Pastatas šilumos izoliacijos apvalkale

Kodėl šaltyje ranką spaudžiame į kumštį, nepaisant, kad dėvime pirštines? Panašus šilto kumščio principas galioja ir renovuojamų bei naujų pastatų apšiltinime. Bet renovacijoje yra nemažai probleminių vietų, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio.

Pagrindinis šiltinimo principas - ištisinis šiltinimo medžiagos apvalkalas

Mūsų klimate pastatus reikia šiltinti - ir niekur nuo to napabėgsime. Termoizoliacijos sluoksnis privalo gaubti sienas, stogą, grindis, bet, svarbiausia, atskirų atitvarų apvalkalai turi būti patikimai sujungti, o viso namo apvalkalas turi būti nepertraukiamas.

Naujos statybos projekte tai nesunku numatyti ir įgyvendinti, tačiau renovacijoje šis principas yra didelis iššūkis, ypač pastatuose, turinčiuose cokolinius aukštus ir rūsius, balkonus, parapetus, erkerius ir pan.

Šiltinimo apvalkalas ir probleminės vietos.

Probleminės vietos fasaduose

Plokščių sienų šiltinimas nėra probleminis, tačiau apšiltinti išsikišusius įvairius architektūrinius elementus - keblu.  Ypač, kai reikia pasiekti aukštesnę pastato energinę klasę, t.y., kai šilumos nuostoliai turi būti minimalūs.

Iš vėdinamų fasadų renovacijoje dažniausiai pasitaiko viengubas arba dvigubas sienos karkasas. Karkasų yra įvairių - pradedant aliuminio profiliais, baigiant kompoziciniais stiklo pluošto profiliais ir kitais karkase naudojamais elementais. Lietuvoje populiariausi aliuminio ir plieno profiliai. Dėl didelio aliuminio šiluminio laidumo šie profiliai nėra pats geriausiais pasirinkimas.

Nevėdinamų tinkuojamų fasadų sistemų yra dar daugiau, itin daug jų apdailos variantų.

Galime palyginti skirtingų energijos klasių sienų ir langų bei durų šilumos perdavimo koeficientus:

SIENOS

• B,C klasių U vertė = 0,2 W/ kv.m K
• A klasės U = 0,12 W/ kv.m K
• A+ klasės U = 0,11 W/ kv.m K
• A++ klasės U = 0,1 W/ kv.m K

LANGAI, DURYS

• B,C klasių U vertė = 1,6 W/ kv.m K
• A klasės U = 1 W/ kv.m K
• A+ klasės U = 0,85 W/ kv.m K
• A++ klasės U = 0,7 W/ kv.m K

Langų ir durų šilumos perdavimo koeficientai dešimt ir daugiau kartų didesni nei sienų, atitinkamai didesni ir šilumos nuostoliai per juos. O dažniausiai dar prisideda balkonai, piliastrai, stogeliai, erkeriai - iš fasado išsikišančios dalys, kurias apšiltinti sudėtinga ir per kurias patiriami didžiausi šilumos nuostoliai. Jiems ir reiktų skirti didžiausią dėmesį.

Jei projektuojamas naujas pastatas, visgi reiktų mažinti išorinių konsolių, turinčių jungtis su atitvaromis kiekį: stogelių, balkonų, karnizų, langų apvadų ir kt.

Teisingai sumontuoti ir apšiltinti sienas moka beveik visi statybininkai, bet, jei yra sudėtingesnių vietų, kur susikerta keletas plokštumų, ten dažniausiai prasideda bėdos, kurios baigiasi šiluminiais tilteliais. Atsiranda galvosūkiai, kurie ne visiems įkandami. Tokioms vietoms reikia individualių sprendimų - tiek projekte, tiek realizacijoje.

Šiluminiai tilteliai 2008 metais pastatytame pasyviajame name.

Termovizinės nuotraukos temperatūros skalėje šalia matome, kad temperatūrų skirtumai tarp angokraščių ir pagrindinės sienos yra apie 4 C. Nors temperatūros skirtumai atitvarų ir angų susikirtimo vietose nėra dideli, tačiau energiškai efektyviame pastate jie yra svarbūs, ir turi būti įvertinti skaičiavimuose.

Langas - sienos tęsinys

Langų montavimas termoizoliacijos sluoksnyje paremtas nepertraukiamo pastato apvalkalo principu - langas izoliacijos požiūriu yra tarsi sienos tęsinys. Tačiau renovacijoje įgyvendinti šį principą sudėtinga. Dažniausiai langai paliekami toje pat vietoje kur ir buvo iki apšiltinimo - t.y. laikančiojoje konstrukcijoje. Tai ydingas sprendimas, bet dėl investicijų taupymo praktikuojamas. Jei langai ir durys pakeisti

prieš atliekant sienų šiltinimo darbus ir sumontuoti mūre, rekomenduojama apšiltinti angokraščius - šilumos tilteliai šiuo atveju šiek tiek sumažinami.

Lango vieta mūre.

Geresnis variantas, kai lango rėmas yra prie izoliacijos sluoksnio krašto. Geriausias - kai lango rėmas yra apšiltinimo sluoksnyje, tuomet per lango perimetru susidarantį šilumos tiltelį patiriami mažiausi šilumos nuostoliai.

Jei tik įmanoma, renovacijoje šis sprendimas turėtų dominuoti. Naujoje statyboje jis jau net nediskutuotinas. Visi langų gamintojai privalo deklaruoti lango rėmo šilumos perdavimo koeficientą - U vertę, o projektuotojai turi numatyti langų montavimą termoizoliacijos sluoksnyje ir suskaičiuoti šiluminio tiltelio vertę.

Langas prie šiltinamojo sluoksnio ir jame.

Primename, kad kuo U vertė yra mažesnė, tuo geresni lango šiluminiai parametrai.

Modernizuojant daugiabučius, langus montuoti apšiltinimo sluoksnyje pageidautina dar ir dėl pelėsių susidarymo pavojaus, kai dėl temperatūrų skirtumo prie angokraščių kondensuojasi drėgmė, skatinanti pelėsinio grybelio augimą. Beje, sumontavus sandarius langus, padidėja ne tik oro drėgnumas, bet ir CO2 kiekis.

Kai langai montuojami į buvusių vietą: naujų langų staktos storis mažesnis, o šiluminės savybės - geresnės. Dėl geresnių lango šiluminių savybių ir temperatūrų skirtumo perteklinė drėgmė kondensuosis ant sienos paviršiaus.

Pelėsiai Santariškių ligoninėje.

Pelėsių susidarymo priežastis panaikinama taikant šių priemonių kompleksą:

• Perkelti langą į šiltinimo sluoksnį, t.y. eliminuoti šilumos (šalčio) tiltelį, kuris parodytas aukščiau esančiame grafike.

• Sutvarkyti vėdinimą, t.y. įrengti papildomą vėdinimą, kad patalpose nuolat keistųsi oras. Šiam tikslui naudojama rekuperacija, renovacijoje - mini rekuperatoriai.

Vėdinimas labai svarbus ne tik dėl pelėsių profilaktikos, bet ir dėl komforto bei žmonių savijautos patalpose. Daugelyje senų pastatų langas buvo vėdinimo sistemos dalis, todėl ją būtina kompensuoti. Deja, labai retame renovacijos projekte numatoma nauja ar papildoma vėdinimo sistema.

Šilumos nuostoliai per angokraščius - kaip per visą sieną

Šilumos nuostoliai plika akimi nematomi, tačiau skaičiai akivaizdžiai rodo jų dydžius ir įtaką. Paimkime 5 m ilgio ir 2,8 m aukščio sieną su langu. Siena apšiltinta, lango U vertė = 0,8 W/kv.m K.

Sienos matmenys: 5 m x 2,8 m, plotas 14 kv.m, U = 0,12 W/kv.m K

Lango matmenys: 2 m x 1,5 m, plotas 3 kv.m, U = 0,8 W/kv.m K

Sienos plotas be lango: 11 kv.m, sienos-lango jungties perimetras - 7 m

• Šilumos nuostoliai per sieną - 0,1219,61124220/1000=124 kWh per metus.
• Šilumos nuostoliai per langą - 0,819,6324220/1000=248 kWh per metus.

Šiuo atveju neskaičiuojami saulės pritekėjimai, jei langas pietinėje pusėje, saulės pritekėjimai kompensuoja dalį šilumos nuostolių. Tačiau jei langas šiaurinėje ar rytinėje pusėje, saulės kompensuojama dalis bus maža.

Šilumos nuostoliai per 7 m ilgio lango perimetro šiluminį tiltelį, kai langas įstatytas: mūro konstrukcijoje, prie šiltinamojo sluoksnio ir šiltinamajame sluoksnyje:

• Ψ = 0,15 W/mK: 0,15·7·19,6·24·220/1000 = 109 kWh. Σ=481 kWh
• Ψ = 0,10 W/mK: 0,10·7·19,6·24·220/1000 = 72 kWh. Σ=444kWh
• Ψ = 0,05 W/mK: 0,05·7·19,6·24·220/1000 = 36 kWh. Σ=408 kWh

Taigi, palyginus šilumos nuostolius per sieną (124 kWh) ir lango perimetrą (109 kWh) matyti, kad šilumos nuostoliai per itin siurą jungtį kone prilygsta šilumos nuostoliams per 11 kv.m ploto sieną. Kiti du šilumos nuostolių variantai -  kai langas įstatytas prie apšiltinamojo sluoksnio ir jame, nuo mūre įstatyto lango šilumos nuostolių mažesni apie du kartus.

Šie skaičiai akivaizdžiai parodo, kad apšiltinant ir renovuojant namą įstačius langus apšiltinimo sluoksnyje, efektyvumas gaunamas žymiai didesnis. Apie tai rengiant renovacijos projektus verta pagalvoti.

Balkonai

Kita kritinė vieta dėl šilumos nuostolių yra balkonai, lodžijos. Kai kuriuose renovacijos projektuose senieji balkonai naikinami, apšiltinamos sienos, o naujiems balkonams montuojamos atramos ir visi jie sujungiami į vieną kontruktyvinį vienetą.

Naikinami senieji balkonai. Nauji nebeturi įkirtimo į sieną, t.y. nebeturi su ja ryšio, nelieka šiluminių tiltelių. Tai, kad jie tik priglaudžiami prie sienos, šiluminiams parametrams jokios įtakos neturi.

Lyginant su įprastu balkonų apšiltinimu, kai išsikišusią balkono plokštę reikia „apvynioti" šiltinimo medžiaga iš visų pusių, balkonų atskyrimas leidžia išvengti nemažų šilumos nuostolių. O ir šiltinimo darbų sąnaudų ir sudėtingumo požiūriu atskirti balkonus yra paprasčiau. Be to, apšiltinus balkoną iš visų pusių, pakyla grindų lygis jame, neaišku, ar balkono aukštis atitiks norminį.

Dar vienas variantas - balkonai ir siena vienoje plokštumoje, kad jie neišsikištų iš sienos. Tačiau renovacijoje tai sunkiai įgyvendinamas variantas, jis daugiau naudojamas naujoje statyboje.

Kad tokie sprendimai logiški ir veiksmingi, rodo mūsų elgesys žiemą: kai rankoms šalta, apsimauname pirštines ir dar sugniaužiame plaštaką į kumštį - kuo mažesnis rankos plotas turi sąlytį su šaltu išorės oru, tuo šilčiau rankoms, tuo mažiau prarandame šilumos.

Taigi, kuo geriau sugebėsime pastatą „supakuoti" į vientisą apvalkalą su kuo mažiau išsikišančių dalių, tuo mažiau prarasime šilumos, tuo daugiau jos taupysime.

Plokščių stogų sprendimai

Stogo apšiltinimas labai svarbus dėl peršalimo žiemą ir perkaitinimo vasarą. Vasarą nerenovuotuose daugiabučiuose viršutinių aukštų gyventojai gyvena perkaitintuose kambariuose.

Galime palyginti, kaip skiriasi stogo konstrukcijos šilumos perdavimo koeficiento U vertė skirtingos energinės klasės pastatuose:

B,C - U=0,16 W/kv.m K

A - U = 0,10 W/kv.m K

A+ - U= 0,09 W/ kv.m K

A++ - U= 0,08 W/kv.m K

Sprendimas plokščio stogo renovacijoje - iš dalies ar pusiau vėdinamas stogas. Tam naudojamos kietos akmens vatos plokštės, kurių viršuje yra grioveliai, jie suvedami į vieną lataką, kad per vėdinimo kaminėlį pasišalintų drėgmė. Tokią stogo konstrukciją itin patogu naudoti renovuojant stogą rudenį ar pavasarį, kai galimi lietūs, kai yra tikimybė sudrėgti šiltinimo medžiagai.

Paroc stogų plokštės su grioveliais drėgmei pasišalinti.

Šios plokštės naudingos ir todėl, kad renovuojant stogą ne visada pavyksta pašalinti drėgmę iš seno stogo. Akmens vatos plokštės yra laidžios garams ir išgarina esamą drėgmę,  papildomi drėgmės pašalinimo grioveliai visiškai eliminuoija drėgmę iš konstrukcijos, jei jos yra likusios ir jei patenka darbų metu.

Pamatų šiltinimas renovacijoje

Tai vienas iš sudėtingiausių darbų renovacijoje, sudėtingas jis ir naujoje statyboje, jei kalbame apie trisluoksnę sieną.

Renovacijoje kito kelio, kaip atkasti cokolį ir įleisti šiltinimo plokštes, nėra.

Atkasus ir apšiltinus pamatus būtina įrengti orui laidžią drenuojamą nuogrindą.

Rūsių luboms apšiltinti rekomenduojamos priklijuojamos vertikaliai orientuoto plaušo akmens vatos plokštes Paroc CGL 20 (c )y.

Paroc CGL 20 (c )y.

Specialioms rūsio lubų plokštėms nereikalingas mechaninis tvirtinimas, jas galima dažyti. Jos daugiausia naudojamos požeminių garažų lubų apšiltinimui komerciniuose pastatuose, tinka ir renovacijoje. Plokštės yra 20 cm pločio ir 120 cm ilgio, turi nusklembtus kraštus, patogius sujungimui.

Šilumos izoliacija ir jos savybės

Šiltinimo medžiagas reiktų rinktis atsižvelgiant į pageidaujamą rezultatą. Svarbiausios termoizoliacijos savybės ir jų salygojami rezultatai yra:

• Šiluminis laidumas/Šiluminė varža  - Pastato energijos efektyvumas/išlaidos šildymui
• Matmenų stabilumas - Kokybė ir ilgaamžiškumas
• Vandens garų varžos faktorius - Sausos ir šiltos konstrukcijos
• Degumas - Gaisrinė sauga

Dar vienas svarbus šiltinimo medžiagos aspektas yra degumas. Jeigu informacijos apie  medžiagų šiluminį laidumą, matmenų stabilumą, vandens garų varžos faktorių specialiuose leidiniuose ir portaluose pateikiama daug, tai apie šiltinimo medžiagų degumą ir gaisrinę saugą jos yra daug mažiau, galbūt ir dėl to, jog užsakovai ir gyventojai dažnai mintį apie gaisro pavojų stumia tolyn. Liaudies išmintis sako, kad, kas saugosi pats, tą ir dievas saugo. Tad apie šį aspektą renovuojant namą irgi verta pagalvoti.

Medžiagų degumą apibrėžia europinės degumo klasės nuo A1 iki F.

Medžiagų degumo klasifikacija pagrįsta gaisro poveikiu medžiagai, įskaitant galios sklaidą, dūmingumą bei liepsnos lašelių susidarymą. Klasifikavimo metu įvertinama medžiagos įtaka ugnies ir dūmų susidarymui ir plitimui bei galimas poveikis staigaus ugnies išplitimo skatinimui. Nedegios medžiagos ir gaminiai (A1 ir A2) nesukelia staigaus ugnies išplitimo.

PAROC akmens vatos gaminiai be dangos yra priskiriami A1 klasei, o su aliuminio folija ar stiklo pluošto audinio danga - A1 arba A2-s1, d0 (EN 13501-1) klasei. Tai reiškia, kad jie neskatina ugnies plitimo.

Plačiausiai naudojamus atitvarų šiltinimo sprendinius tiek sovietmečiu statytiems daugiabučiams, tiek viešosios paskirties, pramonės pastatams ir net individualiems gyvenamiesiems namams galima rasti šiemet UAB „Paroc" parengtame elektroniniame kataloge „Renovuoju namą 2016".

UAB „Paroc" informacija ir iliustracijos