Energetinės medienos ištekliai Lietuvoje buvo įvertinti, nustačius normatyvinius jų kiekius kirtavietėse ir medienos pramonės įmonėse, lentpjūvėse bei įvertinus jų konkurencingumą tiek vartotojų, tiek aplinkosauginiu požiūriais.

Nustačius kertamų medžių medienos sortimentinę struktūrą, panaudotiną sausuolių kiekį, taip pat po kirtimų paliekamas kirtavietėse šakas, kelmus, viršūnes buvo įvertinti potencialūs energetinės medienos ištekliai.

Iškirtus 100 m³ stiebų potencialiai galime pagaminti 57 m³ energetinės medienos, iš jos malkinės medienos su žieve - 11 m³, sausuolių - 7 m³, šakų - 15 m³, kelmų, šaknų - 21 m³, antžeminės kelmų dalies - 2 m³, viršūnių - 1 m³.

Malkinė mediena su žieve, taip pat dalis sausuolių gali būti panaudoti medienos pramonėje, todėl grynai energetinės medienos, dėl kurios pramonė praktiškai nekonkuruoja lieka 39 m³. Iš 100 m³ nukirstų stiebų medienos, beveik du trečdaliai - vidutinio stambumo ir stambi mediena sunaudojama lentpjūvėse, kur po pjovimo susidarys 29 m³ atliekų - gaubtinių, drožlių, pjuvenų pavidale, dėl kurių konkuruos kitos medienos pramonės įmonės (medienos plokščių, celiuliozės), eksportas ir 8 m³ nekonkurencingos žievės.

Įvertinus gamtosauginius, miško eksploatacijos, augaviečių našumo palaikymo, biologinės įvairovės užtikrinimo reikalavimus bei atsižvelgus į konkurenciją medienos rinkoje galima teigti, jog labiausiai tikėtina, jog iškirtus 100 m³ stiebų, energijos gamybai, kurui gali būti panaudota tiesiogiai iš miško 10 m³ praktiškai nekonkurencingos energetinės medienos iš jų šakų - 6 m³, viršūnių ir kitų atliekų - 1 m³ ir kelmų bei šaknų pavidale - 3 m³. Taip pat energetinėms reikmėms gali būti panaudota ir labiau vertingos bei atitinkamai labiau konkurencingos medienos, dėl kurios visada konkuruos vietinė medienos pramonė bei eksportas. Kiekvienam 100 m³ nukirstų stiebų susidarys 20 m³ tokios medienos, iš jos malkų - 9 m³, sausuolių - 5 m³, smulkios padarinės - 3 m³ ir baltalksnio medienos - 4 m³. Labiausiai tikėtina, jog kiekvienam nukirstos 100 m³ stiebų medienos energetinėms reikmėms sugrįš iš lentpjūvių 6 m³ žievės ir 9 m³ drožlių, pjuvenų. Drožlių panaudojamas energetinėms reikmėms kiekis tolygiai mažės, stambėjant lentpjūvėms bei pjaunant tik nužievintą medieną. Galima prognozuoti, jog šiuo metu kertant 7,5 mln. m³ stiebų su žieve, kirtavietėse galima pagaminti 0,75 mln. m³ mažai konkurencingos medienos su žieve, šakų, viršūnių, nuopjovų, kelmų ir šaknų pavidale, 1,6 mln. m³ vidutinio konkurencingumo medienos su žieve. Be to iš lentpjūvių galima panaudoti 0,45 mln. m³ žievės ir 0,68 mln. m³ gaubtinių, nuopjovų, drožlių, iš viso 3,48 mln. m³. Kertant 7,5 mln. m³ stiebų yra pagaminama apie 1.3-1.4 mln. m³ malkinės medienos.

Medienos išteklių apskaitos patirtis tiek mūsų šalyje, tiek Europoje ir pasaulyje rodo, jog gyventojai sunaudoja kurui tiek pat ar net daugiau oficialiai neapskaitomos medienos. Taigi labiausiai tikėtina, jog šiuo metu Lietuvoje gali būti panaudota iš miško 4,5-4,7 mln. m³ medienos su žieve. Kurui, energetinėms reikmėms gyventojai nemažai sunaudoja medienos išaugintos už miško ribų, gautos iš sodų, pakelėse, pagrioviuose ar sodybose augančių medžių ir krūmų, genint sodus ar kitus želdynus, valant žemės ūkio paskirties plotus. Tokios medienos kasmet gali būti surenkama ir sunaudojama kurui 0,3-0,4 mln. m³. Nemaži biomasės kiekiai kasmet susikaupia žemės ūkyje šiaudų, išvalų, grūdų atliekų, augalų stiebų ir kt. pavidale. Energetinėms reikmėms kasmet gali būti sunaudota apie 0,5 mln. t. šiaudų, kt. atliekų, kas yra ekvivalentiška 1 mln. m³ medienos su žieve.

Energetikos įmonės, katilinės šiuo metu mažokai sunaudoja mažai konkurencingos medienos: šakų, kitų kirtimo atliekų. Nesant parengtų technologijų, technikos ir patirties šios rūšies medienos paruošimas reikalauja neadekvačiai didelių sąnaudų. Mažai konkurencingos medienos miške, įskaitant jaunuolynų ugdymą, lygiai kaip ir energetinės medienos plantaciniuose želdiniuose auginimo subsidijavimas, galėtų ženkliai prisidėti prie atsinaujinančių energijos šaltinių bendrame šalies kuro balanse išplėtimo.

Valstybinė miškų tarnyba