Muziejų, paveikslų, skulptūrų apšvietimas

APŠVIETIMO SISTEMOS IR ĮRANGA

Apšvietimas muziejuje turi lemiamą reikšmę, kai norima tinkamai pristatyti eksponatus, apšvietimas kuria nuotaiką ir klimatą viduje ir leidžia sukaupti dėmesį į žiūrimus daiktus. Šviesa ne tik eksponuoja objektą, bet ir veda lankytoją per parodą, padidina jo pasiruošimą estetiniams išgyvenimams ir pabrėžia vidaus architektūrą. Anksčiau muziejai ir paveikslų galerijos buvo praktiškai visada apšviečiami natūralia šviesa. O šiuo metu dirbtinis apšvietimas sudaro žymiai geresnes ekspozicijos sąlygas ir suteikia didesnę galimybę išnaudoti turimą erdvę. Apšvietimas turi papildyti muziejaus vidaus architektūrą tokiu būdu, kad nebūtų jaučiamas jos dominavimas. Geras muziejaus arba galerijos apšvietimas turi būti suprojektuotas galvojant apie lankytojų patogumą bei eksponatų saugumą.
Šiame aprašyme, negvildenant klausimo nuodugniai, buvo pažymėtos svarbiausios problemos, susijusios su apšvietimo projektavimu pristatomuose objektuose. Pateikti apšvietimo parametrų pasirinkimo kriterijai, tipinių muziejaus ar galerijos eksponatų įrangos ir apšvietimo pavyzdžiai.

VEIKSNIAI, TURINTYS ĮTAKĄ EKSPONATŲ SAUGUMUI IR PATVARUMUI

Matomas ir nematomas natūralios ir dirbtinės kilmės spinduliavimas gali neigiamai paveikti apšviečiamus daiktus. Šių veiksnių neigiamas poveikis yra tuo didesnis, kuo:

• ilgesnis yra spinduliavimo poveikio laikas;
• šviesos šaltinio galia yra didesnė;
• spinduliavimo įtampos tolygumas yra mažesnis;
• spinduliavimas turi daugiau mėlynų, violetinių, ultravioletinių ir infraraudonųjų spindulių;
• ultravioletinis spinduliavimas turi mažesnį bangos ilgį (taip vadinamo vidutinio ir tolimo ultravioleto);
• aplinkos temperatūra, drėgmė ir užterštumas yra didesni nei leistina;
• objektai yra jautresni šviesai.

Eksponatai gali būti pažeidžiami keičiantis paveikslų ir popieriaus spalvai (geltimas), trupant ir trūkinėjant dažų sluoksniams bei plyštant medžiagų pluoštui. Ypač pavojingas kai kuris optinis spinduliavimas. Tai yra ultravioletas (UV), kurio bangos ilgis yra mažesnis nei 380 nm, ir infraraudonasis (IR) spinduliavimas, kurio ilgis didesnis nei 780 nm. Ultravioletinis spinduliavimas dėl didelės energijos gali sukelti apšviečiamame objekte fotochemines reakcijas, kurios įvyksta greičiau, kai bangos ilgis mažesnis. O infraraudonasis spinduliavimas, turintis mažesnę energiją, gali įtakoti objektų temperatūros padidėjimą virš esančios viduje. Šis procesas yra tuo stipresnis, kuo tamsesnės yra eksponatų spalvos. IR ir UV spinduliavimas yra nematomas, taigi yra nenaudingas kolekcijų apšvietimui. Dėl to reikia siekti, kad būtų pašalinta arba apribota neigiama optinio spinduliavimo, tiek natūralios (saulė, horizontas), tiek ir dirbtinės šviesos šaltinių, įtaka. Tai galima pasiekti tokiais būdais:

• pasirinkti šviesos šaltinius, išskiriančius mažą kenksmingų bangų kiekį;
• naudoti UV ir IR filtrus, uždedamus ant apšvietimo įrenginių, įrengiamų languose arba lubų languose arba vitrinose;
• vengti per aukšto apšvietimo intensyvumo lygio;
• riboti objekto išstatymo šviesai laiką;
• naudoti viduje kondicionavimo sistemas.

KIEKYBINIAI IR KOKYBINIAI APŠVIETIMO PARAMETRAI

Svarbiausias kiekybinis parametras yra apšvietimo intensyvumo lygis. Dėl ekspozicijos patrauklumo patariama naudoti viduje kaip galima aukštesnius apšvietimo intensyvumo lygius. Tai prieštarauja būtinybei saugoti eksponatus nuo naikinančios spinduliavimo įtakos bei akinimo ribojimo dėl per didelio šviesos šaltinių ir apšviečiamų objektų ryškumo.

Apšvietimo intensyvumo vertės, nurodytos normoje E-02033, priklauso nuo muziejaus eksponatų jautrumo šviesai. Metalai, keramika, akmenys, brangenybės, stiklas, emalis išlaiko apšvietimo intensyvumas iki 300 lx. Labiau jautrūs šviesai objektai, tokie kaip aliejiniai paveikslai, tempera, oda, lakas, medis, ragai, dramblio kaulai, turi būti apšviesti iki 200 lx. O akvarelė, tekstilė, kilimai, popierius, gamtos eksponatai, kaip labiausiai jautrūs šviesai eksponatai, reikalauja apšvietimo intensyvumo iki 50 lx.

Kartais yra naudojamas didesnis nei nurodyta apšvietimo intensyvumo lygis, lygiagrečiai sutrumpinant meno vertybės rodymo laiką. Naudojamos valdymo sistemos, leidžiančios pritaikyti apšvietimą esamiems poreikiams bei atsižvelgiančios į natūralaus apšvietimo lygį.

Svarbu taip pat yra vengti lankytojų akinimo tiesiogine šviesa iš šviesos šaltinių arba atspindžiais nuo blizgančių paviršių, pavyzdžiui, paveikslų paviršių arba apsauginių stiklų. Šviesos šaltinių atspindžiai, susidarantys įstiklinimuose arba paveikslų apsauginiame lauke, turi susidaryti žemiau lankytojų akių lygio. Trukdančio akinimo pašalinimas arba apribojimas yra įmanomas tokiais būdais:

• apšvietimo įranga ekspozicijoms turi būti įrengta virš paveikslų, kad apšviečiantys juos spinduliai kristų vertikaliai kampu ne didesniu nei 30^o — 35^o;
• šviestuvams turintiems didelį apšvietimo plotą, pavyzdžiui, šviečiančios lubos, reikia pasirinkti šaltinius, turinčius mažą ryškumą, ir naudoti stipriai išsklaidančius šviesą stiklus;
• palenkti paveikslus keletu laipsnių į priekį;
• apšvietimo įranga muziejams, eksponatams, turi turėti specialius difuzorius ir reguliuojamas uždangas;
• atskirais atvejais reikia naudoti netiesioginį (išsklaidantį) apšvietimą.
  

Siekiant tinkamai atskleisti vaizduojamų eksponatų meniškumą, reikia atkreipti dėmesį į tinkamą šviesos atspalvio parinkimą, kuris priklauso nuo apšvietimo įtampos lygio.
Šviesa turi turėti tuo aukštesnę spalvos temperatūrą, kuo didesnis yra apšvietimo įtampos lygis. Muziejų apšvietimui gali būti naudojami apšvietimo atspalviai nuo šilto iki balto dienos atspalvio. Šviesos šaltiniai privalo tinkamai atspindėti apšviečiamų daiktų spalvas (pirmas spalvų išreiškimo laipsnis).

APŠVIETIMO ĮRANGA

Po šia sąvoka slepiasi šviesos šaltiniai, šviestuvai, kilnojamos konstrukcijos šviestuvams ir bėginės sistemos. Apšvietimo įranga pirmiausia turi užtikrinti numatytų apšvietimo efektų gavimą, taigi jos ratas turi būti pakankamai neutralus, nekonkuruojantis su rodomais eksponatais bei susilieti su vidumi.
Muziejaus objektų apšvietimui taip pat gali būti naudojami it tokie šviesos šaltiniai kaip: PAR tipo lemputės, halogeninės lempos su šaltu veidrodžiu ir apsauginiu stiklu), standartinės ir kompaktinės lemputės bei didelio slėgio lempos (ypač metalohalogeninės lempos).

Priklausomai nuo apšvietimo koncepcijos, yra naudojama įranga su sukauptu šviesos skleidimu, plačiai skleidžianti šviesą arba specialiai suprojektuoti apšvietikliai, skirti tolygiam vertikalių plokštumų apšvietimui. Įrangoje turinčioje šviesos šaltinius, skleidžiančius infraraudonuosius ir ultravioletinius spindulius virš leistinos vertės, reikia įrengti UV ir IR filtrus. Siekiant gauti geresnius efektus eksponuojant skulptūras (ypač jei eksponatai yra aukšti arba ilgi), patariama naudoti specialius lęšius, kurie sušvelnina šviesos gamą (spindulius). Pakeisti šviesos spalvą galima naudojant spalvotus filtrus. O apsaugą nuo akinimo užtikrina ant šviestuvų uždedamos uždangos. Daugelyje tipų yra įrengtos specialios skalės, leidžiančios preciziškai nustatyti jų švietimo kryptį (tai yra svarbu, pavyzdžiui, keičiant šviesos šaltinius).

Šviestuvai muziejams, ekspozicijų eksponatų apšvietimui gali būti įrengti ant bėgių, struktūrų, strėlių bei skliautų arba pakabinamų lubų. Kadangi galima gauti labai įvairų apšvietimą, pritaikytą besikeičiančioms ekspozicijoms, patariama naudoti bėgines sistemas.

Egzistuoja visa įrengiamų sistemų gama, nuo maitinimo bėgių, prie kurių yra prijungti šviestuvai per įvairius konfigūracijų variantus, iki bendro apšvietimo su įrengtais lubose šviestuvai, nukreipiančiais šviesą vertikaliai į apačią. Kai kurie įrangos sprendimai ir pavyzdžiai yra pateikti piešiniuose.



Šviesos nešėja yra struktūra, leidžianti Šviestuvus įrengti iš viršaus ir apačios, pakabinama struktūra su netiesioginio apšvietimo šviestuvais (viršus) ir 'uplight', skirta netiesioginiam apšvietimui (apačia), tolygiai apšviečianti lubas bei su šviestuvais, skirtais tiesioginiam sienų apšvietimui.




Bėginis vamzdis su reflektoriumi

Asimetriniai reflektoriai



Apšvietimo sistema yra įrengta lubose, tai yra bėginė sistema, sudaranti du stačiakampius. Išoriniame stačiakampyje yra įrengti šviestuvai, užtikrinantys tolygų sienų apšvietimą. Vidiniame stačiakampyje yra įrengti du projektoriai, skirti akcentuojančiam skulptūrų apšvietimui. Pakaitomis nustatytų šviestuvų, skirtų halogeninėms lemputėms, ir kompaktinių šviestuvų dėka galima gauti diferencijuotą apšvietimą ant sienos.






Asimetriniai šviestuvai yra su išgaubtu reflektoriumi, montuojami į lubas papildomam sienų apšvietimui.

Apšvietimui yra skirta šviestuvų, skirtų standartinėms lemputėms. Reguliariai įrengtiems šviestuvams 'downlight' tipo, skirtomis halogeninės lemputės. Papildomą akcentuojantį apšvietimą atlieka simetriškai įrengti prožektoriai .

Šviestuvas su adaptoriumi yra skirtas įrengimui lubose.




Skliautams skirti šviestuvai






Skliautų apšvietimui yra skirti tvirtinimo elementai, įrengiami ant apipavidalinimo rėmo, jie veikia kaip sienos šviestuvai, tačiau per prizminį difuzorių nukreipia šviesą į lubas.

DVIMAČIŲ OBJEKTŲ APŠVIETIMAS

Dažniausiai eksponuojami yra plokšti paveikslai. Norint, kad tinkamai būtų įsisavinamas meniškumas, būtinas yra tolygus objekto apšvietimas, reikiamas lygis bei spalva.

Paveikslų apšvietimas priklauso nuo jų dydžio, išdėstymo, taip pat ir vidaus architektūros. Jeigu eksponatai yra išdėstyti didesniais atstumais, yra naudojamas kiekvieno jų atskiras apšvietimas, pavyzdžiui, reflektoriais, įrengtais ant bėgių arba strėlių. Tuomet svarbu vengti kryptingo atspindžio, trukdančio parodos lankytojams. Esant dideliam, laisvai išdėstytų paveikslų kiekiui, galima naudoti šviestuvų, turinčių asimetrinį šviesos skleidimą apšvietimą. Tokie aptaisai užtikrina tolygų vertikalių plokštumų apšvietimą.

Tolygus patalpos bendras apšvietimas ir papildomas sienų apšvietimas asimetriniais šviestuvais. Praktinė versija skliautams ir dideliam objektų, esančių ant sienų, kiekiui. Taškinio sienų apšvietimo idėja. Labai praktiška ten, kur ypač norima pabrėžti rodomus objektus.

Siekiant išskirti kai kuriuos objektus, yra naudojami kryptingi Šviestuvai, kurie padidina kontrastą tarp rodomų paveikslų ir fono. Kartais, atsižvelgiant į ypatingus priežiūros reikalavimus, plokščių objektų apšvietimui yra naudojamas tik bendras apšvietimas. Galima jį gauti taip vadinamo dirbtinio lubų lango arba apšviečiančių lubas šviestuvų, kurie po daugelio atspindžių suteikia išsklaidytą apšvietimą, pagalba. Šis paskutinis būdas taip pat yra praktiškas muziejaus objektams, kuriuose dažnai yra keičiamos eksponatų rūšys ir jų eksponavimo vieta.




Sienų apšvietimas su taškiniu likusios erdvės apšvietimu. Visuma yra vienos erdvinės struktūros rėmuose.Taškinio sienų apšvietimo ir tolygaus netiesioginio visos patalpos apšvietimo koncepcijos junginys.

TRIMAČIŲ OBJEKTŲ APŠVIETIMAS

Šio tipo objektams (pavyzdžiui, skulptūros) yra svarbu parodyti eksponato plastiškumą ir erdviškumą. Išsklaidytas apšvietimas šias daikto savybes niveliuoja. Trimačių objektų formos pabrėžimas yra pasiekiamas stipraus, vienpusio apšvietimo ir ryškaus nuosavo šešėlio sukūrimo dėka, sušvelninant šviesos šaltiniu, esančiu iš kitos objekto pusės. Šoninis apšvietimas turi turėti nevienodą intensyvumą iš abiejų pusių, kadangi priešingu atveju, išgaubimai galėtų prislopti ir net visiškai išnykti. Patariama naudoti šviestuvus, turinčius specialius lęšius, ištempiančius šviesą.



Erdvinis objektas (skulptūra), apšviesta taškiniu būdu per vienos krypties aptaisus, įrengtus ant bėginių sistemų arba pakabinamų lubų. Kryptingai apšviesta skulptūra, patalpoje panaudotas ir tolygus sienų apšvietimas.

VITRINŲ APŠVIETIMAS

Šviestuvai, skirti vitrinų apšvietimui, gali būti įrengiami jų viduje ir iš išorės. Didelę reikšmę turi trukdančių refleksų apribojimas nuo vertikalių ir horizontalių stiklinių paviršių. Tai galima pasiekti tinkamai pasirenkant šviestuvus ir jų švietimo kryptį.Šviesos šaltiniai, įrengti vitrinose, turi skleisti kuo mažiau šilumos. Apšviečiant ypač jautrių temperatūrai eksponatų, t. y. gamtos pavyzdžių, spaudinių, apšvietimui pastaruoju metu yra naudojamos šviesolaidžio sistemos arba šviesos diodai (LED). Reikia taip pat atkreipti dėmesį į šviestuvų išdėstymą vitrinose taip, kad šviestuvai nebūtų matomi lankytojui iš normalių žiūrėjimo krypčių.
Vitrinų apšvietimo iš išorės būdai:



Įstiklintas vitrinas apšviečiantys šviestuvai turi būti išdėstomi taip, kad šviesos šaltinis neatsispindėtų ant stiklo ir neakintų žiūrinčiojo.

Vitrinų apšvietimo iš vidaus būdai:





Šviesolaidžio technika leidžia įrengti šviesos šaltinį, esantį 15 m atstumu nuo objekto. Taigi galima įrengti juos techniniu požiūriu patogiausioje vietoje, net apatinėje vitrinos dalyje.


AVARINIS MUZIEJAUS APŠVIETIMAS

Muziejaus ar galerijos viduje be pagrindinio apšvietimo, eksponuojančio objektus ir pabrėžiančio architektūrą, įtampos dingimo atveju reikia užtikrinti avarinį apšvietimą. Tai yra būtina dėl meno kūrinių ir lankytojų saugumo. Šiam tikslui gali būti panaudoti šviestuvai su įrengtais elektroniniais sintezatoriais ir akumuliatoriais. Šio tipo šviestuvai taip pat turi ženklus, nurodančius evakuacijos kryptį. Didesnio šviestuvų kiekio avarinio maitinimo atveju yra naudojamos grupinio maitinimo sistemos.
Nurodyti bendrieji principai parodo, kad vis tik nėra iš anksto parengtų receptų, tinkančių visų muziejų ir galerijų viduje, siekiant išspręsti apšvietimo klausimą, kadangi kiekvienas iš jų turi savo išskirtinį charakterį, kitoks yra ekspozicijos organizavimas, eksponatai yra įvairūs. Apšvietimo projektai visada bus individualūs. Geriausias sprendimas – muziejaus ar galerijos objekto apšvietimo projekto parengimą patikėti įmonėms, profesionaliai užsiimančioms apšvietimo technika.

WWW.ASA.LT