Kaip išvengti kondensato ant lango
Kondensato susidarymo prevencija, teisingi lango montavimo būdai, kad nesusidarytų kondensatas daugiau
Fasadų apšiltinimo metodas tinkuojant, dar kitaip vadinamas "šlapias", skirtas pastatų išorės sienų termoizoliacijai ir apsaugai nuo žalingo aplinkos poveikio. Putų polistirenu ar akmens vata apšiltinti fasadai apdailinami dekoratyviniu (struktūriniu) tinku.
Specialistų skaičiavimu, pusė šilumos išleidžiama iš pastato per sienas. Sumažinti išlaidas pastato šildymui padeda išorinio šildymo sistemos. Vienas iš metodų - tinkuojamas fasadas. Paprastai namai šiltinami dviem būdais - iš lauko ir iš vidaus. Vienas iš būdų - prie sienos kalamos tvirtinimo plokštės ir paskui tinkuojamos, kitas būdas - įrengiamas medinis ar metalinis karkasas, kurio vidus šiltinamas, o apdailai naudojamos kokios nors plokštės ar lentelės. Tai labiausiai paplitęs Europoje fasadų apšiltinimo metodas, tinkamas bet kokio tipo pastatams: individualiems, visuomeniniams, dar tik statomiems daugiaaukščiams objektams ar senų renovacijai. Metodas dar vadinamas „šlapiu" dėl naudojamo tinko, proceso metu tirpinamo vandenyje. Tai daugiasluoksnė konstrukcija, kurią sudaro trys sluoksniai:
1 pav: Tinkuojamo fasado schema
Visi šie sluoksniai turi ne tik pasižymėti gerais vandens sugėrimo, atsparumo šalčiui, šiluminiam plėtimuisi bei garų laidumo parametrais, bet ir derėti vienas prie kito. Ypač svarbu tai, kad kiekvienas sluoksnis garus praleistų geriau, negu prieš tai esantis.
Apšiltinimo sistema turi būti techniškai sertifikuota: visi sistemos komponentai bei medžiagos turi turėti atitinkamų įgaliotų centrų sertifikatus. Profesionalai rekomenduoja vengti pigių bei nežinomų gamintojų siūlomų medžiagų - jos gali sutrumpinti sistemos naudojimo laiką bei pakenkti tinkuojamo fasado sistemos kokybės rodikliams. Pavyzdžiui, naudojant brangią, gerai garus praleidžiančią mineralinę vatą kartu su pigiu dekoratyviuoju polimeriniu tinku, kurio garų laidumo rodikliai žemesni, yra didelė tikimybė, kad anksčiau ar vėliau ši danga išsisluoksniuos.
Daugiasluoksnė tinkuojamo fasado sistema tvirtinama prie pagrindo - tai gali būti gelžbetonis, akmenų ar plytų mūras, akytbetonis, metalas, mediena, arba panelių ir faneros lakštų „sumuštinis". Putbetonio blokai naudojami tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms: blokus reikia labai kruopščiai išsirinkti (svarbus jų tankis bei storis), taip pat ir apšiltinimo medžiagas, tvirtinimo elementus, armuotojo bei dekoratyvinio sluoksnių medžiagas, nes kitaip tarp apšiltinimo medžiagos bei tinko sluoksnių gali pradėti kauptis kondensatas. Ir visa tai - tik viena iš galimų problemų.
Tinkuoto fasado sistemos sluoksniai
1. Termoizoliacinis sluoksnis
Tinkuoto fasado apšiltinimui daugiausia naudojamos akmens vatos ar putų polistirolo lakštai. Didžiausias vatos privalumas yra tas, jog tai gerai šilumą izoliuojanti bei nedegi medžiaga. Šios medžiagos trūkumu galime laikyti aukštą jos kainą. Ekspertai rekomenduoja rinktis mineralinės vatos lakštus. Žinotina, stiklo vatos lakštai nėra atsparūs plyšimui bei šarmams (tvirtumas - tai konstrukcijos gebėjimas pasipriešinti vėjo krūviams; atsparumas šarmams būtinas dėl to, kad mineraliniuose, armuotam sluoksniui naudojamuose tinko ir klijų mišiniuose šarminė reakcija yra neišvengiama. Neatspari šarmams apšiltinimo medžiaga greitai taps netinkama naudoti).
Mineralinės vatos tankis turi būti 130-180 kg/m3, kitaip bus sudėtinga dengti tinko sluoksnius, ir laikui bėgant jie išsisluoksniuos. Apšiltinimo medžiagos geba sugerti vandenį neturi viršyti 1,5 proc. - lakštai, lengvai sugeriantys drėgmę, deformuojasi, todėl tarp šalia esančių lakštų gali susidaryti plyšiai, kas labai pablogins fasado išvaizdą bei sumažins apšiltinimo medžiagos tvirtumą.
Lakšto storis neturi kisti daugiau negu 3 mm - tai įtakoja fasado patikimumą, kadangi bazinis bei dekoratyvinis sluoksniai yra ploni, o nelygumai neišvengiamai matysis.
Dėl didelio šilumos laidumo putų polistirolo lakštai lengvesni, plonesni, priimtinesnė jų kaina. Tiesa, tai - degios medžiagos, o tai reiškia, jog polistirolas lengvai užsiliepsnoja. Degumo sumažinimui putų polistirolas dengiamas specialia danga. Taip pat sistemoje numatomos nedegios akmens vatos tarpinės. Jos būna 15 cm aukščio ir visos apšiltinimo sistemos storio. Šios tarpinės dedamos perdengimuose tarp aukštų, o taip pat langų ir durų angų kraštuose, išorinėje pusėje (kartais daromos papildomos - horizontaliosios bei vertikaliosios tarpinės). Tokią sistemą leidžiama naudoti tik tada, jeigu buvo patikrintas sistemos priešgaisrinis saugumas. Reikalavimai putų polistirolo tvirtumui labai aukšti, tačiau, palyginus su akmens vata, žemi tankio rodikliai - nuo 15 iki 25 kg/m3. Lakštų kokybę galima įvertinti pagal išvaizdą - granulių dydis turi būti vienodas, o taip pat granulės turi būti tankiai suklijuotos viena su kita, kitaip polistirolas (putplastis) sugers per daug vandens, kas ženkliai sutrumpins fasado eksploatacijos laiką. Lakštai turi būti griežtos geometrinės formos. Leistinas nukrypimas nuo stačiojo kampo - 2 mm/m, o galimi pločio bei ilgio nukrypimai - 2 mm. Šių normų nesilaikymas gali sukelti sunkumų montuojant fasadą.
2. Armuotasis sluoksnis
Tinkuojamą fasadą sutvirtina armuotasis sluoksnis, kuris taip pat „atsakingas" už dekoratyviojo sluoksnio ir apšiltinimo medžiagos paviršių sukibimą. Šis sluoksnis - tai dekoratyviojo sluoksnio pagrindas, jis sudarytas iš tinko bei specialaus tinklelio. Tiek bazinio sluoksnio, tiek ir visos sistemos eksploatavimo laikas priklauso nuo armuojančio tinklelio kokybės. Pigus, žemos kokybės tinklelis per kelerius metus tiesiog ištirps. Be to, tinkleliui tenka nemaži vėjo, hidroterminiai ir kt. krūviai, todėl tinklelis turi būti atsparus lenkimui ir stabilus tempiant. Dar naudojamas „šarvuotas" didesnio tankio (ne mažiau 200g/m2) stiklo audinio tinklelis. Paprastai jis naudojamas pirmame aukšte vietoj dvigubo įprasto tinklelio sluoksnio papildomai apsaugai nuo mechaninių pažeidimų. Cokolio, kampų, langų bei durų angų, deformacinių siūlių ir kai kurių kitų plotų armavimui naudojami šarmams atsparūs elementai, tinkami naudoti su kitomis sistemos dalimis.
3. Apsauginis - dekoratyvinis sluoksnis
Apsauginis - dekoratyvinis sluoksnis skirtas apšiltinimo medžiagos apsaugai nuo išorinių faktorių (krituliai, vėjas, šaltis, ultravioletiniai spinduliai) bei išorinio fasado vaizdo palaikymui. Viena iš būtiniausių dekoratyvinio sluoksnio savybių - didelis garų laidumas. Jeigu drėgmė neišgaruos iš apšiltinimo medžiagos, dekoratyvinis sluoksnis gali tiesiog išsisluoksniuoti.
Apsauginį - dekoratyvinį sluoksnį sudaro dekoratyvinis arba dažytas fasadinis tinkas.
Kiek išsamiau papasakosime apie fasadinio tinko rūšis. Mineralinio tinko rišančiajai medžiagai dažniausiai naudojamas baltas cementas arba kalkės. Toks tinkas yra laidus garams, tvirtas, nepritraukia dulkių, atsparūs trūkinėjimui, o hidrofobinių priemaišų dėka įgyja atsparumą drėgmei. Paprastai eksploatacijos metu mineralinius tinkus prireikia perdažyti.
Polimerinio tinko rišančioji medžiaga - akrilas bei jo polimerai. Jo yra tvirti, plastiški bei atsparūs drėgmei ir šalčiui. Tiesa, jų atsparumo šalčiui rodikliai kur kas kuklesni, tačiau atlikus teisingus sisteminius skaičiavimus, šį trūkumą galima kompensuoti. Vartotoją toks tinkas dažniausiai pasiekia paruoštas naudojimui, kadangi jau būna nudažytas specialioje masėje.
Kitos naudojamos tinko rūšys - margasis bei silikatinis tinkas. Margojo tinko rišančioji medžiaga dažniausiai būna akrilas, sudėtyje yra natūralūs spalvoti akmenys. Toks tinkas išsiskiria savo dekoratyvinėmis savybėmis, taip pat yra atsparus vandeniui bei tvirtas. Naudojamas paprastai su putų polistirolo lakštais. Silikatiniuose tinkuose rišančioji medžiaga paprastai būna skysti klijai stiklo pagrindu. Tokiam tinkui būdingas didelis garų laidumas bei nemaža kaina.
Renkantis tinką, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į jo faktūrą (grūdelius bei piešinį), kadangi nuo to priklauso dekoratyvinio sluoksnio lygumas bei šiurkštumas. Spalvos atžvilgiu vartotojas nėra ribojamas - šiuo metu galima rinktis iš kelių tūkstančių atspalvių tinkų.
Tinkuoto fasado montavimas
Pagal apšiltinimo medžiagos tvirtinimo prie pagrindo būdą tinkuotas fasadas skirstomas į dvi rūšis - standaus arba lankstaus tvirtinimo.
Standus apšiltinimo medžiagos tvirtinimas prie pagrindo - tai standi fiksacija, naudojant klijus bei tvirtinimo elementus (galima naudoti tik klijus, bet tokiu atveju pastatas neturi būti aukštas, o jo sienos turi būti idealiai lygios, be to, tokiu atveju klijais reikia dengti ne mažiau 90 proc. apšiltinimo medžiagos paviršiaus). Pagrindinis standaus tvirtinimo privalumas - galimybė dengti labai ploną tinko sluoksnį (5-8 mm).
Naudojant lankstaus tvirtinimo metodą, klijai nenaudojami - apšiltinimo medžiagos lakštai tvirtinami šarnyrų pagalba. Tai leidžia sistemai laisvai judėti išilgai sienos, taikompensuoja nusėdimą bei kitokius fasado krūvius. Tačiau šiuo atveju tinko sluoksnis viršija 30 mm.
Montavimo metu apšiltinimo medžiagos lakštai paprastai dedami šachmatų tvarka: jeigu apatinės ir viršutinės eilių vertikaliosios siūlės sutampa, galutiniame paviršiuje gali atsirasti įskilimų. Dažniausiai tinkuotų fasadų lakštai iš pradžių priklijuojami, o po to pritvirtinami tvirtinimo detalėmis. Tvirtinimo detalės atlaiko didžiausią - vėjo - krūvį. Atlaikyti šį krūvį taip pat padeda tinko ir klijų sluoksnis. Norint gerai užfiksuoti apšiltinimo medžiagą, tvirtinimo detalių nepakanka - „lankstusis" fasadas tiesiog išsiklibins, veikiamas vėjo. Be to, klijai išlygina laikančiąsias sienas, kurios retai būna lygios. Klijai turi dengti ne mažiau 40 proc. lakšto paviršiaus, o klijų kiekis paviršiaus vienetui skaičiuojamas įskaitant lakšto nelygumus. Klijų mišinys sudarytas iš mineralinio pagrindo bei polimerinių priedų. Tokia sudėtis suteikia fasado klijams būtinų savybių - sukibimą ir laidumą garams. Dažniausiai toks mišinys nėra labai brangus.
Kai klijai išdžiūva, montuojamos tvirtinimo detalės. Dažniausiai tai būna specialūs įkalamieji vinies formos su didelėmis galvutėmis elementai, arba įsukamos tvirtinimo detalės. Detalių pasirinkimą sąlygoja pagrindo tipas: kai pagrindas standus (plytos, gelžbetonis), naudojami įkalamieji tvirtinimo elementai. Kai pagrindas tuščiavidurių plytų ar akytbetonio, naudojami įsukamieji tvirtinimo elementai. Jie „pereina" pro visus apšiltinimo sistemos sluoksnius, todėl turi būti suderinami su visais apšiltinimo sistemos elementais. Pavyzdžiui, tvirtinimo detalės šilumos laidumo koeficientas turi būti artimas nuliui, kad jis netaptų „šalčio tilteliu" (sistemos elementu, kuris ženkliai padidina šilumos skleidimąsi į išorę). Tvirtinimo elemento strypelis turi būti gerai apsaugotas nuo korozijos, kadangi išorinėse apšiltinimo sistemos drėgmės taškas susidaro apšiltinimo medžiagoje, kuri yra atspari kondensacijai, ko negalima pasakyti apie kitus sistemos elementus. Tvirtinimo elementai taip pat turi būti atsparūs šilumai bei šalčiui (nuo -55°C iki + 80°C ).
Tvirtinimo elementų skaičius skiriasi kiekvienu atskiru atveju. Jis priklauso nuo vėjo sukeliamo krūvio, pačios sistemos bei fasado zonos svorio.
Tinkuojamų fasadų privalumai ir trūkumai
Tinkuojamų fasadų privalumu dažnai laikoma jų prieinama kaina, individualios spalvinės ar faktūrinės gamos pasirinkimas bei nesudėtingas montavimas. Be to, tinkuotųjų fasadų sistema leidžia statyti ganėtinai plonas sienas, nes šios netenka šilumos izoliatoriaus funkcijos - šilumai išsisklaidyti šiuo atveju trukdo apšiltinimo medžiaga. Dėl plonų sienų sumažėja išlaidos masyviems pamatams - vienam iš brangiausių pastato konstrukcinių elementų. Be to, vasaros metu dėl tiesioginių saulės spindulių ar įkaitusio oro tinkuoto fasado sistema neleidžia įkaisti apsauginėms konstrukcijoms, o tai reiškia, jog mažiau įkaista vidinės patalpos. Taip pat pagerėja sienų garso izoliacijos savybės.
Aukščiau išvardinti sistemos privalumai prisidedama prie šildymo sistemų pliusų: tarplakštinių tarpų hermetiškumas, vietos taupymas (išoriniam apšiltinimui nenaudojama vidinių patalpų ploto dalis), tolygus temperatūros pasiskirstymas pastato viduje. Kai įrengta termoizoliacija, pastato sienos žymiai mažiau drėksta, neįšąla, o konstrukcija neyra dėl temperatūrų svyravimo ar šalčio erozijos - visa tai didina pastato eksploatacijos laikotarpį.
Tačiau nederėtų pamiršti, jog nežiūrint į anksčiau išvardintus privalumus, tinkuotų fasadų įrengimas siejamas su tam tikrais sunkumais ir apribojimais. Montavimo darbai turi būti vykdomi ne žemesnėje kaip 5°C temperatūroje. Tačiau montuoti tinkuotą fasadą galima ir žiemą - tokiu atveju statybiniai poliai aptraukiami specialia plėvele, po kuria oras nuolat šildomas, kol išdžiūva visi sienas dengiantys mišiniai. Tačiau toks procesas reikalauja papildomų išlaidų, o oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip -15°C, kadangi žemoje temperatūroje staigiai atsijungusi elektra gali sugadinti visus vykdomus darbus. Paskutinį tinko sluoksnį vis tiek rekomenduojama dengti pliusinėje temperatūroje, o akrilo tinku, kurio sudėtyje yra marmuro dulkių, rekomenduojama dengti tik pliusinėje temperatūroje.
Montuojant fasadą, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į kitas oro sąlygas. Kadangi oro drėgnumas turi leisti naudojamiems mišiniams tolygiai išdžiūti, reikia vengti montuoti rūko bei didesnio drėgnumo sąlygomis. Taip pat negalima vykdyti montavimo darbų lyjant ar sningant arba kai yra staigaus kritulių atsiradimo rizika. Tiesioginiai saulės spinduliai gali perdžiovinti mišinius, kuriais dengiami paviršiai, kas gali pabloginti jų kokybę. Dėl visų šių priežasčių pastoliai paprastai būna aptraukiami plėvele arba tinkleliu smulkiomis akutėmis. Plėvelės taip pat naudojamos fasado apsaugai nuo kritulių (lietus nuo pastolių perneša statybines šiukšles, kurios krisdamos gali apgadinti jau baigtą fasadą - dulkės, smėlis ar mišinio likučiai palieka ant fasado paviršiaus purvo ruožus. Taigi, kai yra kritulių tikimybė, visus fasado montavimo darbus rekomenduojama tuoj pat nutraukti.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Kokia daugiabučio renovacijos kaina? Kaip daugiabučių renovacija atsiperka? Kokios yra efektyviausios daugiabučių modernizavimo priemonės?
Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens renovavimas, atnaujinimas, radiatorių keitimas ir šilumos reguliavimo įdiegimas. Pagal mažosios renovacijos arba šilumos punktų atnaujinimo programą daugiabučių bendrijoms ir gyventojams, planuojantiems diegti šildymo sistemos efektyvumo didinimo priemones, numatyta iki 80 proc. valstybės parama. Paraiškas galima teikti iki 2023 m. liepos 27 d.
Renovacijos efektas didele dalimi priklauso nuo sienų šiltinimo. Ventiliuojamo fasado sistemos medžiagos, dėmesys technologijai ir detalėms lemia geriausią renovacijos rezultatą.
Kaip turi būti hermetizuotos tarpblokinės siūlės, pažeistų tarpblokinių siūlių užtaisymas
A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu.
Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Sprendimai, lemiantys daugiabučio modernizavimo rezultatą.
Europos komisija vėl skelbia naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas
Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos.
Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis.
Kaip šiltinti mūrinius fasadus, daugiabučio sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu, angokraščio ir parapeto apšiltinimas.
Daugiabučių, administracinių pastatų ir individualių namų išorei vis dažniau pritaikoma ventiliuojamų fasadų technologija.
Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė?
Kokia daugiabučio renovacijos kaina? Kaip daugiabučių renovacija atsiperka? Kokios yra efektyviausios daugiabučių modernizavimo priemonės?
Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens renovavimas, atnaujinimas, radiatorių keitimas ir šilumos reguliavimo įdiegimas. Pagal mažosios renovacijos arba šilumos punktų atnaujinimo programą daugiabučių bendrijoms ir gyventojams, planuojantiems diegti šildymo sistemos efektyvumo didinimo priemones, numatyta iki 80 proc. valstybės parama. Paraiškas galima teikti iki 2023 m. liepos 27 d.
Renovacijos efektas didele dalimi priklauso nuo sienų šiltinimo. Ventiliuojamo fasado sistemos medžiagos, dėmesys technologijai ir detalėms lemia geriausią renovacijos rezultatą.
Kaip turi būti hermetizuotos tarpblokinės siūlės, pažeistų tarpblokinių siūlių užtaisymas
A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu.
Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.
Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Sprendimai, lemiantys daugiabučio modernizavimo rezultatą.
Europos komisija vėl skelbia naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas
Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos.
Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis.
Kaip šiltinti mūrinius fasadus, daugiabučio sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu, angokraščio ir parapeto apšiltinimas.
Daugiabučių, administracinių pastatų ir individualių namų išorei vis dažniau pritaikoma ventiliuojamų fasadų technologija.
Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė?
Ilgalaikėje perspektyvoje daugiabučio apšiltinimas pagal aukštesnės energinės klasės reikalavimus generuoja didesnę grąžą. Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija siūlo keisti minimalius reikalavimus modernizuojamiems daugiabučiams.
Visi žinome, ką reiškia renovacija, mažinanti šilumos energijos sąnaudas. O ką reiškia renovacija pagal aktyvaus namo (Active House) arba darnaus tvarumo principus? Tai kur kas daugiau nei energijos taupymas.
Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po pastato renovacijos
Sutaupytos šilumos energijos skaičius turėtume užrašyti ant atnaujintų namų fasadų arba stenduose, kokie yra įrengiami skelbiant apie ES paramą. Tuomet visiems būtų aišku, kokie yra renovacijos rezultatai
Ar įmanoma seną daugiabutį paversti energijos beveik nenaudojančiu pastatu? Kokias problemas turi išspręsti projektuotojai, rangovai ir gyventojai?
Suomijoje, Austrijoje, Vokietijoje populiaru modernizuojant pastatus juos šiltinti gatavais konkrečiam pastatui gamykloje pagamintais skydais su užpildu. Tokius skydus pabandė gaminti ir naudoti kaimynai latviai.
Kiekvienas esame girdėję posakį „padaryta kaip sau“, kuris reiškia labai gerai atliktą darbą. Ar tai tinka modernizuojamam daugiabučiui, visuomeniniam pastatui?
Jeigu nenorime, kad mūsų daugiabučių rajonai ateityje taptų „getais", turime pradėti veikti jau dabar.
Kaip renovuoti balkoną, kokie darbai ir medžiagos reikalingi balkono remontui
Daugiabučių modernizavimo projektuose iš esmės naudojami trys išorinių sienų apšiltinimo ir apdailos variantai.
Apie Paryžiuje atnaujintą praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio 16-os aukštų daugiabutį parašė kone visų Europos šalių architektūros ir statybų žiniasklaida.
Kodėl ši fasadų apdaila išskirtinė? Dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių automobiliai priskiriami prestižinių klasei – medžiagų kokybės, patikimumo, ilgaamžiškumo, dizaino.
Fasado šilumos izoliacija – tai kompleksinė sistema, primenanti daugiasluoksnį pyragą. Ant fasado pagrindo iš eilės klojami ir tarpusavyje tvirtinami fasado šilumos izoliaciniai sluoksniai.
ES Energinio efektyvumo direktyva įpareigoja imtis griežtesnių šilumos taupymo priemonių. Tarp sektinų pavyzdžių - bendrovės, kurios investicijas atgauna iš sutaupytos šilumos. Pastatų atnaujinimas pagal ESCO modelį
Praktiniame daugiabučių modernizavimo procese atsiranda daugybė klausimų, kurie ne iki galo numatyti ir apgalvoti.
Tinkuoto fasado sandara. Tinkuoto fasado montavimas. Tinkuojamų fasadų privalumai ir trūkumai
Kuo ir kaip apšiltinti pastatus, kad rezultatas būtų maksimaliai efektyvus šilumos taupymo požiūriu?
Pastaruoju metu pastatų šiltinimo iš išorės ir renovacijos derinimas darosi vis populiaresnis
Tinkamai parinkta namo išorės apdaila pagerina ne tik jo estetinį vaizdą, bet ir šilumos izoliaciją, apsaugo nuo aplinkos poveikio, taigi, ir didina namo išliekamąją vertę.
“Pastatų energinio naudingumo sertifikatai privalomi tik juos statantiems, išnuomojantiems arba parduodantiems, - sako Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso valdymo skyriaus vedėjas Tomas BARANAUSKAS.
Norint, kad fasadas tarnautų ilgai ir nekeltų rūpesčių, nepakanka teisingai pasirinkti fasado apdailos būdą; labai svarbu išsirinkti tinkamus, kokybiškus dažus.
Namo sienas reikia prižiūrėti ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės. Ypač lauko sienų priežiūra aktuali senos statybos namams. Dažniausiai sienų priežiūros problemas tenka spręsti blokinių namų gyventojams.
Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Šilumos siurbliai, šilumos siurbliai oras vanduo, oras vanduo šilumos siurbliai renovacijai.
Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po pastato renovacijos
Kaip suremontuoti balkoną, medžiagos balkono remontui, kaip teisingai sutvarkyti apleistą balkoną
daugiauKuo skiriasi statinio rekonstrukcija nuo kapitalinio remonto? Ar abiem atvejais reikalingi leidimai?
daugiauAtsako Asta Kazickienė, VTPSI Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė
daugiauAtsako Edvardas Petrauskas, BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas
daugiauAtsako Asta Kazickienė, VTPSI Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė
daugiauKondensato susidarymo prevencija, teisingi lango montavimo būdai, kad nesusidarytų kondensatas daugiau
Laminuota (sluoksniuota) polistireninio putplasčio plokšt...
Nibe šilumos siurbliai oras-vanduo, šilumos siurblio ener...
THERMOPAL sanuojanti tinkavimo sistema, sanavimo tinkas, ...
Cementinės plokštės fasadų apdailai, drėgmei ir vandeniui...
Stipriai drėgmės ir druskų paveiktiems fasadams atstatyti...
Senojo lifto pakeitimas moderniu suomių firmos KONE liftu
Renovacija - namų apšiltinimas termo vata Gamo Lietuvoje
Stogų renovavimas, stogo renovacija
Daugiabučio renovacija
Mozaikiniai tinkai rekomenduojami "sunkiausiose" vietose:...
Aukščiausios kokybės statybinių cheminių medžiagų gaminto...
Fasadinių medžiagų gamintojas plečia prekybos partnerių t...
Smeliavimo darbai, medienos smėliavimas, medienos valymas...
Namo fasado valymas, fasado valymas smėliasrove, srautini...
Grafiti valymas nuo sienų, grafiti valymas Vilnius. Grafi...
Mūro valymas smėliasrove, smėliavimo darbai, plytu valyma...
Smėliavimo darbai visoje Lietuvoje. Metalo smėliavimas, d...
Buto šilumos mazgai
HERZ sprendimai pastatų šildymo sistemų renovaci...
A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu.
Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.
Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Sprendimai, lemiantys daugiabučio modernizavimo rezultatą.
Europos komisija vėl skelbia naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas
Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos.
Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis.
Kaip šiltinti mūrinius fasadus, daugiabučio sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu, angokraščio ir parapeto apšiltinimas.
Daugiabučių, administracinių pastatų ir individualių namų išorei vis dažniau pritaikoma ventiliuojamų fasadų technologija.
Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė?
Ilgalaikėje perspektyvoje daugiabučio apšiltinimas pagal aukštesnės energinės klasės reikalavimus generuoja didesnę grąžą. Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija siūlo keisti minimalius reikalavimus modernizuojamiems daugiabučiams.
Visi žinome, ką reiškia renovacija, mažinanti šilumos energijos sąnaudas. O ką reiškia renovacija pagal aktyvaus namo (Active House) arba darnaus tvarumo principus? Tai kur kas daugiau nei energijos taupymas.
Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po pastato renovacijos
Sutaupytos šilumos energijos skaičius turėtume užrašyti ant atnaujintų namų fasadų arba stenduose, kokie yra įrengiami skelbiant apie ES paramą. Tuomet visiems būtų aišku, kokie yra renovacijos rezultatai
Ar įmanoma seną daugiabutį paversti energijos beveik nenaudojančiu pastatu? Kokias problemas turi išspręsti projektuotojai, rangovai ir gyventojai?
Suomijoje, Austrijoje, Vokietijoje populiaru modernizuojant pastatus juos šiltinti gatavais konkrečiam pastatui gamykloje pagamintais skydais su užpildu. Tokius skydus pabandė gaminti ir naudoti kaimynai latviai.
Kiekvienas esame girdėję posakį „padaryta kaip sau“, kuris reiškia labai gerai atliktą darbą. Ar tai tinka modernizuojamam daugiabučiui, visuomeniniam pastatui?
Jeigu nenorime, kad mūsų daugiabučių rajonai ateityje taptų „getais", turime pradėti veikti jau dabar.
Kaip renovuoti balkoną, kokie darbai ir medžiagos reikalingi balkono remontui
Daugiabučių modernizavimo projektuose iš esmės naudojami trys išorinių sienų apšiltinimo ir apdailos variantai.
Apie Paryžiuje atnaujintą praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio 16-os aukštų daugiabutį parašė kone visų Europos šalių architektūros ir statybų žiniasklaida.
Kodėl ši fasadų apdaila išskirtinė? Dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių automobiliai priskiriami prestižinių klasei – medžiagų kokybės, patikimumo, ilgaamžiškumo, dizaino.
Fasado šilumos izoliacija – tai kompleksinė sistema, primenanti daugiasluoksnį pyragą. Ant fasado pagrindo iš eilės klojami ir tarpusavyje tvirtinami fasado šilumos izoliaciniai sluoksniai.
ES Energinio efektyvumo direktyva įpareigoja imtis griežtesnių šilumos taupymo priemonių. Tarp sektinų pavyzdžių - bendrovės, kurios investicijas atgauna iš sutaupytos šilumos. Pastatų atnaujinimas pagal ESCO modelį
Praktiniame daugiabučių modernizavimo procese atsiranda daugybė klausimų, kurie ne iki galo numatyti ir apgalvoti.
Tinkuoto fasado sandara. Tinkuoto fasado montavimas. Tinkuojamų fasadų privalumai ir trūkumai
Kuo ir kaip apšiltinti pastatus, kad rezultatas būtų maksimaliai efektyvus šilumos taupymo požiūriu?
Pastaruoju metu pastatų šiltinimo iš išorės ir renovacijos derinimas darosi vis populiaresnis
Tinkamai parinkta namo išorės apdaila pagerina ne tik jo estetinį vaizdą, bet ir šilumos izoliaciją, apsaugo nuo aplinkos poveikio, taigi, ir didina namo išliekamąją vertę.
“Pastatų energinio naudingumo sertifikatai privalomi tik juos statantiems, išnuomojantiems arba parduodantiems, - sako Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso valdymo skyriaus vedėjas Tomas BARANAUSKAS.
Norint, kad fasadas tarnautų ilgai ir nekeltų rūpesčių, nepakanka teisingai pasirinkti fasado apdailos būdą; labai svarbu išsirinkti tinkamus, kokybiškus dažus.
Namo sienas reikia prižiūrėti ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės. Ypač lauko sienų priežiūra aktuali senos statybos namams. Dažniausiai sienų priežiūros problemas tenka spręsti blokinių namų gyventojams.