Klinkerio plytelių klijavimas

Klinkerio savybės

Kuo skiriasi klinkerio plytelė nuo paprastos keraminės plytelės? Pagrindinė klinkerio žaliava - specialios labai plastiško molio rūšys. Gamybos metu šis molis stipriai presuojamas ir deginamas ypatingai aukštoje temperatūroje (1200° C). Šiomis sąlygomis pagamintas klinkeris yra ypač patvarus ir atsparus.

Žodis "klinkeris"  kilęs iš vokiečių kalbos, kurioje Klinker senovėje reiškė "grindinio plyta". Todėl klinkerio plytelės dažniausiai būna pailgos formos, primenančios plytą.

• Klinkeris įgeria labai nedaug drėgmės. O sugertą drėgmę jis sugeba išgarinti iš savęs per poras;
• Jis atsparus šalčiams;
• Klinkeris yra ilgaamžis, to dėka šis apdailos sluoksnis išsilaiko ilgiau;
• Be vargo atlaiko temperatūrų ir drėgmės svyravimus;
• "Neįkandamas" grybeliams ir bakterijoms;
• Patvarios struktūros dėka atlaiko mechaninius poveikius.

Klinkerio plytelių tipai

Kuo jos gali skirtis tarpusavyje:

• Klinkerio plytelės fasadui (jos būna patvaresnės);
• Klinkerio plytelės vidaus apdailai;
• Klinkerio plytelės lauko laiptams ir kitų lauko elementų apdailai (pvz., įvažiavimo į garažą kraštams apklijuoti).

• Glazūruotas klinkeris - turi blizgų paviršių. Glazūros sluoksnis sudaro papildomą apsaugą ir atsparumą;
• Neglazūruotas klinkeris - paviršius matinis, grublėtas.

• Užsisakykite klinkerinių plytelių tiek, kad užtektų visam apdailinamam plotui. Taip išvengsite spalvos nelygumų;
• Klijuojant klinkerį, imkite plyteles iš 4-5 skirtingų dėžių tam, kad nebūtų ruožų, kuriuose atspalviai ryškiai skiriasi;
• Apsaugokite klinkerį nuo dulkių ir purvo, kol jis sandėliuojamas;
• Nerekomenduojama klijuoti klinkerio lietingu oru, ypač fasadines klinkerio plyteles;
• Oro temperatūra, tinkama klinkerio klijavimui: + 5-30° C.

Pagrindo paruošimas klinkerio klijavimui

Klinkeris gali būti klijuojamas ant šių pagrindų (sienos ar grindų paviršiaus):

• betonas, cementas ir gelžbetonis (amžius - virš 3 mėn., drėgnumas - iki 4 %);
• plytų ar akmens mūro;
• tinko(amžius - virš 1 mėn., drėgnumas - iki 4 %);
• metalo;
• polistireninio putplasčio (naudojant armuojantį tinklelį);
• mineralinės vatos (naudojant armuojantį tinklelį).

Gipso kartonas netinka kaip pagrindas klinkerio klijavimui. Gipso kartono plokštės gali neatlaikyti daugybės priklijuotų prie jo klinkerio plytelių svorio.

Pagrindas turi būti patvarus ir nuvalytas nuo purvo, kalkių, riebalų, dulkių, rūdžių, senų atsisluoksniuojančių dažų. Atsisluoksniuojantį seną tinką irgi reikia pašalinti.
Nelygų pagrindą verčiau išlyginti cemento ar betono mišiniu.

Labai higroskopinį, įgeriantį drėgmę pagrindą geriau apdoroti hidroizoliaciniu gruntu, kuris pagerins ir sukibimą su klinkerio klijų mišiniu.

Klijų mišinio paruošimas klinkeriui

Patikimiausias variantas - įsigyti ir paruošti firminį mišinį, rekomenduotą klinkerio plytelių gamintojo.

Išmaišytas mišinys paliekamas 10 minučių tam, kad jame visiškai ištirptų visi cheminiai komponentai.

Patyrę klinkerio meistrai moka gaminti klijų mišinį iš cemento, smėlio ir vandens. Vidaus apdailai jie sumaišo 4 dalis smėlio ir 1 dalį M-500 cemento. Lauko ir fasadų apdailai - 3 dalis smėlio ir 1 dalį cemento.
1. Į sausą mišinį jie įpilą tokį kiekį vandens, kad masė būtų plastiška.
2. Sienos paviršių, prieš dedant ant jo cemento-smėlio skiedinio sluoksnį, sudrėkina.
3. Skiedinys klinkeriui užtepamas ant sienos 4 cm storio sluoksniu ir išlyginamas.
4. Kol skiedinio sluoksnis dar drėgnas, jį pabarsto sausais cemento milteliais, kurie turėtų sugerti iš skiedinio vandens perteklių.

Tačiau naujokams nuo tokio mišinio paruošimo ir naudojimo geriau susilaikyti. Tai įgudusių meistrų "žaidimai".

Klinkerio klijavimas

Vieningos nuomonės apie tai, kaip reikia tepti klijų mišinį, nėra:

• Vieni teigia, kad klijus galima užtepti ant sienos paviršiaus, naudojant dantytą mentelę (kaip ir paprastų keraminių plytelių klijavimo atveju). Tai teisingas būdas, tinkantis jau turintiems šiokios tokios patirties.
• Kiti tvirtina, kad klijus galima tepti ant pačių klinkerio plytelių. Toks būdas labiau rekomenduojamas naujokams, kurie klijuoja per lėtai ir nespėja susitvarkyti iki klijų išdžiūvimo.

Prieš pat klijavimą klinkerio plyteles kartais rekomenduojama sudrėkinti vandenyje (priklausomai nuo gamintojo).

Dantytos mentelės ir jos dantelių dydžiai priklauso nuo klinkerio plytelių dydžių ir pločio. Kuo didesnė klinkerio plytelė, tuo didesni turi būti mentelės danteliai. Mažoms plytelėms pakanka 6-8 mm aukščio dantelių, didelėms - 10-12 mm. Vidutiniai standartiniai klinkerio plytelių matmenys yra  24-25 cm ilgis ir 5-7 cm plotis (storis apie 10 mm). Pasitaiko specialios "prailgintos" formos klinkerio plytelių, kurių ilgis 29-36 cm.

Beje, klinkeris sunkiai pjaustomas staklėmis, nes yra labai kietas ir tvirtas. Su juo geriau susidoroja kampinio šlifuoklio diskas.

Klinkerio klijavimas pradedamas nuo antros eilės iš apačios. Pirma eilė arba cokolinė, esanti arčiausia grindims, kol kas paliekama tuščia. Ji  klinkerio plytelėmis apklijuojama pačioje darbų pabaigoje, nes taip galima paslėpti grindų nelygumus, o klinkerio plyteles apipjaustyti iki reikiamo pločio ir visus defektus paslėpti po grindjuostėmis.

Po priklijuotomis klinkerio plytelėmis klijų sluoksnyje neturi likti tuštumų. Kontroliuokite užteptos ant sienos klijų masės paviršiaus tolygumą.

Klinkeris visada klijuojamas paliekant siūles tarp plytelių.

Siūlės tarp plytelių yra būtinos. Jų plotis - nuo 4 mm iki 10 mm. Siūlių plotis priklauso nuo aplinkos sąlygų ir mišinio kietumo. Vienodoms siūlėms išlaikyti tarp klinkerio plytelių įstatomi kryželiai.

Pataisyti netiksliai priklijuotą klinkerio plytelę galima dar per 10-15 minučių po priklijavimo.

Kiekviena klinkerio eilė tikrinama gulsčiuku arba kontroliuojama pagal įtemptą špagatą.

Klinkerio siūlių užglaistymas

Po to, kai visos klinkerio plytelių plotas priklijuotos, reikėtų palaukti 24 val. tam, kad įvyktų patikimas sukibimas ir džiūvimas. Tuomet pradedamas siūlių užglaistymas.

Klinkerio glaistas įtrinamas į siūles guminiu glaistikliu arba ilgu metaliniu rievikliu. Glaistui išdžiūvus, ant klinkerio turi atsirasti plona matinė plėvelė. Tai ženklas, kad glaisto likučius galima nuvalyti.

Likučiai nuo neglazūruoto klinkerio pašalinami kieta kempine, kietu šepečiu, trintuve, apklijuota abrazyvine medžiaga, o vėliau - minkštu šepečiu, minkšta kempine ar skudurėliu.

Siūlių užpildo likučiai nuo glazūruoto klinkerio nuvalomi drėgnu skuduru ar minkšta kempine, siekiant nesugadinti glazūros sluoksnio. Po drėgno valymo  nederėtų palikti šlapio klinkerio paviršiaus. Jį geriau nušluostyti sausai.

Parengė P. Š.