Dvitėjinės sijos perdangoms

Dvitėjinės sijos vis dar kiek gąsdina kaina. Tačiau pabrangus medienai jau verta paskaičiuoti  statybos iš dvitėjinių sijų kainą, bei ar verta jas naudoti perdangoms. Atsižvelgiant, kad jos dažniausiai supjaunamos pagal projeketą, nelieka atliekų, taip pat paprastesnė statyba visumoje tai gali būti rentabiliau nei naudoti statybai medienos masyvą.

Nuo seno iki šiol Lietuvoje perdangų konstrukcijose naudojamos medienos masyvo sijos, tašai, lentos. Jų tradicija logiška, juk anksčiau statybose naudotas vienintelis įrankis - kirvis. Šiandien moderni gamyba leidžia išgauti daug geresnių savybių gaminius, tik jie sunkokai skinasi kelią į statybvietes.

Stogų konstrukcijose medinės dvitėjinės sijos pamažu plinta, o perdangose naudojamos rečiau. O jos ypač naudingos, jei yra ilgi tarpatramiai. Panaši situacija buvo ir su OSB plokštėmis. Dabar jau niekas ant stogo konstrukcijos klodamas bitumines čerpes paklotui nenaudoja medinių lentų, nes tam tikslui daug tinkamesnės yra OSB plokštės. O kažkada jos buvo naujiena, ne visi jomis pasitikėjo, dabar gi nėra nė vienos statybvietės, kur šios plokštės nebūtų naudojamos. Manau, taip atsitiks ir su medinėmis dvitėjinėmis sijomis. Reikia laiko, kad statytojai suprastų jų naudą, architektams reikia apie jas sužinoti, statybininkams - išbandyti.

Dvitėjinės sijos

Kas yra dvitėjinės sijos ir kuo jos pranašesnės už tradicines medines sijas, vadinamuosius balkius?

Sija - jungiamasis konstrukcinis elementas, medienos masyvo sijos statyboje dažniausiai turi stačiakampį skerspjūvį. Dvitėjinė arba dviatraminė plonasienė sija - tai I formos konstrukcinis jungiamasis elementas, kuris turi dvi vadinamąsias lentynas (flangus arba flanšus) ir juos jungiančią sienutę.

Medinių dvitėjinių perdangų sijų aukštis gali būti nuo 20 iki 40 cm.

Metalinės ir betoninės dvitėjinės sijos statyboje ir įvairiose konstrukcijose įprastesnės ir tapo nepakeičiamu konstrukciniu elementu, tačiau toli gražu ne visur pritaikomos, nes metalines veikia korozija, o betoninės yra sunkios.

Medinių dvitėjinių sijų gamyba gana paprasta,  gaminiai lengvi, palyginus su metalinėmis ir betoninėmis sijomis medinės pigesnės, statybose daug kur pritaikomos.

Medinių dvitėjinių perdangos sijų sienutė gaminama iš 10 mm storio OSB-3 plokštės, o lentynos - iš pušinių tašų. Tašai ilgyje jungiami  mikrodygiais, tašų, t.y. lentynų skersmens matmenys - 89x38 mm (gegnėms skirtų  - 59x38, sienoms - 45x45). Maksimalus perdangoms skirtų  dvitėjinių sijų ilgis - 7,2 m.

Dvitėjinė sija garantuoja konstrukcijos stabilumą, lyginant su medienos masyvu geriau atlaiko apkrovas ir kirpimo bei gniuždymo jėgas. Pastarąsias jėgas perima lentynos arba flangai, jos mažiau veikia sienutę, tuo pačiu ir visą konstrukcinį elementą. Bandymais nustatyta, kad OSB plokštės sienutė, skirtingai nuo medžio dulkių plokštės, neišlinksta netgi esant ilgalaikei apkrovai. Tokia konstrukcija ne tik taupo medieną, bet ir šilumos energiją - apšiltinta jis bus šiltesnė nei medienos masyvo sija.

Dvitėjinės sijos gaminamos tarpaukštinėms perdangoms, grindims, gegnėms ir sienų statramsčiams.

Dvitėjės perdangos sijos ant karkaso.

Jeigu dvitėjines sijas palygintume su tradicinėmis medienos masyvo sijomis ar tašais, kurie naudojami kaip konstrukciniai laikantieji elementai, tai dvitėjinės sijos yra:

• Lengvesnės;
• Turi didelę laikomąją galią, todėl galimi ilgesni atstumai tarp atramų;
• Montuojant nereikia technikos, jas lengvai pakelia vienas ar du žmonės;
• Tvirtesnės, atlaiko didesnes kirpimo ir gniuždymo jėgas;
• Tikslesnių matmenų;
• Nesideformuoja dėl aplnkos poveikio, visada išlieka stabilios;
• Minimalūs šilumos tilteliai, nes medienos masyvo plotas daug mažesnis nei įprastinių medienos masyvo sijų;
• Forma patogi sutalpinti šiltinamąją medžiagą, infrastruktūros vamzdžius, komunikacijų laidus, todėl taupoma vidaus erdvė;

Statybininkai patenkinti sijų lengvumu ir paprastu bei greitu pjaustymu, nes nereikia nei kėlimo mechanizmų, nei sudėtingų įrankių.

Dvitėjinės sijos gali būti tvirtinamos atremiant į laikančiųjų sienų karkasą arba tvirtinamos į kilpinius laikiklius. Sijų gamintojas rekomenduoja, jog laikiklio  aukštis turėtų būti ne mažesnis kaip 2/3 sijos aukščio, kad užtikrintai atlaikytų kirpimo ir gniuždymo jėgas. Laikiklių tvirtinimui rekomenduojamos rifliuotos vinys.

Dvitėjinių perdangų tvirtinimas laikikliais.

Dvitėjinėje perdangoje patogu montuoti infrastruktūros sistemas: vandentiekio, kanalizacijos, elektros instaliacijos.

Karkasinio namo statyba iš dvitėjinių sijų

Vilniuje statomas vieno aukšto kakasinis namas, suprojektuotas architektų studijos „Inblum" (architektas Dmitrij Kudin) turėtų tapti įdomia modernumo ir tradicijų sinteze. 205 kv.m ploto namas - karkasinis su plokščiu stogu, dideliais langais, iš trijų pusių apribota 36 kv. metrų terasa - vidiniu kiemu.

Lakoniškas ir išraiškingas namo eksterjeras, greta įėjimo - stoginė dviems automobiliams.

Vyksta statybos darbai.

Name numatyta rekuperacinė vėdinimo sistema, geoterminis šildymas. Be gyvenamųjų kambarių suplanuota pirtis, sporto zona,  stoginė dviems automobiliams. Išorės apdaila - juodos spalvos dailylentės, vidaus apdailos spalva - balta. Spalvų kontrastas - tarsi nuoroda į tradicijas ir modernumą, jų sintezė.

Namo planas.

Architekto D. Kudin idėja - kad eksterjeras primintų senų medinių lietuviškų namų tradiciją, nuo laiko pajuodusią medieną.

Atviros dvitėjinės sijos kambarių lubose yra būdingas šios architektų studijos bruožas - palikti atviras konstrukcijas, neslėpti inžinerinių sistemų. Dvitėjinių sijų ritmas lubose taip pat yra savotiška nuoroda į tradicines sijas. Be to, ant sijų lentynų galima sumontuoti modernų LED apšvietimą, kuriantį žaismingą šviesos šešėlių žaismą. Atviros dvitėjinės sijos paliktos tik tose vietose, kur įmanoma, o ten, kur susidaro pernelyg daug vamzdžių ir laidų, ta perdangos dalis bus uždengta.

Jeigu dvitėjinės sijos nėra interjerinis elementas, kaip šiuo atveju, tarp jų paprastai klojamas termoizoliacijos sluoksnis.

Vonios kambario lubų su efektingu apšvietimu vizualizacija.

Ilgų dvitėjinių sijų ritmas virtuvės - valgomojo lubose. Architektų studijos „Inblum" vizualizacijos.

Karkasinio namo perdangoje sumontuotos 6 metrų ilgio dvitėjinės sijos. Naudojant lentas, didžiausiais atstumas tarp lentų galėtų būti apie 3,6 m arba tektų naudoti kolonas.

Karkasinėje statyboje perdanga yra sudėtinga vieta ir dėl garso izoliacijos, ir dėl apkrovų. Dvitėjinės sijos sprendžia apkrovų ir tarpatramio ilgio problemą. Betonu užlieta perdanga ne tik atlaiko apkrovas, bet visam karkasui suteikia svorio ir puikiai izoliuoja garsą. Laikoma, kad karkasinėje statyboje betonas ant perdangos yra tinkamiausiais variantas, jis prideda svorio, sunkina konstruktyvą, gerina garso izoliaciją,

Suprantama, kad kitais atvejais, pavyzdžiui mūro pastate, perdangą iš dvitėjinių sijų galima sumontuoti naudojant OSB ar MDF plokštes.

Perdangos apkrova skaičiuojama atsižvelgiant į tarpatramius. Taip pat ir sijų žingsnis. Standartinis jis yra 50-60 cm. Tankinant dvitėjines sijas įmanoma išgauti didesnes galimas apkrovas.

ASA.LT informacija, „Inblum" vizualizacijos

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.