atpažįstamiausių Ispanijos pastatų. Statybos pradėtos 1997 m. ir buvo baigtos 2003 m. Pastato stilius - vėlyvusis 20 a. modernizmas. Auditorija stovi Tenerifės Santa Kruzo mieste, Kanaruose (Ispanija), tai lankomiausias ir išskirtiniausias Tenerifės modernizmo architektūros objektas.

Šalia auditorijos stovi du aukščiausi dangoraižiai Kanarų salose - Torres de Santa Cruz, iki 2010 m. buvę didžiausi gyvenamieji pastatai visoje Ispanijoje. Tenerifės koncertų auditorija ir šie du dangoraižiai šalia yra labiausiai fotografuojami miesto objektai.

Koncertų auditorija stovi 23 000 m2 ploto teritorijoje, o pati užima 6417 m2 ir yra padalyta į dvi sales. Pagrindinė yra Simfonijos salė, papuošta kupolu, turi 1616 sėdimų vietų amfiteatre. Antroji salė su 422 sėdimomis vietos yra Simpofijos salės su amfiteatru mažesnis variantas.

Vstibiulis pasiekiamas iš dviejų pusių, įrengtas spaudos kambarys, parduotuvė ir kavinė. Statinyje yra tuzinas persirengimo kambarių ir grimo kambarių. Tenerifės koncertų auditorija turi dvi terasas, nukreiptas į jūrą.

Įprastai auditorija apšviesta balta šviesa, oypatingomis progomis – spalvotai.

Besisukantis torsas (Turning Torso)

2000 m. pastatytas Oresundo tiltas sujungė Kopenhagą su Švedijos Malmės miestu ir pritraukė dideles lėšas infrastruktūrai, todėl Malmės žemumose 2005 m. iškilo tuo metu aukščiausias dangoraižis Skandinavijoje.

Kalatrava suprojektavo 190 metrų konstrukciją, kuri nuo apačios iki viršaus persisuka net 90 laispnių. Todėl nenuostabu, kad dangoraižis buvo pavadintas Besisukančiu torsu.

Besisukantis torsas yra pelnęs tarptautinį Emporio dangoraižių apdovanojimą.  

Sent Egziurperi TGV stotis

Sanjagas Kalatrava užsitarnavo pasaulinę pagarbą tiltų, traukinių ir visuomeninių pastatų projektais, kuriuos kūrė kaip skulptūras, pabrėždamas vieną ar kitą idėją.

Viena jo projektuotų stočių yra šalia Liono (Prancūzija) Satolos oro uosto. Dabar traukinių stotis vadinama tiesiog Sent Egziurperi. Čia sustoja retai kursuojantys greitaeigiai TVG tipo traukiniai.

Regiono taryba norėjo simbolinio pastato, todėl pasikliovė Kalatravos meistriškumu. Pastatyta įspūdinga salė su 40 m aukščio lenkto plieno, stiklo ir betono konstrukcija, primenti paukščio sparnus.

Statinys tikrai monumentalus, tačiau kritikai teigia, jog išskirtinė erdvė turėtų būti išnaudojama efektyviau ir reikėtų aiškesnės paskirties.


Taikos tiltas (Peace Bridge)
Naujasias kūrinys – pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas, atidarytas 2012 m. pavasarį Kalgaryje (Calgary), Kanadoje. 

Tiltas sujungia šiaurinius ir pietinius takus per Bau (Bow) upę. Labai patogu į darbą vykstantiems ir grįžtantiems.

Taikos tilto projektą finansavo Transporto departamento, siekta pagerinti tankiai apgyvendintos vietovės žmonių judėjimo glaimybes. Visas tiltas turėjo būti sausumoje, kad kuo mažiau  kenktų aplinkai.

Taikos tiltas – tipinis Kalavatros darbas. Jo formos asimetriškos, pamatas paremtas aukštais stiebais, raudona ir balta spalvos, parinktos pagal Kanados ir Kalgario vėliavų spalvas. 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama