Apšvietimo įrengimas lauke

Lauko apšvietimas skirstomas į funkcionalųjį ir dekoratyvinį. Pirmasis turi praktinę reikšmę, antrasis skirtas grožiui ir estetikai, galimas abiejų funkcijų derinimas.

Nuo to laiko, kai žmonija įsisavino dirbtinį apšvietimą, pastarasis skverbėsi į gyvenimą ir kasdienę buitį vis labiau ir labiau: nuo laužo, balanos, žvakės, elektrinės lemputės iki šiuolaikinių sudėtingiausių technologijų, kai dirbtinė šviesa gali keisti ne tik intensyvumą, bet ir spalvą.

Rengiant lauko apšvietimą reikėtų nepamiršti, jog toks apšvietimas skirtas asmeniškai namo gyventojams ir nereikėtų stengtis juo kažką demonstruoti kaimynams ar praeiviams.

Sklypo apšvietimas

Lauko apšvietimo sistemų ir šviestuvų yra begalė. Pagrindiniai reikalavimai, keliami lauko apšvietimo sistemoms - saugumas, gera elektros laidų izoliacija, šviestuvų hermetiškumas.

Funkcinė šviesa turi lydėti nuo vartų iki įėjimo durų, turi rodyti sklypo nelygumus, saugoti nuo traumų prie įėjimo į būstą (ypač ten, kur yra slenkstis ar kelios laiptų pakopos), skirtingų lygių erdvėse.

Rengiant apšvietimą nesunku persistengti, nes ir vienas, ir kitas šviestuvas atrodo gražūs. Iš tiesų, net ir funkcinio apšvietimo reikia labai nedaug. Žmogaus akis yra labai jautri, gali prisitaikyti ir prie labai didelio, ir prie labai mažo apšviestumo - ir prie žvaigždžių tiesiogine žodžio prasme šviesos, ir prie scenos prožektorių.

Privačioje teritorijoje nėra poreikio ją apšviesti tiek, kad būtų gerai matyti veidai (tai būtina viešosiose erdvėse). Joje lankosi tik namo gyventojai ir svečiai, taigi gerai matyti vieni kitų veidus jie gali kitoje aplinkoje. Todėl privačioje teritorijoje galima statyti šviestuvus žemiau nei būtina veidams apšviesti - veidams įžiūrėti šviestuvai turi būti aukščiau žmogaus ūgio. Nuosavą kiemą apšviesti reikia tik tiek, kad neužliptume ant numesto grėblio.

Jeigu apšvietimo projekto nerengia dizaineris, geriausia pačiam pasidaryti bent minimalų planą - ką ir kur norime apšviesti, išsiaiškinus šviestuvų aprėptį numatyti šviesos kryptį, kiek erdvės jie apšvies.

Sklypo apšvietimo planas.

Apšvietimo kokybines ir kiekybines charakteristikas lemia tai, ką norima išryškinti. Todėl visuomet reikia planuoti ir derinti viso sklypo apšvietimą su zoniniu ir fasado apšvietimu. Pagrindinį sklypo apšvietimą papildo fasadiniai šviestuvai, kurie gali būti tvirtinami prie sienos ant ilgos „alkūnės" , kabinami virš durų, net įleidžiami į sieną. Sklypui apšviesti dar naudojami šviestuvai, skleidžiantys koncentruotą šviesos srautą. Jie nepakeičiami, kai reikia išskirti tam tikrus objektus: gėlynus, medžius, skulptūrines grupes ar kitus dekoratyvinius elementus. Šiuolaikiniai įrenginiai leidžia įvairiai reguliuoti šviesos intensyvumą - keliais jungikliais galima kaitalioti šviečiančių lempų skaičių, rele mažinti elektros srovę ir pan.

Rengiant sklypo apšvietimo planą reiktų prisiminti, kad tam tikru atstumu išdėstytos lempos lemia apšvietimo ritmiškumą: vienodi tarpai suteikia monotonijos, laipsniškai retėjantys ar didėjantys atstumai tarp šviesos šaltinių kuria judėjimo įspūdį, suteikia dinamiškumo. Bet kuriuo atveju, modeliuojant apšvietimą, svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pagrindinio šviesos šaltinio ir vietinių. Esant dideliam kontrastui, sklypo erdvė bus vizualiai suskaidyta dalimis, nesijaus švelnaus perėjimo iš vienos zonos į kitą.

Takai turi būti apšviesti taip, kad būtų matoma jų plokštuma, ribos, laipteliai, jeigu tokių yra. Tačiau ir šiuo atveju ne tiek svarbus šviesos intensyvumas (užtenka iki 5 liuksų apšviestumo), kiek šviestuvų vieta ir šviesos kryptis.

Derinamas funkcinis tako ir dekoratyvus fasado apšvietimas.

Terasos apšvietimas

Didesnis šviesos srautas reikalingas nuolatinio buvimo vietose - terasoje, pavėsinėje, lauko židinio aikštelėje. Tokiose vietose šviesos šaltinis turėtų būti apie 2 m aukštyje. Tačiau ir šių vietų nereikėtų stengtis apšviesti itin stipriai, nes stipresnė šviesa akina. Akinimo efektas itin stiprus lauke naktį, nes už šviesos šaltinio yra visiška tamsa, nėra pustonių. Lauke kontrastas tarp tamsios aplinkos ir šviesos šaltinio sukuria daug didesnį akinimą nei toks kontrastas patalpoje. Visi žinome nemalonų pojūtį, kai naktį mūsų automobilį iš priekio apšviečia kito automobilio lempos - šviesos padaugėja, bet matomumas sumažėja. Tai labai geras pavyzdys, ką reiškia akinimas.

Ypač akina nepridengta šviečiančių stulpų, šviečiančių plokštumų tipo šviestuvų šviesa. Lauko šviestuvams labai svarbu parinkti tinkamą vietą ir šviesos kryptį. Kalbant paprastai, lauko apšvietime turi nesimatyti šviesos šaltinio. Tada didelė tikimybė, kad jis neakins arba akins mažai.

LED šviestuvai laukui

Galima išskirti bent tris lauko šviestuvų kokybės lygius. Vienas lygis - tai, kas parduodama plataus vartojimo, ūkinių prekių parduotuvėse. Jose vyrauja pigūs ir dažnai neilgaamžiai šviestuvai, nors ir tokius kartais galima kūrybingai pritaikyti.

Norint sukurti ilgalaikę instaliaciją reikėtų rinktis žinomų gamintojų prekes. Tokių būna ir plataus vartojimo prekių parduotuvėse, bet dažnai ten būna brangesni nei pas tiesioginius gamintojų atstovus.

Trečiasis lygis būtų šviestuvai, kurie yra ne tik nepriekaištingos technologinės kokybės, bet dar ir dizaino kūriniai, išsiskiriantys formomis, kurios traukia akį ir dieną. Tokie, žinoma, ganėtinai brangūs.

Lauko apšvietime, kur nereikia didelio šviesos kiekio, itin pasiteisino LED technologija. LED lempos turi ir pliusų, ir minusų: puslaidininkio kristalas nemėgsta šilumos, o pastarosios pašalinimas kartais būna gan problemiškas.

Pirminiai LED šviestuvų kokybės kriterijai yra energijos efektyvumas ir veikimo trukmė. LED šviestuvo efektyvumą rodo santykis tarp perduoto šviesos srauto kiekio liumenais (lm) (su optikos praradimais, o ne tik LED matricomis) reikalingos galios vatais (W) atžvilgiu, arba lm/W. Geros kokybės šviestuvo efektyvumas prasideda nuo 130 lm/W. Svarbu, kad šviestuvo dokumentuose būtų nurodytas visos konfigūracijos efektyvumas, tai yra, bendras LED šviestuvo efektyvumas, o ne tik LED arba LED modulių efektyvumas. Kartais gamintojai nurodo tik LED efektyvumą, kad konkretus šviestuvas turėtų aukštesnius rodiklius, tačiau realybėje rodikliai yra daug žemesni. Siekiant išvengti tokios situacijos reiktų papildomos informacijos su bandymų rezultatais pagal EN 13032:1 ir/arba LM-79-08 standartus.

Įsigyjant LED šviestuvus ir norint, kad jie ilgai tarnautų, verta pasitikėti tik žinomų gamintojų prekėmis.

Šviestuvų instaliacijai reikalingas pagrindinis kabelis, kuris maitins šviestuvus. Kadangi lauko šviestuvai naudoja mažai elektros energijos, nereikia didelio skersmens kabelio. Svarbu parinkti kabelius, kurie tinka laukui. Paprastai lauke naudojamas apvalus trijų izoliacinių sluoksnių NYY-J ir NYY-O tipo kabelis. Jis įkišamas į apsauginę gofrą. Elektros instaliacijos kabeliai įgilinami 50-70 cm gylyje, specialiame hidroizoliaciniame apvalkale ar plastikiniame vamzdyje. Kabelis turi būti vientisas, be tarpinių jungčių, prieš jungiklį būtina įrengti automatinį išjungiklį. Kištukinius lizdus galima įrengti patogiose vietose specialiose dėžutėse, pakeltose virš žemės paviršiaus. Juos patogu naudoti ir norint pajungti vejapjovę ar gręžtuvą, elektrinį pjūklą.

Lauko šviestuvams su saulės baterijomis maitinimas ir kabelis nereikalingi, dažniausiai jie naudojami tik kaip dekoratyviniai elementai, nes apšviečia save, o ne aplinką. Kartais estetiškiau, kai lauko šviestuvas yra nematomas - turi būti matoma tik tai, ką jis apšviečia. Saulės baterijų maitinami šviestuvai turi būti atviroje erdvėje ir matomi.

Į žemę įleidžiami šviestuvai

Į kokybę ypač reikėtų atkreipti dėmesį perkant į gruntą ar į grindinį įleidžiamus šviestuvus. Lietuvoje dėl šalčio, drėgmės bei pavasarį išeinančio įšalo sąlygos tokiems šviestuvams labai nepalankios, Neretai pavasarį jie atsiduria vandenyje, vanduo subėga į šviestuvo dėžutę. Taigi įleidžiami šviestuvai ir jų apsauga turi būti labai kokybiška, kad netektų jų išmesti po pirmo sezono.

Į grindinį įleidžiami šviestuvai turi būti atsparesni mechaniniam poveikiui. Beje, įleidžiamais šviestuvais nevertėtų aprėminti takų, nes jie yra tik šviesos dėmės - panašiai kaip lėktuvų takai oro uostuose, kur jie žymi ribas, bet nėra šviesos šaltiniai. Įleidžiami šviestuvai labiau tinka kaip žėrintys dekoratyvinio apšvietimo akcentai dekoratyvinių augalų grupėse. Norint funkcionaliai apšviesti taką, šviesa turi būti aukščiau nei tako plokštuma, todėl įleidžiami netinka.

Dekoratyvinis landšafto apšvietimas

Norint apšviesti krūmus ir medžius jau reikia daugiau meninės išmonės nei technologinių žinių. Itin efektingai atrodo tarsi iš tamsos išplėšti medžiai, krūmai, gėlynai. Šiuo atveju dekoratyvusis apšvietimas išryškina arba paslepia sklypo kraštovaizdį, valdant šviesą galia atskleisti augalų grožį ir ypatumus, galima komponuoti šviesą su tamsa, sukurti įdomų šešėlių žaismą.

Dekoratyvinius šviestuvus geriausia grupuoti po kelis.

Dekoratyvusis apšvietimas gali turėti ir praktinę reikšmę - galima įdomiai apšviesti šalia tako augančią gyvatvorę.

Planuojant dekoratyvųjį apšvietima galima pasiimti keletą pailgintuvų bei šviestuvų ir nešiojant juos bei keičiant šviesos kryptis rasti geriausią variantą. Profesionaliam apšvietimo architektui tai nebūtina, tačiau tiek bandantiems sudėlioti šviesas patiems, tiek užsakantiems projektus tokį eksperimentą vertą atlikti, kad atsirastų vizija, kaip sklype atrodo vienoks ar kitos apšvietimas ir kokius efektus galima išgauti. Tik tada galima nuspręsti, kokios ir kur reikia šviesos. Netgi kai kurie profesionalai taip elgiasi.

Paprastai joks objektas neapžiūrimas iš visų pusių - dažniausiai iš vienos ar dviejų, todėl atitinkamomis kryptimis turi būti išdėstyti ir šviesos šaltiniai: objektas turi būti apšviestas iš tų pusių, iš kurių į jį žiūrima, ir taip, kad nesimatytų šviesos šaltinio (antraip nesimatys objekto). Apšvietimo dizaineriai tai vadina žiūrėjimo krypties taisykle: šviesa turi sklisti iš tos pusės, kurioje yra žiūrovas. Privačiame sklype tai bus terasa, namas.

Tiesa, apšvietimo profesionalai, siekdami vienokio ar kitokio tikslo, kartais elgiasi atvirkščiai nei sako taisyklė, tačiau tokiais atvejais jau prasideda meninės išraiškos subtilybės.

Augalams apšviesti naudojami į žemę įsmeigiami šviestuvai, juos nesunku perkelti iš vienos vietos į kitą. Apšvietimo projektuotojai pataria prie augalų grupių įrengti stulpelius su dėžutėmis kištukiniams elektros lizdams, tuomet nekils problemų keičiant šviestuvų vietą, nuimant juos prieš žiemą, laidai netrukdys šienaujant veją.

Patariama atskiroms apšvietimo zonoms įrengti atskirus skydelius. Visas apšvietimas turi būti suskirstytas į grupes: namo apšvietimas valdomas vienu mygtuku, teritorijos perimetras - kitu, dekoratyvinis apšvietimas - trečiu. Tokį apšvietimą bus lengva valdyti.

Fasadų ir stogo apšvietimas

Gana paprastas ir efektingas triukas yra sukabinti šviestuvus namo pastogėje. Jų šviesa gali būti nukreipta į viršų arba į apačią. Šiais atvejais šviesa atsiduria pakankamai aukštai, ja galima sustiprinti pastato tūrio įspūdį. Kad šviesa neakintų, lempas reikia įgilinti.

Labai efektinga yra apšviesti namo stogą. Kai apšviečiamas tik fasadas, pastatas atrodo tarsi neišbaigtas.

Apšviečiant privačią namų valdą nebūtina išlaikyti apšvietimo tolygumą, galima sukurti įdomias šviečiančių dėmių salas. Viešosiose erdvėse tolygus apšvietimas yra privalomas.

ASA.LT informacija