Grindų įrengimas

Grindys ant grunto: ar reikalingos juodgrindės, juodgrindžių įrengimas, grindų „sumuštinis". Grindų šiltinimasir betonavimas.

Su gruntu kontaktuojančios pastato konstrukcijos turi būti apsaugotos nuo drėgmės, tai taikytina pamatams, sienoms ir pirmojo aukšto grindims.

Ar reikalingos juodgrindės?

Juodgrindės - grindų konstrukcijos pagrindas. Anksčiau tai būdavo lagės, po kuriomis būdavo paliekamas vėdinamas oro tarpas. Pradėjus statyti šiltesnius namus, juodgrindės ant sutankinto grunto formuojamos iš betono sluoksnio. Yra įvairių nuomonių, ar reikalingas betono sluoksnis, atliekantis juodgrindžių funkciją. Vieni teigia, kad betono sluoksnis lygesnis nei sutankintas gruntas, papildomai izoliuoja termoizoliacinį sluoksnį nuo drėgmės, apsaugo nuo graužikų. Kai skaičiuojama namo energinė klasė, termoizoliacijai ant betono sluoksnio nustatomas mažesnis vandens įgerties koeficientas.

Juodgrindžių priešininkai mano, kad visi šie argumentai per menki, kad nusvertų juodgrindžių įrengimo kainą.

Nors juodgrindės nėra šiltinimo sluoksnis, o tik lygus pagrindas, tačiau verta įsiklausyti ir į mokslininkų nuomonę apie grindų ant grunto šiltinimą. Nemažai jų teigia, kad pats efektyviausias grindų ant grunto šiltinimas yra pamatų šiltinimas išorinėje pusėje. Jie savo argumentus grindžia tuo, jog apšiltinus pamatus gruntas po grindimis neperšąla ir visada yra vienodos temperatūros.

Pamatų šiltinimas ir grindų ant grunto temperatūrinis grafikas.

Laikoma, kad geriausia, jei viršutinis grindų sluoksnis (grindų danga) yra apie 10 cm virš pamato, t.y., zonoje, kur iš išorės jau yra apšiltinti blokeliai.

Praktikai mano, kad juodgrindžių įrengimą ar jų atsisakymą reiktų susieti su keliomis aplinkybėmis. Pirmiausia su gruntinio vandens lygiu. Jei jis aukštas, vanduo gali skverbtis po namu. Tokiu atveju naudingas drenažas, taip pat ir juodgrindžių sluoksnis. Toliau reiktų atsakyti į klausimus:

• Ar gruntas pakankamai laidus?
• Ar sutankintas gruntas pakankamai tvirtas, nesideformuojantis?
• Ar pakankamai įgilintas rostverkas?

Jeigu bent į vieną šių klausimų atsakymas neigiamas, juodgrindžių reikia. Jeigu visi atsakymai „taip", galima apsieiti be juodgrindžių. Tokiu atveju grindų plote reikia nuimti paviršinį gruntą, sutankinti ir ant jo papildomai užpilti 10-15 cm skaldos ar žvyro bei smėlio sluoksnį. Šį sluoksnį reikia sutankinti ir labai gerai išlyginti, kad termoizoliacines plokštės sugultų lygiai. Kad smėlis nedulkėtų, prieš vibruojant jį reikia sudrėkinti vandeniu. Grunto lygumas turi būti: 1 m < 4 mm; 4 m < 10 mm; 10 m < 12 mm; 15 m < 15mm. Esant didesniems nelygumams gruntą būtina dar papildomai lyginti.

Ant lygiai išlyginto smėlio klojama plėvelė ir vienas ar du polistireninio putplasčio sluoksniai.

Ant sutankinto smėlio klojama geotekstilė arba polietileno plėvelė. Pagrindinė geotekstilės ar plėvelės paskirtis šioje vietoje - neleisti drėgmei ir grunto dalelėms patekti į aukščiau esančius šiltinimo sluoksnius. Kartais abejojama, ar tiesti geotekstilės ar polietileno plėvelę? Patiesus geotekstilės plėvelę yra garantija, kad ant grindų patekus vandeniui iš viršaus, jis nutekės į apačią. Jei patiesta vandeniui nelaidi polietileno plėvelė, vanduo neturės kur pasišalinti ir drėkins termoizoliacinį sluoksnį.

Geotekstilės plėvelė naudinga, jei nėra pavojaus, kad iš apačios grindų konstrukciją pasieks gruntiniai ar lietaus vandenys. Tai reiškia, kad, jei padarytas drenažas aplink pamatus, verta naudoti geotekstilę.

Jei vanduo gali pakilti iš apačios, kas atsitinka esant aukštam gruntinio vandens lygiui, taip pat, jei aplink pamatus nėra drenažo, ypač senose sodybose, geriau naudoti polietileno plėvelę. Tinka juoda 200 mikronų polietileno plėvelė.

Grindų ant grunto schema

Termoizoliacijos storis turi būti nurodytas projekte, priklausomai nuo namo energinės klasės jis formuojamas iš 25-35 cm storio iš EPS 70 arba EPS 100 plokščių. Plokščių sluoksnių siūlės neturi sutapti.

Juodgrindžių įrengimas

Juodgrindžių įrengimas reiškia, kad išlyginamasis ir tvirtas pagrindas iš betono termoizoliaciniam sluoksniui pakloti formuojamas tiesai ant grunto. Juodgrindžių sluoksnis formuojamas kai yra sumontuotas požeminis nuotėkų ir vandentiekio vamzdynas, elektros instaliacijos įvadai.

Įrengiant grindų „sumuštinį" su juodgrindžių sluoksniu, irgi rekomenduojamas drenažo iš skaldos ar žvyro sluoksnis (ne plonesnis kaip 15 cm) bei smėlio sluoksnis.

Standartinė grindų ant grunto su juodgrindėmis konstrukcija: 1- grindų danga ir paklotas, 2- betono sluoksnis, 3 - polietileno plėvelė, 4- du sluoksniai termoizoliacinių putplasčio plokščių, 5- juodgrindės, išlyginamasis smėlbetonio sluoksnis, 6- geotekstilės arba polietileno plėvelė, po ja - sutankintas vandeniui laidus žvyras;

Juodgrindėms įrengti naudojamas sauso betono mišinys, jis išliejamas ir užtrinamas. Juodgrindžių sluoksnio storis 50-100 mm.

Įrengiant juodgrindes svarbu nepamiršti prie sienų perimetrinės kompensacinės juostos, galima naudoti putplasčio atraižas. Kompensacinės betono siūlės daromos, jei betonuojamas didesnis nei 36 kv. metrų plotas.

Šiltinant ant juodgrindžių - ant betono pagrindo, jis bus idealiai lygus ir tvirtas, todėl lygiai sugula termoizoliacijos plokštės. Be to, eliminuojamas galimas grunto nusėdimas (jei gruntas nepakankamai sutankintas), ant juodgrindžių patogiau tvirtinti santechnikos vamzdyną ir elektros instaliaciją, per betono sluoksnį polistireninio putplasčio nepasieks graužikai.

Lygus grindų pagrindas gali būti įrengiamas ir be betono, tam tikslui naudojamas keramzitas, stikloporas ir panašios medžiagos. Tokiu atveju sistema vadinama sausų grindų konstrukcija ir naudinga ant perdangų, kur negalimos sunkios ir šlapios betono apkrovos, tuo pačiu nereikia ilgai laukti kol išdžius betonas. Plačiau apie tai - „Sausų grindų įrengimas".

Grindų pagrindas - išlyginamasis sluoksnis iš stikloporo granulių.

Grindų šiltinimas putplasčiu

Pigiausia ir populiariausia termoizoliacinė medžiaga grindims yra putų polistirolas. Taip pat grindims šiltinti tinka ir ekstruzinis polistirenas bei kieta akmens vata. Renkantis putplasčio plokštes žinotina, kad grindinėms putplasčio plokštėms reikalingas mechaninis stipris, o šią savybę lemia gniuždomojo stiprio rodiklis, priklausomas nuo medžiagos tankio. Rinkoje pasitaiko realiai mažesnio tankio nei deklaruojama putplasčio plokščių, todėl reiktų atkreipti dėmesį, kad būtų nurodyta ne vien plokščių paskirtis, bet ir stiprio gniuždant rodiklis pagal europinį standartą. Atsparumas gniuždymui skaičiuojamas kPa (kilopaskaliais). 1 kilopaskalis - tai 1 kilogramas į kvadratinį centimetrą, esant ne didesnei kaip 10 procentų deformacijai. Daugelis gamintojų šį parametrą nurodo putplasčio pavadinime: pavyzdžiui, EPS 100 reiškia, kad polistireninis putplastis atsparus 100 kPa gniuždymui (10 000 kg/ kv.m). Grindims dažniausiai naudojamas EPS 100.

Įrengiant pirmą termoizoliacijos sluoksnį iš polistireninio putplasčio plokščių grindims ant grunto, plokščių montavimą reikia pradėti nuo tolimiausių zonų, kad kuo mažiau būtų vaikščiojama per termoizoliaciją. Termoizoliacinės plokštės klojamos nuosekliai, stengiantis palikti kuo mažesnius tarpus tarp plokščių, antras ar trečias sluoksnis turi uždengti žemiau esančio siūles. Mažiausias atstumas tarp atskirų sluoksnių siūlių ≥200 mm.

Jeigu nepavyksta išvengti putplasčio plokščių tarpelių, juos rekomenduojama užpurkšti montažinėmis sandarinimo putomis.

Rinkoje yra specialių grindinių putplasčio plokščių, kurios yra apšiltinimas ir kartu šildomų grindų vamzdelių įtvirtinimas. Tokios plokštės montuojamos kaip antras putplasčio sluoksnis. Šildymo vamzdelių nereikia atskirai tvirtinti, jie įsispraudžia tarp iškilių putplasčio konusų. Taip sutaupoma nemažai laiko.

Šildomų grindų plokštės su konusais grindinio šildymo vamzdeliams įtvirtinti. Prieš užliejant betoną, plokštes reikia armuoti.

EPS plokščių storis (cm) grindų įrengimui ant grunto, kai šilumos izoliacija po armuoto betono sluoksniu:

Grindų betonavimas

Šiltinamasis polistiretinio putplasčio plokščių sluoksnis grindų konstrukcijoje dengiamas skiriamuoju sluoksniu - tai gali būti polietileno plėvelė, specialus popierius, geotekstilė ar kitos medžiagos. Skiriamojo sluoksnio paskirtis - neleisti betonui patekti į putplasčio plyšelius. Jeigu apatinis betono juodgrindžių sluoksnis dar gali būti drėgnas, arba, jei yra drėgmės pavojus iš sutrombuoto sluoksnio apačios, profesionalai nerekomenduoja naudoti drėgmei nelaidžios polietileno plėvelės, nes ji užkerta kelią tolygiam drėgmės pasišalinimui iš grindų konstrukcijos.

Kitais atvejais polietileno plėvelė naudinga, nes betonas nepraranda drėgmės ir gerai sukietėja.

Betonas „vaikščioja", plečiasi. Todėl labai svarbu prieš betono užliejimą jo sluoksnį atriboti nuo sienų deformacine ar kompensacine juosta, tarpine. Kai kas vietoj specialios juostos naudoja polistireninio putplasčio ar mineralinės vatos juostas. Betono grindys, išlietos be kompensacinės juostos, gali iškilti, sutrūkinėti.

Betono sluoksnis turi būti armuojamas, kitaip jis neatlaikys įlinkimų, kadangi yra klojamas ant nestandžių plokščių. Dėl bet kokios didesnės apkrovos gali atsirasti nepageidaujamų įlinkimų ir betonas gali sutrūkinėti.

Betonuojant ant netvirto pagrindo (polistireninio putplasčio, mineralinės vatos), į betonuojamą sluoksnį dedamas metalinės armatūros tinklas ir skiedinys pilamas ne mažiau kaip 5 cm storio sluoksniu. 5 - 10 cm storio betono sluoksniui dažniausai naudojamas cinkuotas 4-5 mm vielos armavimo tinklas. Prieš betonavimą nuo armatūros turi būti nuvalytos rūdys. Galima vietoj metalinio tinklelio naudoti fibro plaušą, tačiau jis brangesnis.

Svarbiausias reikalavimas - kad armavimo tinklas su šildymo vamzdynu (jeigu toks montuojamas), būtų liejamo betono sluoksnio viduryje. Tam padeda plastikiniai intarpai, ar kiti būdai. Jeigu skiedinys pilamas iš karučio ar reikia judėti po paruoštą užpilti paviršių, pasiruošiami takai iš lentelių, kad nebūtų pažeistas šildymo vamzdeliai ir atstumai.

Grindų armavimas metaliniu tinkleliu ir betonavimas.

Ant armuoto paviršiaus pilamas betonas, sutankinamas ir išlyginamas liniuote su gulsčiuku. Paviršius yra užtrinamas elektrine glaistykle, aplink didesnį nei 36 kv. m. plotą reikia įpjauti kompensacines siūles tam, kad betonas galėtų slankioti, nes džiūdamas jis šiek tiek juda. Siūlių galima išvengti naudojant betono priedus, stabdančius judėjimą. Jei betonavimo metu oro temperatūra aukšta, patalpoje skersvėjuota, betonas gali sustingti greičiau ir netolygiai, tokiu atveju rekomenduojama į betono masę įmaišyti džiūvimą lėtinantį priedą.

Ekologiška grindų danga

Grindys yra didelio ploto paviršius, prie kurio kasdien liečiamės, ypač vaikai. Todėl daugelis ieško labiau natūralių medžiagų. Kokios tai galėtų būti?

Mediena lyg ir ekologiška, tačiau yra vienas „bet"... Apsauginėmis priemonėmis nepadengtų grindų nebūna. Neapdorotos vašku, nepadengtos dažais ar kitomis priemonėmis medžio lentos neatsparios: įgeria purvą ir drėgmę, praranda išvaizdą, mediena neatspari trinčiai. Ar padengtas specialiomis medžiagomis medines grindis galima laikyti ekologiškomis? Yra įmonių, kurios gamina ar importuoja parketą ir grindų lentas, kurie apsauginiu sluoksniu būna padengti gamykloje. Egzistuoja trys gamykliniai grindų padengimo būdai: lakas, ultravioletu kietinta alyva (gamybos technologija, kai lentos gamykloje padengiamos pusiau sintetine alyva, o ši kietėja veikiama UV spindulių) ir natūrali alyva. Natūrali alyva yra visiškai ekologiška. Grindys padengiamos palmių ir sėmenų aliejais, bičių vaško gaminiais". Ultravioletu kietinta alyva ekologiška tik 50 proc., o mažiausiai ekologiškas yra lakas.

Daugiausia priežiūros reikia alyvuotoms grindims, bet jos natūralios. Tarpinis variantas yra grindys, padengtos ultravioletu kietinta alyva.

Parketlentės prie pagrindo klijuojamos klijais. Vadinasi, ir šias grindis įsirengiant tenka naudoti tam tikras chemines medžiagas. Ar klijai neišskiria į aplinką toksinų? Ekologiškiausi yra klijai, kurie pagaminti vandens pagrindu.

Jeigu bijome su grindų priežiūra susijusių rūpesčių (ekologiškiausias, tai yra natūraliomis alyvomis padengtas medines grindis teks atidžiai ir reguliariai prižiūrėti), pasvarstykime, gal tiktų akmeninė dangų danga. Keramikos ar granito plytelės, tiesa, gana šaltos, tačiau spalvų ir atspalvių gausa, dekoratyvumu nenusileidžia iš kitų medžiagų pagamintoms grindims.

Dar viena prie natūralesnių priskiriama medžiaga - iš sėmenų aliejaus, sakų, medžio miltų, kalkakmenio ir džiuto gaminamas marmoleumas. Šios dangos šalininkai įsitikinę, kad tai pati ekologiškiausia medžiaga. Marmoleumas ilgaamžis, nekaupia elektros krūvio ir yra puikus antistatikas. Be to, pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Taip bent tvirtina marmoleumo gamintojai ir platintojai.

Prie natūralių medinių grindų priskiriama kamštinė grindų danga, kuri be natūralių žaliavų dar pasižymi geromis garsą izoliuojančiomis ir temoizoliacinėmis savybėmis - t.y., ekologiška ir šilta grindų danga. Neseniai užsienio parodose pasirodė modulinės grindų dangos segmentai iš džiuto. Galbūt tai gera išeitis ieškantiems sveikos grindų dangos vaikų kambariui.

ASA.LT informacija