Drožtiniu lukštu vadinami ploni (0,4-1,0 mm) ir siauri (80-200 mm) bei platesni drožti, dažniausiai kietmedžio, rečiau pušies ar maumedžio natūralūs lakštai, skirti medienos paviršių apklijavimui. Tai jau seniai žinoma medžiaga, gaminama iš kietos, gražios spalvos ir tekstūros medienos. Ji gali būti ne tik drožiama peiliais, bet ir pjaunama itin plonais (0,8-1,2 mm storio) pjūklais. Svarbiausias drožtinio lukšto ypatumas - tekstūra, kurios dekoratyvumą lemia ne tik medienos rūšis (anatominė sandara), bet ir pjovimo (drožimo) kryptis. Skiriamas spindulinio (radialinio) ir liestinio (tangentinio) drožimo lukštas, taip pat metinių rievių atžvilgiu tarpinių drožinių lukštas.

Drožtinio lukšto gamybai naudojamos retesnės, daugiausia šilto klimato kraštuose augančios medžių rūšys: riešutmedis, bukas, magonis, machagonis, rečiau - ąžuolas ar uosis. Nužievinti ir iš dviejų pusių apipjauti rąstai (drožiamieji tašai) šutinami garuose arba karštame vandenyje. Siekiant įvairesnės ir gražesnės tekstūros, drožiamieji tašai taip įtvirtinami, kad būtų gauta spindulinės, pusiau spindulinės ar liestinės tekstūros vaizdas. Spinduliniame pjūvyje metinės rievės matomos kaip tiesios linijos. Šerdies spinduliai čia nubrėžia siauras skersines juosteles, kurios užima ne mažiau kaip 3/4 lakšto ploto. Pusiau spinduliniame pjūvyje metinės rievės taip pat atrodo kaip tiesios linijos, o šerdies spinduliai sudaro pusiau pasuktas ir išilgines trumpų liežuvėlių formos juosteles; jos užima ne mažiau kaip pusę lakšto ploto. Liestiniame pjūvyje metinės rievės yra tarsi kūgius primenančios kreivės, o šerdies spinduliai - lęšių pavidalo taškai ir brūkšneliai. Užsakant drožtinį lukštą, nurodomas ir pjūvio pavadinimas. Drožtinio lukšto kokybės rūšys (I arba II) nustatomos, atsižvelgiant į sveikąsias suaugusias ar iš dalies suaugusias šakas; medienos sandaros ydas, nusispalvinimą, grybines, vabzdžių ir mechanines pažaidas; banguotumą. Drožtinio lukšto drėgnis turi būti (8±2) %, o storio leidžiamas nuokrypis - (±0,05) mm.

Drožtinio lukšto kiekis matuojamas kvadratiniais metrais, 0,01 m² tikslumu.

Lukštintas lukštas. Jis gaunamas specialiose staklėse peiliu lukštenant apvalius rąstelius. Lukštenimas vyksta, sukant tarp dviejų centrų įveržtą ruošinį. Prieš lukštenimą, siekiant padidinti medienos elastingumą, rąsteliai šutinami garuose arba mirkomi karštame 50-80°C vandenyje. Dar drėgna lukšto juosta staklėse sukarpoma reikiamo dydžio lakštais. Juostos plotis, priklausomai nuo lukštenimo staklių dydžio, būna 900-3250 mm. Populiariausios yra 1650 mm pločio lukštenimo staklės. Sukarpytas lukštas džiovinamas ritininėse daugiaaukštėse džiovyklose arba karšiuose presuose. Lukštas gaminamas 0,55; 0,75; 0,95; 1,15; 1,50 mm storio iš lapuočių ir 1,2-6,5 mm spygliuočių medienos. Pagaminta lukšto juosta ištiesinama. Dėl šios priežasties abi jos pusės esti nevienodos. Iškilioji pusė, kuri išėjusi iš lukštenimo staklių yra goresnės kokybės, vadinama dešiniąja. įgaubtoji pusė, turinti daug smulkių plyšelių, vadinama kairiąja. Lukštas dėl apvalaus lukštenimo būdo netenka daug dekoratyviųjų medienos tekstūros savybių, kurios būdingos drožliniam lukštui, todėl yra mažiau vertinga apdailinę medžiaga. Iš lukšto gaminama fanera, faneros plokštės, lenktos klijuotos baldų ir kitų gaminių detalės, degtukai, jų dėžutės, faneriniai vamzdžiai, akumuliatorių tarpikliai ir kt.

Atsižvelgiant į leidžiamas medienos ydas ir apdorojimo (drožimo, džiovinimo) kokybę, skiriamos tokios lukštinto lukšto kokybės rūšys: išoriniai sluoksniai - A, AB, B, BB ir C; vidiniai sluoksniai - I, II ir III. Lukšto drėgnis - (8±2)%. Lakšto plotas apskaičiuojamas kvadratiniais metrais 0,01m², o paketo lakštų - 0,5 m² tikslumu.

Doc. Dr.Bronislovas Papreckis
© A.Morkevičius, B.Papreckis, Mediena ir jos gaminiai (Vilnius: Senoja, 2004).