Neblaivūs statybininkai stato mums namus

2007-10-31 18:13   Peržiūros : 475   Spausdinti


 2002 metais Valstybinė darbo inspekcija (toliau tekste VDI) patikrino 775 statybos įmones bei firmas ir rado per 3000 norminių teisės aktų pažeidimų. VDI duomenimis, 2002 metais dėl nelaimingų atsitikimų (mirtinų, sunkių ir lengvų) statyboje nukentėjo 383 darbuotojai, daugiau negu kurioje nors kitoje ekonominės veiklos srityje. Pagrindinė nelaimingų atsitikimų statyboje priežastis darbuotojų kritimas iš aukščio (28%). Dėl kritimų iš aukščio įvyko 19% lengvų, 46% sunkių ir 26% mirtinų nelaimingų atsitikimų.

Kaip pavojingiausi sektoriai nurodomi apdirbamoji pramonė, statyba, miško, baldų pramonė. Daugiau nei du trečdaliai nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl prasto darbų organizavimo, priežiūros ir kontrolės nebuvimo. Apie 30-35 procentus visų žuvusiųjų darbe, o statybose - beveik pusė būna neblaivūs.

Būtent statybose daugiausia susižaloja ir žūsta neblaivių darbininkų. Atsitikus nelaimei, žuvusiojo artimieji ieško, kas atlygintų žalą, tačiau jei asmuo buvo neblaivus, draudimas išmokų nemoka. Tuomet darbdavys duodamas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir turi atsakyti, kad leido žmogui dirbti neblaiviam. Atsakomybė už nelaimingus atsitikimus darbe turėtų būti padalyta ir darbdaviui, ir pačiam darbuotojui. Profesinės sąjungos piktinasi saugių darbo sąlygų nesudarančiais darbdaviais, Darbo inspekcija skiria baudas, tačiau tokios priemonės neduoda jokios realios naudos.

2003-2006 m. laikotarpiu mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe metu žuvo 439 darbuotojai, iš jų statybose- 48, 20 (beveik pusė) iš jų- neblaivūs.

 Per pastaruosius penkerius metus (2003 m.- 2007 m. 9 mėn.) darbe mirtinai buvo traumuoti 488 darbuotojai. Darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų bei drausmės nesilaikymas įmonėse įgyja katastrofiškas pasekmes. Iš esmės visas augimas vyko žuvusių darbe neblaivių darbuotojų, tai yra nelaimingų atsitikimų, kurie nepripažįstami draudiminiais įvykiais,  sąskaita - jų skaičius padidėjo nuo 28 proc. 2003 m. iki 41 proc. 2007 m., o statybos sektoriaus įmonėse - iki 50 proc. Šiame sektoriuje 2007 metais iš 4 nukritusių iš aukščio ir mirtinai traumuotų darbuotojų tik vienas buvo blaivus. Senosiose Europos Sąjungos valstybėse narėse darbe žuvusių neblaivių darbuotojų skaičius neviršija 5 proc. Vadinasi, mūsų šalyje įvardintas procentas viršijamas vidutiniškai jau daugiau kaip 8 kartus (2007 m.), o statybų sektoriuje dirbant aukštyje - 15 kartų! Pabrėžtina, kad 65 proc. visiems žuvusiems ar sunkias traumas darbe patyrusiems neblaiviems darbuotojams buvo nustatytas vidutinis ar sunkus girtumo laipsnis. Jų kraujyje rasta nuo 1,5 iki 4,0 promilės etilo alkoholio.

...Klaipėdoje į laivo lifto šachtą nukrito ir sunkią traumą patyrė suvirintojas - šaltkalvis. Darbininkas, norėdamas pamatuoti lifto šachtos elementus, užlipo ant jos viršuje netvirtai pritvirtinto skersinio ir kartu su juo iš 4 metrų aukščio nukrito į lifto šachtą. Nukentėjusysis nelaimės metu buvo neblaivus.

 "Prieinamiausios" alkoholio vartotojui srutys, kur nėra nuolatinės priežiūros, o kontrolė tik epizodiška, labiausiai darančios įtaką pastarųjų metų nelaimingų atsitikimų darbe tendencijoms, žūstant ar susižalojant neblaiviems darbuotojams yra miškininkystė, žemės ūkis, transportas, kt. Dažniausiai nukrentama iš aukščio, traumuoja veikiantis įrenginys, elektros srovė. Pagal atliekamus darbus pavojingiausi statybos, sandėliavimo-pakrovimo darbai ir miško kirtimas. Pagal profesijas daugiausiai traumų patiria statybos ir gavybos bei nekvalifikuoti darbininkai, taip pat įmonių vadovai ir vyriausieji valdytojai.                                                                 

...Klaipėdoje į laivo lifto šachtą nukrito ir sunkią traumą patyrė suvirintojas - šaltkalvis. Darbininkas, norėdamas pamatuoti lifto šachtos elementus, užlipo ant jos viršuje netvirtai pritvirtinto skersinio ir kartu su juo iš 4 metrų aukščio nukrito į lifto šachtą. Nukentėjusysis nelaimės metu buvo neblaivus.


Statistika patvirtina, kad kuo pavojingesnis darbas, tuo liūdnesnės pasekmės vartojantiems alkoholį, o tuo pačiu ir ekonomikai, finansams, socialiniams kaštams bei psichosocialinei visuomenės būsenai. Traumatizmas (darbe, vairuojant ir pan.) vis labiau priklauso nuo dirbančiųjų (žmonių) gyvenimo būdo ir elgsenos. Jį neigiamai veikia nepakankamas dėmesys asmeninei atsakomybei ir iniciatyvai atsisakyti žalingų įpročių.

Nustatytas ir glaudus ryšys tarp apsvaigusio darbuotojo ir nelaimingų atsitikimų: tikimybė žūti darbe padidėja iki 16 kartų. Ši negatyvi tendencija, be kitų faktorių, turi įtakos bendrai ekonominei, socialinei situacijai šalyje. Atsiradus galimybei, darbuotojai pradėjo aktyviai išvykti dirbti į kitas šalis. Remiantis šalyje skelbiama informacija, galima konstatuoti, kad išvykus labiausiai kvalifikuotiems darbuotojams, juos pakeitė reikiamos kvalifikacijos neturintys, o dažnai žalingų polinkių turintys žmonės. Todėl teigtina, kad integruota visuma išorės sąlygų bei pačių  įmonių vidaus aplinkybių lemia nemažėjančias, ypač neblaivių darbuotojų, traumatizmo tendencijas šalyje. Toks darbuotojų požiūris liudija apie jų intelektą ir kultūrą, o tuo pačiu ir tiesioginio darbo su jais stoką šioje srityje. Tai, kad mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, kai nukentėjusieji buvo neblaivūs, skaičius yra beveik du kartus didesnis negu sunkių ir daugiau kaip 10 kartų negu lengvų, liudija apie katastrofiškas alkoholio vartojimo darbe pasekmes tiek žmogiškų, finansinių, materialinių nuostolių prasme, tiek ir psichologinės pusiausvyros stoka. O be to, šiais atvejais ir pačių darbuotojų atsakomybė už savo veiksmus per menka - juk rizika dirbant neblaiviam kelia grėsmę ne tik pačių darbuotojų gyvybei, bet ir šalia dirbantiems, visuomenei.

Antano Bunikio piešinys

Negatyvios tendencijos aštriausiai pasireiškia Klaipėdos, Utenos, Šiaulių, Kauno ir Alytaus apskrityse.

Taip pat būtina pastebėti, kad bendroji traumuotų darbe darbuotojų, traukiant į apskaitą ne tik sunkių ir mirtinų, bet ir lengvų nelaimingų atsitikimų darbe atvejus, kurie buvo apsvaigę nuo alkoholio, statistika nėra išsami. Atvejų, kai traumuojamas neblaivus darbuotojas, tikėtinai yra žymiai daugiau, kadangi pagal galiojančių norminių teisės aktų reikalavimus nėra numatyta imperatyvios nuostatos nustatyti nukentėjusiųjų darbe blaivumą, suteikiant jiems medicinos įstaigose pirmąją pagalbą. 

Išanalizavus nelaimingų atsitikimų darbe įvykių statistiką, jų aukas, galima būtų akcentuoti šiuos tikėtiną subjektyvią įtaką įvykti mirtinai nelaimei turinčius momentus:

  • Darbo stažas įmonėje - 63 proc. žuvusiųjų darbe neblaivių darbuotojų darbo stažas yra iki 1 metų toje konkrečioje darbovietėje. Kita rizikinga darbuotojų grupė - tai patyrę darbuotojai, kurių darbo stažas toje įmonėje siekia 4-10 metų. 
  • Darbuotojų amžius - 70 proc. patyrusių traumas neblaivių darbuotojų yra 41-60 metų amžiaus.

 Todėl gali būti darytina išvada, kad didžiausias dėmesys atkreiptinas į brandaus amžiaus darbuotojų dalį, kurie nesiekia turėti ilgalaikę nuolatinę darbo vietą, turi polinkį ją pakankamai dažnai keisti. Kita vertus, turintis polinkių išgerti darbuotojas šiuo metu, įvertinant galiojančių norminių teisės aktų nuostatas, esamą darbuotojų deficito situaciją darbo rinkoje, yra tarsi paliktas savotiškame vakuume, priverstas pats vienas spręsti savo problemas. Pabrėžtina, kad, kaip ir parodė praktika, bendrai veikiant, pasiekiami akivaizdžiai teigiami rezultatai, bet, pavyzdžiui, tokioje pavojingoje darbuotojų saugos ir sveikatos požiūriu srityje kaip statyba, statybininkų asociacija kol kas vienija tik 2,4 proc. visų Lietuvos statybinių įmonių ir organizacijų.  

...Vienos Vilniaus statybų bendrovės statybų vadovas teigia, kad neblaiviems statybininkams neleidžiama dirbti: „Pagauname įtartinus darbininkus, atsivedame i vagoneli, patikriname alkotesteriu, jei girtas- varome is objekto namo. Kitą dieną informuojame, kad jam paskirta bauda 200 lt. Jis pasiraso, kad su bauda sutinka (nes yra iš anksto supažindintas su vidaus tvarka) ir eina dirbt toliau. Antrą kartą pagautas gauna 500 lt baudą iš atlyginimo ir t.t. Trečią kartą vejamas iš darbo lauk."

Deja, tenka patiems savo akimis įsitikinti statistikos teiginių teisingumu: „Kas rytą prieš aštuntą eidamas į darbą užsuku į parduotuvę, esančią ne kur nors miesto pakraštyje, o pačioje sostinės širdyje, tiksliau, priešais Seimo rūmus. Nusiperku jogurtą, kokį vaisių. Ir ką matau? Beveik kasdien, su labai retomis išimtimis, prie kasų išsirikiuoja statybininkai, kuriuos galima atpažinti iš darbo drabužių su žinomų statybinių įmonių ženklais, ir kiekvienas perka mažiausiai po vieną butelį degtinės ir alaus.Kartais dar paima kokį šokoladą, bet nedaugelis.Tokiu laiku parduotuvėje paprastai dirba tik viena kasininkė, todėl ir pastovėti tenka, ir laiko viską apžiūrėti pakanka. Vadinasi, rytą, apie aštuntą valandą, darbininkai, o jų kas rytą ateina ne vienas ir ne du, jau turi keliolikos minučių pertrauką, per kurią laisvai prisiperka „šnapso" ir ramiai grįžta į darbą. Nesakau, kad jie ten ant pastolių tuojau pat išgeria, tačiau neabejoju, kad daro tai statybos aikštelėje. O stato, stebint kurlink eina, ne bet ką, o Seimo rūmų priestatą arba elitinius Vilniaus vartus. Todėl ir galvoju, ką reiškia raginimai dėl saugumo užtikrinimo, jeigu kartu su Seimo nariais, įstatymų kūrėjais, vienoje eilėje iš labo ryto stovi kombinezonuoti darbininkai su buteliais rankose ir niekieno nevaržomi kišasi į kišenes degtinės butelius. O paskui, ištuštinus butelius, ar galima galvoti apie saugumą ant pastolių? Bet statybų vadovai, matyt, bejėgiai kovoti su girtavimu, kai statybininkų vertė Lietuvoje beveik aukso kainos," - spaudoje rašo vilnietis.

Tą patį galima pasakyti ir apie statybininkus, rekonstravusius „Novotel" viešbutį ar prekybos centrą „Gedimino 9" - dirbantieji aplinkiniuose pastatuose galėtų patvirtinti laiško teiginius apie statybininkus su alkoholio buteliais rankose, ankstyvais rytais nekantriai trypčiojančius prie kasų „Maximoje" ar „Ikiuke".

Parengta pagal Valstybinės darbo inspekcijos duomenis

Parengė R. Š.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama. 

 
 
Temą atitinkančios įmonės

Joniškio r.


Česlovas Daukšas, UAB „Priešgaisriniai sprendimai“ projektavimo vadovas	Kokie gaisrinės saugos reikalavimai keliami autoremonto dirbtuvėms?

Atsako Česlovas Daukšas, UAB „Priešgaisriniai sprendimai“ projektavimo vadovas

daugiau
Vladas Praniauskas Kaip patikrinti, ar medinės konstrukcijos impregnuotos antipirenais?

Atsako dr. Vladas Praniauskas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas

daugiau
Kokie yra priešgaisriniai atstumai tarp medinių namų?

Atsako Vincas Sasnauskas, PAGD Prevencijos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas

daugiau
Kompanijų produktai
Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, jo įgalioto asmens mokymai

Darbdavio, jam atstovaujančio asmens programos kursai ir atestavimas bus vykdomas pagal senąją tvarką.

Atspari ugniai gipskartonio plokštė Knauf Red
Atspari ugniai gipskartonio plokštė Knauf Red (GKF)

Raudona gipso kartono plokštė, priešgaisrinės gipskartoni...

Gesinimo putos

Priešgaisrinės priemonės

Darbo, darbų saugos pažymėjimas

Darbo saugos pažymėjimas

profesinė rizika

profesinė rizika

Darbuotojų sauga

Darbuotojų sauga

Darbų saugos kursai Vilniuje

Darbų saugos kursai Vilniuje

Darbų sauga Vilniuje

Darbų sauga Vilniuje

Darbų sauga ir sveikata

Darbų sauga ir sveikata

Darbo sauga įmonėje

Darbo sauga įmonėje

Darbo saugos įmonės

Darbo saugos įmonės

Darbų saugos mokymai

Darbų saugos mokymai

Darbų saugos kursai

Darbų saugos kursai

Darbo saugos paslaugos Latvijoje

Darbo saugos paslaugos Latvijoje

Darbinė apranga

Drabužiai darbui, darbo apranga, darbiniai rū...

Darbinės striukės, puskombinezoniai, kelnės

Striukė darbui, darbinės kelnės, darbo apranga, darbo kelnės, puskombinezonis dar...

Darbo drabužių siuvimas

Darbo rūbų siuvimas pagal individualius pageidavimus, uniformų siuvi...