Epoksidinės liejamos grindys

Reno centras Alytuje

Žemaitijos pienas, Telšiai

Liejamos grindys - tai vienas iš pramoninių grindų, kurioms keliami dideli mechaninio ir cheminio atsparumo, švarumo ir pan. reikalavimai, klojimo būdas. Paprastai pramoninės grindys dengiamos ant betoninio pagrindo, o didelis grindų medžiagų spalvų pasirinkimas leidžia įgyvendinti įvairiausius dizainerių sprendimus.

Liejamos pramoninės grindys šiandien sudaro rimtą konkurenciją tokioms dangoms, kaip pramoninis linoleumas ar keraminės plytelės, kurios tradiciškai naudojamos pramoniniuose ir civiliniuose pastatuose.

Bendru terminu „polimeriniai" vadinama daug medžiagų, kurios turi būtinų savybių rinkinį ir atitinka pramoninėms grindims keliamus reikalavimus: jos patvarios, atsparios nusidėvėjimui, chemiškai atsparios agresyviems elementams (naudojant specialius papildus, galima pagaminti antistatines grindis), lengvai prižiūrimos ir pan. Liejamas grindis lengva prižiūrėti ir prireikus remontuoti. Jos taip pat patogios vykdant dalies grindų remontą, remontuojant grindų dalis aplink įvairius objektus, pvz. stakles.

Liejamos grindys charakterizuojamos:

• Dideliu tvirtumu (suspaudimo ribos 55-86 MPa),
  
• Atsparumu smūginėms apkrovoms (iki 5 kg iš 1 m aukščio), tai priklauso ir nuo jūsų turimo grindų betoninio pagrindo kietumo, kuo betoninis pagrindas kietesnis , tuo grindų danga atlaikys didesnius smūgius.(Rekomenduojamas betoninio pagrindo kietumas 25N/mm2 .
  
• Atsparumu nusidėvėjimui (šiuo rodikliu gerokai lenkia betonines dangas),
  
• Dielektriškumu ar antistatiškumu,
  
• Nedulkančios,
  
• Cheminiu atsparumu agresyviose aplinkose,
  
• Ilgaamžiškumu (paprastai tarnauja apie 20 metų),
  
• Lengvai prižiūrimos,
  
• Geromis estetinėmis savybėmis,
  
• Nekenksminga eksploatacija.
  

Dėl savaiminio išsilyginimo sukuriamas lygus, be siūlių ar plyšių, paviršius.

Pramoninės liejamos grindys nepakeičiamos gamyboje, kur keliami aukšti tikslumo ir surinkimo kokybės reikalavimai, naudojami chemiškai aktyvūs regentai ar patalpoms keliami didesni švaros reikalavimai. Paviršiai visiškai nedulka, juos lengva valyti, atsparūs tirpikliams ir rūgštims, turi dielektrinių savybių ir gali būti beveik bet kokios spalvos.

Tokios grindys puikiai tinka:

• aktyviausiuose techninių stočių baruose, mechaniniuose cechuose, sandėliuose, kur naudojami automobiliniai krautuvai, elektrinėse, chirurginiuose, mikroelektronikos skyriuose, mėsos ir pieno pramonės objektuose ir kultūrinės buitinės paskirties patalpose.
  
• Monolitinės polimerinės liejamos grindys naudojamos maisto, medicinos, farmacijos, prekybos ir parodų salėse, mokyklose, ligoninėse, biuruose, garažuose.
  

Besiūlės liejamos polimerinės grindys gali būti gaminamos epoksido, poliuretano ir metilmetakrilato (kitaip vadinamos akrilinėmis) pagrindu ir kt., mišinius. Jos gali turėti lygų arba šiauštą paviršių. Išlietos grindys sustingsta per 24 valandas, o projektinį tvirtumą pasiekia per 5-7 paras. Akrilinio pagrindo medžiagos sukietėja pilnai net per 3-6 val., net esant labai žemoms temperatūroms.

Norint turėti kokybiškas liejamas grindis, reikia pasirūpinti betoninio paviršiaus, ant kurio jos bus liejamos, kokybe. Kadangi polimerinės medžiagos yra takios, paviršius turi būti ganėtinai lygus, kad būtų išvengta paviršiaus nelygumų. Betoninis paviršius turi būti bent 28 parų senumo. Prieš liejant grindis, reikia patikrinti betono drėgnumą, kuris negali viršyti 5 proc. bendros masės, o vandens garų migracija per konstrukciją turi būti sumažinta iki minimumo. Reikia nustatyti betono tvirtumą gniuždymui ir tempimui. Betono atsparumas gniuždymui turi būti didesnis negu 20N/mm2, o tempimui - daugiau negu 2N/mm2. Paviršius turi būti lygus, ant jo neturėtų būti cementinio pieno, dulkių, riebalų, tepalo dėmių ir panašių medžiagų, kurios trukdytų dangos adhezijai.

Jei nėra galimybės išlaukti 28 paras, kol betoninis pagrindas pasieks reikiamos likutinės drėgmės lygį, naudojama epoksidinė drėgmei nelaidi membrana, pvz. Barrikade EP-DPM.Ššį produktą galima panaudoti net 3 dieną po betonavimo darbų pabaigos, tai leidžia paspartinti darbų seką.

Liejant dangą, labai svarbus yra temperatūros ir drėgmės režimas. Temperatūra objekte turi būti ne mažesnė, negu nurodyta techninėje dokumentacijoje (paprastai ne mažiau +15 °С). Per daug žema temperatūra pailgins cheminės reakcijos laiką ir lėtins tekėjimą, o tai gali pareikalauti didesnių medžiagų sąnaudų ir sugadinti bendrą dangos vaizdą. Per daug aukšta temperatūra skatina kietėjimą, sutrumpina kompozicijos gyvavimo laiką ir neleidžia sukurti nepriekaištingos paviršiaus dangos. Didelė oro drėgmė, mažėjant oro temperatūrai, gali paskatinti drėgmės kondensaciją ant liejamos dangos.

Polimerinės grindys skiriasi ne tik jungiamąja medžiaga ir užpildu, bet ir storiu, užpildymo laipsniu. Pagal storį ir užpildymo laipsnį polimerinės sistemos skirstomos į plonasluoksnes (storis iki 0,5 mm), savaime nusiniveliuojančias (storis iki 4 mm, užpildymas pagal tūrį iki 40 proc.) ir tankiai užpildytas (storis iki 8 mm, užpildymas pagal tūrį iki 85 proc.).

Polimerinės grindys paprastai tarnauja apie 25 metus, bet tarnavimo amžius labai priklauso nuo to, kaip buvo paruoštas pagrindo paviršius. Polimero adhezija į paviršių nustatoma pagal paviršiaus šiurkštumą ir nebuvimą paviršiuje cemento pieno ar lateksinės plėvelės.

Labiausiai išplitusios jungiamosios medžiagos yra epoksidinės, akrilinės, poliuretano ir polieterinės. Kadangi kiekvienos rūšies jungiamosios medžiagos pasižymi daugeliu savybių, tiksliai nustatyti kiekvienos rūšies naudojimo ribas yra ganėtinai sunku, todėl apsiribosime bendromis pastabomis:

• Dangos iš epoksidinių dervų pasižymi aukšta adhezija įvairių tipų pagrindams, cheminiu atsparumu, kietumu ir tvirtumu, bet yra mažai elastingos.
  
• Dangos iš elastomerinių poliuretanų yra atsparios nusidėvėjimui, bet ne mažiau atsparios chemiškai ir sugeria daugiau drėgmės. Be to, tokias dangas sunkiau išlieti.
  Iš akrilinių dervų pagamintos grindys yra tarsi tarpinis variantas tarp epoksidinių ir poliuretaninių grindų. Jos greitai kietėja esant žemai temperatūrai, atsparios šiluminiams smūgiams ir UV spinduliams.
  
• Dangos iš sudėtinių polieterių pasižymi didesniu cheminiu atsparumu kai kuriose agresyviose aplinkose, bet daugiau nusėda liejant ir ne tokios atsparios nusidėvėjimui kaip epoksidinės grindys.

Sąlyginės rekomendacijos galėtų būti tokios:

Epoksidines grindis naudoti patalpose, kur yra didelės mechaninės apkrovos ir intensyvus skysčių poveikis bei patalpose su šiurkščiomis abrazyvinėmis apkrovomis. Elastingi epoksidai, kaip ir elastiniai poliuretanai, naudojami patalpose, kur vyrauja nuolatine vibracija arba kur grindys nuolat juda ,bei ant asfalto bei plieninio pagrindo.
Grindys iš elastomerinių poliuretanų naudojamos lauko patalpose, kur vyrauja dideli temperatūrų svyravimai.

Akrilines grindis naudoti nešildomose ar šaltose patalpose ir tada, kai tarp dangos paklojimo ir jos eksploatacijos pradžios yra likę mažai laiko,

Poliuretano-cemento dangą "Barrikade PU-Screed" reiktų naudoti kaip ypač gerą cheminę apsaugą patalpose su šiurkščiomis cheminėmis apkrovomis bei dideliais temperatūriniais svyravimais (grindys gali būti veikiamos iki 130C temperatūros skysčiu ar vandens garais).

Polimerinių grindų užpildui naudojamas išsijotas kvarcinis smėlis ar kita kietesnė uoliena. Kai grindys turi būti pralaidžios elektrai, naudojami kiti užpildai.

Galimos tokios rekomendacijos:

• Antistatinės grindys patalpose, kur stovi tikslios elektronikos įrenginiai ir kompiuteriai.
  
• Nekibirkščiuojančias grindis patalpose, kur kyla gaisro ar sprogimo pavojus.
  

Paprastai betoniniame paviršiuje pasitaiko įtrūkimų, todėl būtina juos tvarkyti. Bene geriausias metodas yra išvalyti plyšius, užpildyti juos elastingais hermetikais ir armuoti elastiniuose polimeruose išmirkytu stiklo audiniu. Tokia sistema, pagrindui judant, izoliuos jį nuo klojamų polimerinių grindų ir neleis atsirasti įtrūkimams. Metodas yra ganėtinai brangus, todėl plyšiai nejudančiuose paviršiuose, po jų išvalymo, gali būti užpildyti polimeriniu užpildu. Deja, bet praktikoje, nepaisant darbininkų kvalifikacijos ir patirties, ne visada galima nuspėti tolesnį kiekvieno įtrūkimo elgesį, todėl tikslinga naudoti pirmąjį tvarkymo metodą.

Pluonasluoksnės polimerinės dangos naudojamos siekiant užkirsti kelią dulkėms ir apsaugoti betonines ir cementines polimerines grindis nuo agresyvių aplinkų ir padaryti grindis puošnesnes. Plonasluoksnės sistemos nebrangios ir yra ganėtinai išplitusios. Dėl mažo storio tokios grindys, laikui bėgant, nutrinamos ir subraižomos, todėl, arba grindis turi veikti nedidelės mechaninės apkrovos, arba agresyvios medžiagos neturi nuolat jų veikti. Priešingu atveju, per nutrynimus ir įplyšimus agresyvios medžiagos gali pasiekti pagrindą ir pradėti jį ardyti. Taip pat neverta tikėtis, kad plonasluoksnės grindys tarnaus labai ilgai, tačiau nedidelė jų kaina leidžia jas periodiškai atnaujinti. Šiuo atveju svarbi pagrindo kokybė, lemianti eksploatacines grindų savybes. Paprastai plonasluoksnės grindys gaminamos iš epoksidinių dervų ir poliuretanų.

Plonasluoksnių grindų įrengimo technologija ganėtinai paprasta. Po pagrindo išlyginimo prireikus glaistomi ir šlifuojami atskiri nelygumai, išvalomi ir užpildomi įtrūkimai. Voleliu vienu ar keliais sluoksniais tepamas polimeras. Ar reikia pagrindą gruntuoti, lemia naudojamų medžiagų tipas. Savaime susiniveliuojančios sistemos turi lygų, blizgantį arba matinį paviršių, pasižyminti atsparumu purvui. Tokių grindų tiesimo technologija apima pagrindo išlyginimą, dviejų gruntų padengimą - paprastai iš neklampių epoksidinių dervų, vienas kurių užtikrina reikiamą adheziją, o kitas užkamšo betono poras. Šiam tikslui naudojami gruntai, užpildyti smulkiu dispersiniu smėliu. Pagrindinis sluoksnis, sumaišytas su užpildais, tepamas ant gruntuoto paviršiaus ir, pasiekus reikiamą storį, išskirstomas. Didelis medžiagos takumas kompensuoja nedidelius pagrindo defektus. Vėliau būtina per dar nesukietėjusią dangą pervažiuoti adatiniais voleliais, kad būtų pašalintas užsilikęs oras.

Dėl nedidelio užpildymo, elastingumo ir didesnio negu betono terminio linijinio plėtimosi (paprastai kyla dėl mechaninių apkrovų) koeficiento, atsiranda vietinių dangos irimų, dėl kurių aplink pažeistas vietas sutrinka dangos adhezija. Be to, esant „drėgnai" gamybai tokios grindys bus ganėtinai slidžios, o didelis medžiagų takumas neleis išlaikyti šiuo atveju būtino nuolydžio. Savaime nusiniveliuojančias dangas tikslinga naudoti patalpose, kur keliami aukšti švaros reikalavimai ir grindis veikia nedidelės cheminės apkrovos.

Tankiai užpildytų grindų privalumas, kad jos atsparesnės smūginėms apkrovoms ir abrazyviniam nusidėvėjimui. Savo savybėmis tankiai užpildytos dangos artimos polimeriniam betonui ir polimeriniams mišiniams. Nemažas kiekis užpildo leidžia sumažinti dangos linijinio plėtimosi koeficientą, priartinus jį prie betoninės dangos plėtimosi koeficiento. Kai pasikeičia visos konstrukcijos temperatūra, dangos ir pagrindo kontakto vietoje beveik nekyla įtampa, kuri paprastai ir tampa įtrūkimų atsiradimo ir netankiai užpildytų polimerinių dangų atšokimo priežastimi.

Palyginti didelis dangos storis leidžia kompensuoti nedidelius pagrindo nelygumus. Didelis pradinės kompozicijos klampumas leidžia atlikti monolitinius prišliejimus prie sienų ar kolonų.

Tankiai užpildytų grindų liejimo technologija apima paviršiaus išlyginimą ir gruntavimą mažo klampumo epoksidinėmis dervomis. Pagrindinės dangos medžiaga, po sumaišymo su užpildu įgavęs klampios, netakios pastos konsistenciją, specialiais įrenginiais, kurie leidžia gauti norimo storio sluoksnį, klojamas ant gruntuoto paviršiaus. Patiestas sluoksnis rankomis sutankinamas ir išlyginamas prie sienų, kolonų ir po įrenginiais, o atvirose aikštelėse - specialiomis mašinomis.

Sukietėjęs (8-12 val.) pagrindinis sluoksnis šlifuojamas jei to reikia specialiomis mašinomis, voleliais nudažomas permatomu arba spalvotu apsauginiu dekoratyviniu sluoksniu. Paskutinė operacija - siūlių išpjovimas ir jų užpildymas poliuretaniniais arba epoksidiniais hermetikais ,jei to reikia - tai priklauso nuo esamo grindų ploto ir dangos paskirties.

Besiūles grindų dangas gamina daug gamintojų ir kiekviena iš jų turi įvairių tipų dangų. Kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti kuri yra tinkama jūsų atvejui.

Už suteiktą konsultacija dėkojame UAB Tech Coat direktoriui Kęstučiui Bereišai
Tel. 8-685-52104.
El.paštas: kestutis.bereisa@techcoat.lt