Kaip išvengti kondensato ant lango
Kondensato susidarymo prevencija, teisingi lango montavimo būdai, kad nesusidarytų kondensatas daugiau
Ar įmanoma seną daugiabutį paversti energijos beveik nenaudojančiu pastatu? Kokias problemas turi išspręsti projektuotojai, rangovai ir gyventojai?
Vis stipriau pučiant daugiabučių namų modernizacijos vėjams, atsiranda vis daugiau skirtingų nuomonių, kokios energinio naudingumo klasės reiktų siekti atliekant namo modernizavimą. Kiekviena modernizacija šiandien gali pasukti vienu iš trijų kelių ir siekti C, B arba A klasės. Tų klasių yra ir daugiau, bet įstatymu nustatyta, kad namas po modernizacijos turi atitikti ne žemesnę kaip C klasę. Modernizuotis į priešingą pusę - link A++ klasės - irgi niekas netrukdo, stabdo tik investicijų (paprastai tariant eurų kiekio) poreikis.
Šio straipsnio tikslas - apžvelgti pagrindinius skirtumus tarp energinio naudingumo klasių ir aptarti problemas, su kuriomis gali tekti susidurti, vykdant modernizaciją iki A, B ar C klasių.
Reikalavimai, kuriuos turi pasiekti modernizuojami pastatai, technine kalba surašyti statybos techniniame reglamente STR 2.01.09:2012 Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas. Reglamentas su priedais užima 182 A4 formato puslapius, o jame yra 500 (taip, taip - penki šimtai) su trupučiu formulių! Taigi, tame reglamente surašyta kone dalis atskiro mokslo, kurio, neturint inžinerinio išsilavinimo pagrindų, suprasti nelabai ir įmanoma (kad skaitytojas nesijaustų vienišas, šių eilučių autorius taip pat prisipažįsta, kad jam nesant energinio efektyvumo sertifikavimo specialistu toli gražu ne visos tos formulės atrodė aiškios). Žemiau pateikiamos svarbiausios ištraukos iš šio reglamento punktų ir lentelių, kurios apibrėžia pagrindinius skirtumus tarp energinio efektyvumo klasių.
Kiekvienai klasei pasiekti, minėtame reglamente surašyti reikalavimai:
Energijos naudojimo efektyvumui yra svarbūs C1 ir C2 rodikliai.
C1 vertė apibūdina pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumą šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui;
Rodiklio C2 vertė apibūdina pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumą karštam buitiniam vandeniui ruošti; pastate sunaudojamos energijos dalį iš atsinaujinančių išteklių.
Atsinaujinančios energijos šaltiniai - viena iš būtinų sąlygų aukštesnės energinės klasės pastatams.
Trumpai tariant, kuo aukštesnė energinė klasė, tuo efektyviau turi būti vartojama energija, o B ir A klasėms jau reiktų įrengti sistemas, dalį sunaudojamos energijos pagaminančias iš atsinaujinančių išteklių (saulės kolektorių ir pan.)
Čia susiduriame su viena svarbiausių problemų, kai siekiama modernizuoti sovietmečiu statytą pastatą iki kuo aukštesnės klasės: pastatas jau statant turėjo būti tinkamai orientuotas pasaulio šalių atžvilgiu. Lietuvos sąlygomis būtina, kad kuo didesnė dalis gyvenamųjų patalpų langų būtų orientuota pietų ar pietvakarių kryptimi. Šiaurinėje pusėje turėtų atsidurti laiptinių, virtuvių langai. Taip yra todėl, kad skaičiuojant energijos sąnaudas, tampa svarbus šilumos energijos pritekėjimas dėl saulės šviesos. Jei pusė butų langų žiūri šiaurės kryptimi, šilumos pritekėjimo potencialas šaltuoju metų laiku negalės būti išnaudotas visiškai ir jį reikės kompensuoti kitomis, brangesnėmis, priemonėmis. Tokia pat problema kiltų, jei ilgieji namo fasadai orientuoti rytų ir vakarų kryptimis.
Dar vienas svarbus dalykas modernizuojant daugiabutį - reiktų išspręsti nešildomo rūsio problemą. Naujai statomuose didelio energinio efektyvumo pastatuose nerekomenduojama įrengti nešildomų rūsių. O štai daugiabučiuose tokių rusių - absoliuti dauguma. Vadinasi, siekiant A klasės, tektų arba įrengti rūsio šildymo sistemą, arba apšiltinti perdangą virš rūsio. Patalpų aukštis rūsyje dar mažesnis nei butuose, o šilumos izoliacijos sluoksnis tą aukštį dar sumažintų. Sovietmečio statytojams tinkamas pastatų orientavimas ar patalpų planavimas mažai rūpėjo - juk tuomet visiškai nebuvo aktualus efektyvus energijos naudojimo klausimas.
Skirtingo energinio efektyvumo pastatams skiriasi ir reikalavimai atitvarų varžai. Žemiau pateikti reikalaujami gyvenamųjų namų šiluminės varžos (R, (m2*K)/W) parametrai pagrindinėms pastatų atitvaroms:
Klasė |
Grindys ant grunto |
Sienos |
Stogas |
Durys |
B ir C |
4,00 |
5,00 |
6,25 |
0,63 |
A |
7,14 |
8,33 |
10,00 |
1,00 |
Šiluminės varžos padidinimas - bene lengviausiai išsprendžiama modernizacijos problema: belieka pastorinti šiluminės izoliacijos sluoksnį ir jau patenkinsi keliamus reikalavimus. Tačiau reikia nepamiršti, kad geresnė šilumos izoliacija reiškia, kad keisis patalpų mikroklimatas, todėl atsiras poreikis įsirengti mechaninę vėdinimo sistemą. Ir tai ne tiek techninių reglamentų reikalavimas, kiek sveiko proto klausimas - juk norisi gyventi sveikoje aplinkoje, o ne toje, kuri tinkama pelėsiui augti.
A ir B klasės pastatams reikalaujama, kad metinės šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti neviršytų norminių sąnaudų. Tai yra, 1 m2 turi tekti ne daugiau kilovatvalandžių, negu nurodyta techniniame reglamente. Šis skaičius nevienodas ir turi būti apskaičiuojamas atskirai kiekvienam pastatui priklausomai nuo jo ploto. Jei daugiabučio namo plotą priimtume lygų 2500 m2, tai skirtumas tarp A ir B klasėms taikomų reikšmių siektų apie 3 kartus. Tad šiame punkte slepiasi žymus skirtumas tarp energinio efektyvumo reikalavimų skirtingoms klasėms (palyginimui, tarp A ir A+ klasių tokiomis pat sąlygomis skirtumas - 1,6 karto).
Be aukščiau paminėtų reikalavimų, A ir B klasės pastatams keliami reikalavimai pastato sandarumo užtikrinimui. Jei B klasei tereikia skaičiavimais patikrinti, ar deklaruojamas oro pritekėjimas per langus, stoglangius, švieslangius ir duris atitinka teoriniams reikalavimams, tai A klasei turi būti atliktas specialus pastatų laidumo orui bandymas. Taigi, kuo aukštesnės klasės siekiama, tuo daugiau reikalavimų ir visokių bandymų teks atlikti.
Sandarumo testas.
Siekiant A klasės, neišvengimai tenka įrengti mechaninio vėdinimo sistemą su rekuperatoriumi (paprastai tariant, rekuperatoriuje oras, ištrauktas iš patalpų, pašildo tiekiamą į patalpas lauko orą). Be šios sistemos, pasiekti reikalaujamus A klasės rodiklius, naudojantis alternatyviomis priemonėmis, būtų sudėtinga. Ir čia iškyla antroji didelė problema, su kuria tektų susidurti sovietinių daugiabučių gyventojams: rekuperatoriai gali būti montuojami atskirai kiekvienam butui, vienas visai laiptinei, ar keletui butų. Modernizuojant pastatą, neišvengiamai tektų susidurti su visos vėdinimo sistemos atnaujinimu: esamus vėdinimo kanalus išvalyti (atskirų, butuose įrengiamų rekuperatorių atveju, jų atsisakyti), įrengti ortakius. Ortakiai, išvedžiojami palubėje, užims vietos - taigi, ten, kur praeitų ortakis, reiktų susitaikyti su ~25-30 cm aukščio sumažėjimu. Blokinių namų lubų aukštis ir taip nedidelis, o ortakiai jį dar sumažintų. Ar tai priimtina, atskirai turėtų spręsti kiekvienas buto savininkas.
Trečia problema ta, kad mechaninės vėdinimo sistemos įrengimo metu neišvengiamai nemaža dalis darbų turės būti atliekama patalpų viduje, todėl gyventojai iš anksto turėtų suprasti, kad modernizacijos metu ne tik pastato fasadas ir balkonai, bet ir jų butai taps statybos zona, o po modernizacijos reikės didesnio ar mažesnio patalpų remonto.
Ketvirta - detaliai neaptarinėsiu langų problemos. Kad jie aukštos energinės klasės pastate turi būti šiltinimo sluoksnyje, jau senokai žinoma tiesa. Deja, realybė visai kitokia. Tiek projektuotojai, tiek rangovai susiduria su problema, jog dauguma gyventojų savo butuose jau būna pasikeitę langus, jie paprastai sumontuoti senųjų langų vietoje. Keisti langų vietą, reiškia, keisti ir pačius langus. O tai, savaime suprantama, brangina projektą.
Taigi, niekas nedraudžia namus modernizuoti iki kuo aukštesnės klasės. Tačiau kiekvieną norą reiktų įvertinti ir šaltu protu, analizuojant teigiamus ir neigiamus modernizacijos aspektus, neužmirštant, kad kuo aukštesnės klasės siekiama, tuo mažiau patirties ir sėkmingai įgyvendintų pavyzdžių Lietuvoje turime. Dar prieš projektavimo pradžią reiktų įvertinti, kurią energinio efektyvumo klasę realu pasiekti, ar namo padėtis ir suplanavimas leistų maksimaliai išnaudoti renovacijos priemonių potencialą, o projektavimo etape reiktų nuolat bendrauti su projekto rengėjais, teirautis apie priimtus sprendinius, savarankiškai domėtis galimomis alternatyvomis ir nuolatos sekti modernizacijos sektoriuje atsirandančias naujoves. Apie tai, kad statybų metu kuo rimčiau turėtų būti kontroliuojama darbų kokybė, tikiuosi, plačiau aiškinti nebereikia.
Paulius Kriaunevičius, inžinierius-konstruktorius
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Kokia daugiabučio renovacijos kaina? Kaip daugiabučių renovacija atsiperka? Kokios yra efektyviausios daugiabučių modernizavimo priemonės?
Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens renovavimas, atnaujinimas, radiatorių keitimas ir šilumos reguliavimo įdiegimas. Pagal mažosios renovacijos arba šilumos punktų atnaujinimo programą daugiabučių bendrijoms ir gyventojams, planuojantiems diegti šildymo sistemos efektyvumo didinimo priemones, numatyta iki 80 proc. valstybės parama. Paraiškas galima teikti iki 2023 m. liepos 27 d.
Renovacijos efektas didele dalimi priklauso nuo sienų šiltinimo. Ventiliuojamo fasado sistemos medžiagos, dėmesys technologijai ir detalėms lemia geriausią renovacijos rezultatą.
Kaip turi būti hermetizuotos tarpblokinės siūlės, pažeistų tarpblokinių siūlių užtaisymas
A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu.
Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Sprendimai, lemiantys daugiabučio modernizavimo rezultatą.
Europos komisija vėl skelbia naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas
Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos.
Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis.
Kaip šiltinti mūrinius fasadus, daugiabučio sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu, angokraščio ir parapeto apšiltinimas.
Daugiabučių, administracinių pastatų ir individualių namų išorei vis dažniau pritaikoma ventiliuojamų fasadų technologija.
Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė?
Kokia daugiabučio renovacijos kaina? Kaip daugiabučių renovacija atsiperka? Kokios yra efektyviausios daugiabučių modernizavimo priemonės?
Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens renovavimas, atnaujinimas, radiatorių keitimas ir šilumos reguliavimo įdiegimas. Pagal mažosios renovacijos arba šilumos punktų atnaujinimo programą daugiabučių bendrijoms ir gyventojams, planuojantiems diegti šildymo sistemos efektyvumo didinimo priemones, numatyta iki 80 proc. valstybės parama. Paraiškas galima teikti iki 2023 m. liepos 27 d.
Renovacijos efektas didele dalimi priklauso nuo sienų šiltinimo. Ventiliuojamo fasado sistemos medžiagos, dėmesys technologijai ir detalėms lemia geriausią renovacijos rezultatą.
Kaip turi būti hermetizuotos tarpblokinės siūlės, pažeistų tarpblokinių siūlių užtaisymas
A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu.
Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.
Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Sprendimai, lemiantys daugiabučio modernizavimo rezultatą.
Europos komisija vėl skelbia naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas
Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos.
Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis.
Kaip šiltinti mūrinius fasadus, daugiabučio sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu, angokraščio ir parapeto apšiltinimas.
Daugiabučių, administracinių pastatų ir individualių namų išorei vis dažniau pritaikoma ventiliuojamų fasadų technologija.
Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė?
Ilgalaikėje perspektyvoje daugiabučio apšiltinimas pagal aukštesnės energinės klasės reikalavimus generuoja didesnę grąžą. Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija siūlo keisti minimalius reikalavimus modernizuojamiems daugiabučiams.
Visi žinome, ką reiškia renovacija, mažinanti šilumos energijos sąnaudas. O ką reiškia renovacija pagal aktyvaus namo (Active House) arba darnaus tvarumo principus? Tai kur kas daugiau nei energijos taupymas.
Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po pastato renovacijos
Sutaupytos šilumos energijos skaičius turėtume užrašyti ant atnaujintų namų fasadų arba stenduose, kokie yra įrengiami skelbiant apie ES paramą. Tuomet visiems būtų aišku, kokie yra renovacijos rezultatai
Ar įmanoma seną daugiabutį paversti energijos beveik nenaudojančiu pastatu? Kokias problemas turi išspręsti projektuotojai, rangovai ir gyventojai?
Suomijoje, Austrijoje, Vokietijoje populiaru modernizuojant pastatus juos šiltinti gatavais konkrečiam pastatui gamykloje pagamintais skydais su užpildu. Tokius skydus pabandė gaminti ir naudoti kaimynai latviai.
Kiekvienas esame girdėję posakį „padaryta kaip sau“, kuris reiškia labai gerai atliktą darbą. Ar tai tinka modernizuojamam daugiabučiui, visuomeniniam pastatui?
Jeigu nenorime, kad mūsų daugiabučių rajonai ateityje taptų „getais", turime pradėti veikti jau dabar.
Kaip renovuoti balkoną, kokie darbai ir medžiagos reikalingi balkono remontui
Daugiabučių modernizavimo projektuose iš esmės naudojami trys išorinių sienų apšiltinimo ir apdailos variantai.
Apie Paryžiuje atnaujintą praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio 16-os aukštų daugiabutį parašė kone visų Europos šalių architektūros ir statybų žiniasklaida.
Kodėl ši fasadų apdaila išskirtinė? Dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių automobiliai priskiriami prestižinių klasei – medžiagų kokybės, patikimumo, ilgaamžiškumo, dizaino.
Fasado šilumos izoliacija – tai kompleksinė sistema, primenanti daugiasluoksnį pyragą. Ant fasado pagrindo iš eilės klojami ir tarpusavyje tvirtinami fasado šilumos izoliaciniai sluoksniai.
ES Energinio efektyvumo direktyva įpareigoja imtis griežtesnių šilumos taupymo priemonių. Tarp sektinų pavyzdžių - bendrovės, kurios investicijas atgauna iš sutaupytos šilumos. Pastatų atnaujinimas pagal ESCO modelį
Praktiniame daugiabučių modernizavimo procese atsiranda daugybė klausimų, kurie ne iki galo numatyti ir apgalvoti.
Tinkuoto fasado sandara. Tinkuoto fasado montavimas. Tinkuojamų fasadų privalumai ir trūkumai
Kuo ir kaip apšiltinti pastatus, kad rezultatas būtų maksimaliai efektyvus šilumos taupymo požiūriu?
Pastaruoju metu pastatų šiltinimo iš išorės ir renovacijos derinimas darosi vis populiaresnis
Tinkamai parinkta namo išorės apdaila pagerina ne tik jo estetinį vaizdą, bet ir šilumos izoliaciją, apsaugo nuo aplinkos poveikio, taigi, ir didina namo išliekamąją vertę.
“Pastatų energinio naudingumo sertifikatai privalomi tik juos statantiems, išnuomojantiems arba parduodantiems, - sako Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso valdymo skyriaus vedėjas Tomas BARANAUSKAS.
Norint, kad fasadas tarnautų ilgai ir nekeltų rūpesčių, nepakanka teisingai pasirinkti fasado apdailos būdą; labai svarbu išsirinkti tinkamus, kokybiškus dažus.
Namo sienas reikia prižiūrėti ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės. Ypač lauko sienų priežiūra aktuali senos statybos namams. Dažniausiai sienų priežiūros problemas tenka spręsti blokinių namų gyventojams.
Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Šilumos siurbliai, šilumos siurbliai oras vanduo, oras vanduo šilumos siurbliai renovacijai.
Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po pastato renovacijos
Kaip suremontuoti balkoną, medžiagos balkono remontui, kaip teisingai sutvarkyti apleistą balkoną
daugiauKuo skiriasi statinio rekonstrukcija nuo kapitalinio remonto? Ar abiem atvejais reikalingi leidimai?
daugiauAtsako Asta Kazickienė, VTPSI Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė
daugiauAtsako Edvardas Petrauskas, BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas
daugiauAtsako Asta Kazickienė, VTPSI Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė
daugiauKondensato susidarymo prevencija, teisingi lango montavimo būdai, kad nesusidarytų kondensatas daugiau
Laminuota (sluoksniuota) polistireninio putplasčio plokšt...
Nibe šilumos siurbliai oras-vanduo, šilumos siurblio ener...
THERMOPAL sanuojanti tinkavimo sistema, sanavimo tinkas, ...
Cementinės plokštės fasadų apdailai, drėgmei ir vandeniui...
Stipriai drėgmės ir druskų paveiktiems fasadams atstatyti...
Senojo lifto pakeitimas moderniu suomių firmos KONE liftu
Renovacija - namų apšiltinimas termo vata Gamo Lietuvoje
Stogų renovavimas, stogo renovacija
Daugiabučio renovacija
Mozaikiniai tinkai rekomenduojami "sunkiausiose" vietose:...
Aukščiausios kokybės statybinių cheminių medžiagų gaminto...
Fasadinių medžiagų gamintojas plečia prekybos partnerių t...
Smeliavimo darbai, medienos smėliavimas, medienos valymas...
Namo fasado valymas, fasado valymas smėliasrove, srautini...
Grafiti valymas nuo sienų, grafiti valymas Vilnius. Grafi...
Mūro valymas smėliasrove, smėliavimo darbai, plytu valyma...
Smėliavimo darbai visoje Lietuvoje. Metalo smėliavimas, d...
Buto šilumos mazgai
HERZ sprendimai pastatų šildymo sistemų renovaci...
A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu.
Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.
Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Sprendimai, lemiantys daugiabučio modernizavimo rezultatą.
Europos komisija vėl skelbia naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas
Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos.
Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis.
Kaip šiltinti mūrinius fasadus, daugiabučio sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu, angokraščio ir parapeto apšiltinimas.
Daugiabučių, administracinių pastatų ir individualių namų išorei vis dažniau pritaikoma ventiliuojamų fasadų technologija.
Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė?
Ilgalaikėje perspektyvoje daugiabučio apšiltinimas pagal aukštesnės energinės klasės reikalavimus generuoja didesnę grąžą. Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija siūlo keisti minimalius reikalavimus modernizuojamiems daugiabučiams.
Visi žinome, ką reiškia renovacija, mažinanti šilumos energijos sąnaudas. O ką reiškia renovacija pagal aktyvaus namo (Active House) arba darnaus tvarumo principus? Tai kur kas daugiau nei energijos taupymas.
Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po pastato renovacijos
Sutaupytos šilumos energijos skaičius turėtume užrašyti ant atnaujintų namų fasadų arba stenduose, kokie yra įrengiami skelbiant apie ES paramą. Tuomet visiems būtų aišku, kokie yra renovacijos rezultatai
Ar įmanoma seną daugiabutį paversti energijos beveik nenaudojančiu pastatu? Kokias problemas turi išspręsti projektuotojai, rangovai ir gyventojai?
Suomijoje, Austrijoje, Vokietijoje populiaru modernizuojant pastatus juos šiltinti gatavais konkrečiam pastatui gamykloje pagamintais skydais su užpildu. Tokius skydus pabandė gaminti ir naudoti kaimynai latviai.
Kiekvienas esame girdėję posakį „padaryta kaip sau“, kuris reiškia labai gerai atliktą darbą. Ar tai tinka modernizuojamam daugiabučiui, visuomeniniam pastatui?
Jeigu nenorime, kad mūsų daugiabučių rajonai ateityje taptų „getais", turime pradėti veikti jau dabar.
Kaip renovuoti balkoną, kokie darbai ir medžiagos reikalingi balkono remontui
Daugiabučių modernizavimo projektuose iš esmės naudojami trys išorinių sienų apšiltinimo ir apdailos variantai.
Apie Paryžiuje atnaujintą praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio 16-os aukštų daugiabutį parašė kone visų Europos šalių architektūros ir statybų žiniasklaida.
Kodėl ši fasadų apdaila išskirtinė? Dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių automobiliai priskiriami prestižinių klasei – medžiagų kokybės, patikimumo, ilgaamžiškumo, dizaino.
Fasado šilumos izoliacija – tai kompleksinė sistema, primenanti daugiasluoksnį pyragą. Ant fasado pagrindo iš eilės klojami ir tarpusavyje tvirtinami fasado šilumos izoliaciniai sluoksniai.
ES Energinio efektyvumo direktyva įpareigoja imtis griežtesnių šilumos taupymo priemonių. Tarp sektinų pavyzdžių - bendrovės, kurios investicijas atgauna iš sutaupytos šilumos. Pastatų atnaujinimas pagal ESCO modelį
Praktiniame daugiabučių modernizavimo procese atsiranda daugybė klausimų, kurie ne iki galo numatyti ir apgalvoti.
Tinkuoto fasado sandara. Tinkuoto fasado montavimas. Tinkuojamų fasadų privalumai ir trūkumai
Kuo ir kaip apšiltinti pastatus, kad rezultatas būtų maksimaliai efektyvus šilumos taupymo požiūriu?
Pastaruoju metu pastatų šiltinimo iš išorės ir renovacijos derinimas darosi vis populiaresnis
Tinkamai parinkta namo išorės apdaila pagerina ne tik jo estetinį vaizdą, bet ir šilumos izoliaciją, apsaugo nuo aplinkos poveikio, taigi, ir didina namo išliekamąją vertę.
“Pastatų energinio naudingumo sertifikatai privalomi tik juos statantiems, išnuomojantiems arba parduodantiems, - sako Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso valdymo skyriaus vedėjas Tomas BARANAUSKAS.
Norint, kad fasadas tarnautų ilgai ir nekeltų rūpesčių, nepakanka teisingai pasirinkti fasado apdailos būdą; labai svarbu išsirinkti tinkamus, kokybiškus dažus.
Namo sienas reikia prižiūrėti ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės. Ypač lauko sienų priežiūra aktuali senos statybos namams. Dažniausiai sienų priežiūros problemas tenka spręsti blokinių namų gyventojams.