Kaip išvengti kondensato ant lango
Kondensato susidarymo prevencija, teisingi lango montavimo būdai, kad nesusidarytų kondensatas daugiau
Ilgalaikėje perspektyvoje daugiabučio apšiltinimas pagal aukštesnės energinės klasės reikalavimus generuoja didesnę grąžą. Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija siūlo keisti minimalius reikalavimus modernizuojamiems daugiabučiams.
Šiuo metu modernizuojant daugiabutį privaloma pasiekti C energinio naudingumo klasę. Dr. Donatas Aviža skaičiavimais įrodo, jog per 30 metų laikotarpį C klasės daugiabutyje, kuriame šiluma tiekiama iš centralizuotų šilumos tinklų (CŠT), bendros sąnaudos termoizoliacijai bus didesnės nei A+ energinės klasės daugiabutyje. Pradinių investicijų padidėjimas prilygsta 8-10 cm storio termoizoliacijos kainai. Be to, pasiekti aukštesnę, t. y., bent jau B energinio naudingumo klasę, nei finansiškai, nei techniškai nėra sudėtingas uždavinys.
Dr. Donatas Aviža.
Termoizoliacijos svarba energijos vartojimo efektyvumui
Jeigu vertinsime visų Lietuvos pastatų struktūrą, gyvenamieji pastatai užima apie 75 proc. visų pastatų ploto, iš jų apie 52 mln. kv. m ploto sudaro daugiabučiai gyvenamieji pastatai. Šių pastatų atitvarų šiltinimas yra labai svarbus energiniam efektyvumui. Pastatų atitvarų kokybė turi didžiulę įtaką galutiniam energijos vartojimui ir taupymui - iki 60 proc. šiluminės energijos galima sutaupyti vien tik tinkamai apšiltinus atitvaras. Iki 50 proc. sutaupymų galima pasiekti vien tik efektyvinant inžinerines sistemas, o racionaliai apšiltinus atitvaras ir modernizavus inžinerines sistemas kartu, galima sutaupyti apie 80 proc. šiluminės energijos.
Lietuvoje modernizuojamiems pastatams keliamas reikalavimas pasiekti C energinę klasę (1 pav.), tačiau energinės klasės reikalavimai sąnaudų atžvilgiu ne visada yra optimalūs. Optimalių sąnaudų skaičiavimo metodika, grįsta grynosios dabartinės vertės (bendrųjų išlaidų) metodika, yra išdėstyta ES direktyvos 2010/31/ES III priede. Taip pat ES šalys narės kas penkeri metai privalo Komisijai teikti ataskaitas pagal direktyvos reikalavimus apie minimalius energinio naudingumo reikalavimus taikomus šalyje.
1 pav. Modernizuojamų pastatų energinio naudingumo klasifikavimas į energinio naudingumo klases.
Optimalių sąnaudų metodikos taikymas gyvenamųjų pastatų termoizoliacijai
Optimalių sąnaudų skaičiavimas vyksta keliais etapais: pirmasis etapas - energinio naudingumo skaičiavimas, antrajame etape skaičiuojamas ekonominis efektyvumas, po to skaičiuojamas optimalus variantas ir jis lygianamas su energijos beveik nevartojančių pastatų standartais. Pagal gautą rezultatą ES valstybės narės kas penkeri metai turi peržiūrėti reikalavimus ir palikti galiojusius, arba juos pakeisti.
Europos mokslininkai pastatų energinio naudingumo vertinime įžvelgia tris pagrindines problemas. Pirmoji - finansai. Visada atsiranda energijos sąnaudų skirtumas tarp optimalaus ir aukščiausio (A++) klasės pastato - pastarojo kaina visada didesnė nei optimalaus varianto. Kita problema - pirminės energijos poreikio skirtumas tarp optimalaus ir energijos beveik nevartojančio pastato. Trečia problema - aplinkosauginiai reikalavimai. ES siekia, kad iki 2050-ųjų metų visi pastatai būtų beveik nulinės CO2 emisijos (mažiau kaip 3 kg kiekvienam šildomam 1 m2).
Kalbant apie optimalių sąnaudų skaičiavimą, nereiktų painioti dviejų sąvokų: optimali kaina ir efektyvi kaina. Optimali kaina - mažiausios išlaidos per 30-ies metų periodą. Efektyvi kaina - kai grynoji dabartinė vertė (angl. net present value) yra teigiama. Pagal grynąją dabartinę vertę galima spręsti, ar investicinis renovacijos projektas yra efektyvus, ar ne. Jei grynoji dabartinė vertė teigiama, laikoma, kad projektas yra efektyvus. Jei rodiklis yra neigiamas, reiškia, investuoti į projektą neefektyvu, jei rodiklis nulinis - galima skaičiuoti realų atsipirkimo laiką.
Labai svarbu vertinant nusistatyti kriterijus. Pagal ES kriterijus galima vertinti mikroekonominiu, makroekonominiu ir integruotu požiūriais:
Jei analizuotume bendras išlaidas, kurios vertinamos šioje metodikoje, tai, visų pirma, yra pradinės investicijos, kurias sudaro projekto parengimas, medžiagų kaina, statybos darbai, mokesčiai ir kt. Toliau yra metinės išlaidos, dalijamos į dvi grupes - einamąsias (energijos kaina, draudimas, priežiūra per 30 metų) ir pakeitimo išlaidas (jeigu tokios numatytos). Vertinama diskonto norma, kuri parodo, kiek šiandienos kaina nuvertės ateityje, per 30 metų.
Svarbu apsispręsti, kokios trukmės periodą vertiname. Europiniai standartai nurodo, kad renovuoti pastatai vertinami kas 50 metų, Europos komisija skaičiuoja 30-ies metų laikotarpį. Jeigu imame atskirų gamintojų termoizoliacines medžiagas, gamintojai pateikia skirtingus jų gyvavimo laikotarpius - pvz. akmens vatos gaminiams yra taikomas 40 metų ekonominis gyvavimo terminas ir pan. Valstybiniu lygiu reikia susitarti, kokiam laikotarpui skaičiuosime, nuo to priklauso skaičiavimų rezultatai.
Vertinant optimalias sąnaudas ir kainas, viena svarbiausių dedamųjų yra energijos kaina. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos puslapyje galima rasti einamojo laikotarpio elektros, dujų, CŠT kainas, tačiau nėra kainų scenarijų ilgalaikėje perspektyvoje. Vokietijos ekspertai vadovaujasi trimis kainų scenarijais: optimistiniu, realistiniu ir pesimistiniu. Pas mus energijos kainų prognozių nėra, bet jos turi didelę reikšmę skaičiavimų rezultatams.
Kad optimalių sąnaudų metodiką būtų galima taikyti masiškai ir sukurti tam tikrus įrankius (internetinę programą, debesų inžinerijos programą, įskiepį į BIM sistemą ir pan.), reikia susitarti dėl kelių rodiklių: pirmasis - kasmetinis energijos pabrangimas procentais, antrasis - tikroji diskonto norma (kaip skaičiuosime - mikroekonominiu, makroekonominiu lygiu ar integruotu vertinimu), trečiasis - termoizoliacijos gaminių ekonominio gyvavimo ciklas.
Optimalių sąnaudų skaičiavimo pavyzdžiai
Optimalių sąnaudų skaičiavimą galima iliustruoti vertinant sienos ir grindų ant grunto tipinius mazgus. Sienos tipinis mazgas yra iš akytojo betono blokelių su polistireninio putplasčio termoizoliacija EPS70, tipinė grindų detalė - su polistireninio putplasčio plokštėmis EPS100. Abiems detalėms, priklausomai nuo pastato energinio naudingumo klasės, buvo apskaičiuotas reikalingas termoizoliacijos storis. Suvedus duomenis į mikroekonominio vertinimo algoritmą (CŠT, realistinis scenarijus), gauname (2 pav.), kad optimali sienos termoizoliacija pasiekiama, kai šilumos perdavimo koeficientas U yra 0,14 W/(m2K). Įdomu tai, kad skaičiavimai rodo, jog atitvarų niekuo neapšiltinus arba jas apšiltinant 1,0 m storio termoizoliacija, galutiniame rezultate išlaidos bus tokios pačios. Tai reiškia, kad nuostolinga atitvaras šiltinti per mažai, bet taip pat nuostolinga šiltinti per daug. Būtina rasti optimalią ribą, kurią naudojant išlaidos per 30 metų būtų mažiausios.
2 pav. Optimalus sienos šilumos perdavimo koeficientas (mikroekonominis vertinimas; CŠT; realistinis scenarijus).
Remiantis sienos tipiniu mazgu ir siekiant C energinės klasės, šiltinimo sluoksnis yra 13 cm, apskaičiavus optimalų vertinimą, gauname, kad termoizoliacijos sluoksnis yra 22 cm. Kadangi galima 15 proc. paklaida, optimalus variantas būtų daugiabučius šiltinti nuo 19 iki 25 cm storio EPS 70 termoizoliacija (3 pav.).
3 pav. Optimalus sienos termoizoliacinio sluoksnio storis EPS70 (mikroekonominis vertinimas; CŠT; realistinis scenarijus).
Kita vertus, po 30-ies metų bendros C klasės pastato išlaidos atitinka A+ klasės išlaidas. Taip atsitinka dėl to, kad C klasės pradinės investicijos termoizoliacijai sąlygiškai mažos, bet tolimesnės eksploatavimo išlaidos - didelės, A+ klasėje - atvirkščiai: pradinės investicijos didesnės, bet tolimesni mokesčiai mažesni. Tad ar renovuodami siekiame C klasės, ar A klasės, praktiškai ilgalaikėje 30-ies metų perspektyvoje bendrosios sąnaudos būtų tos pačios. Todėl reikia rasti optimalų tašką, kuriame, vertinant 30-ies metų laikotarpį, sąnaudos būtų pačios mažiausios.
Efektyvių sąnaudų ribų nustatymas
Racionali riba - mažiausia kaina per 30-ies metų laikotarpį, efektyvi riba - kai sutaupymai atperka einamuosius mokesčius už šildymą ir ,,net-zero" arba A++ klasės riba.
Kaip pavyzdį galima panagrinėti grindų ant grunto tipinį mazgą su EPS 100 termoizoliaciniu sluoksniu.
C klasės grindų ant grunto apšiltinimas šildantis biokuru atsiperka po 7,5 metų. A ++ klasėje, apšiltinus grindis 30 cm storio termoizoliacijos sluoksniu, atsipirkimas daugiau kaip po 24 metų.
Tad galima daryti išvadą, jog tuo atveju, kai šilumos šaltinis yra biokuras, siekti A++ klasės ekonomiškai nenaudinga: dėl pigios energijos atsipirkimo laikas labai ilgas.
Jeigu šildoma gamtinėmis dujomis, racionali riba yra B energinio naudingumo klasė, atsipirkimas - 5,9 metų, A++ klasėje - 14 metų (4 pav.).
Jeigu šildymas yra centralizuotas (CŠT), optimali riba yra A klasė vertinant aplinkosauginiu požiūriu arba B klasė, vertinant finansiniu požiūriu.
Jeigu šilumos šaltinis yra elektra, racionali riba A++ klasė, atsipirkimo laikas - per 3,5 metų.
4 pav. Grindų ant grunto optimalus termoizoliacinio sluoksnio (EPS 100) storis (šildant dujomis).
Aišku, kad racionali termoizoliacijos sluoksnio riba labai priklauso nuo šilumos šaltinio. Biokurui optimali riba būtų C klasė, gamtinėms dujoms - B klasė, CŠT - A klasė, elektrai - A++ klasė. Vertinant tik privačiu, komerciniu požiūriu, optimalus lygis yra viena klase žemesnis visiems šilumos šaltiniams, išskyrus elektros energiją.
Todėl renovuojant daugiabučius, kurie šildomi CŠT energija, atitvaras reiktų šiltinti vadovaujantis ne mažesniais kaip B arba A klasės reikalavimais, nes renovuodami pagal C klasės reikalavimus patirsime nuostolius, kadangi bendrosios išlaidos per 30 metų praktiškai bus tokios pat, kaip A+ klasės pastatų.
Kita išvada - jei daugiabučiai renuovuojami pagal A++ energinės klasės reikalavimus, optimalumo riba pasiekiama tik tokiu atveju, jei šildoma elektra.
Energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai mano, jog daugiabučių modernizavime pasiekti B klasę nėra sudėtinga, tik siekiant A klasės atsiranda papildomų reikalavimų - sandarumo testas, modeliuojami ilginiai šiluminiai tilteliai, langų charakteristikos ir pan.
Bet B klasę pasiekti galima be problemų - tiek techniniu, tiek finansiniu požiūriu.
Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos siūlymai
Patatų sertifikavimo ekspertų asociacija siūlo:
Danutė Ramoškevičiūtė, dr. Donato Avižos grafikai
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Kokia daugiabučio renovacijos kaina? Kaip daugiabučių renovacija atsiperka? Kokios yra efektyviausios daugiabučių modernizavimo priemonės?
Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens renovavimas, atnaujinimas, radiatorių keitimas ir šilumos reguliavimo įdiegimas. Pagal mažosios renovacijos arba šilumos punktų atnaujinimo programą daugiabučių bendrijoms ir gyventojams, planuojantiems diegti šildymo sistemos efektyvumo didinimo priemones, numatyta iki 80 proc. valstybės parama. Paraiškas galima teikti iki 2023 m. liepos 27 d.
Renovacijos efektas didele dalimi priklauso nuo sienų šiltinimo. Ventiliuojamo fasado sistemos medžiagos, dėmesys technologijai ir detalėms lemia geriausią renovacijos rezultatą.
Kaip turi būti hermetizuotos tarpblokinės siūlės, pažeistų tarpblokinių siūlių užtaisymas
A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu.
Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Sprendimai, lemiantys daugiabučio modernizavimo rezultatą.
Europos komisija vėl skelbia naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas
Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos.
Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis.
Kaip šiltinti mūrinius fasadus, daugiabučio sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu, angokraščio ir parapeto apšiltinimas.
Daugiabučių, administracinių pastatų ir individualių namų išorei vis dažniau pritaikoma ventiliuojamų fasadų technologija.
Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė?
Kokia daugiabučio renovacijos kaina? Kaip daugiabučių renovacija atsiperka? Kokios yra efektyviausios daugiabučių modernizavimo priemonės?
Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens renovavimas, atnaujinimas, radiatorių keitimas ir šilumos reguliavimo įdiegimas. Pagal mažosios renovacijos arba šilumos punktų atnaujinimo programą daugiabučių bendrijoms ir gyventojams, planuojantiems diegti šildymo sistemos efektyvumo didinimo priemones, numatyta iki 80 proc. valstybės parama. Paraiškas galima teikti iki 2023 m. liepos 27 d.
Renovacijos efektas didele dalimi priklauso nuo sienų šiltinimo. Ventiliuojamo fasado sistemos medžiagos, dėmesys technologijai ir detalėms lemia geriausią renovacijos rezultatą.
Kaip turi būti hermetizuotos tarpblokinės siūlės, pažeistų tarpblokinių siūlių užtaisymas
A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu.
Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.
Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Sprendimai, lemiantys daugiabučio modernizavimo rezultatą.
Europos komisija vėl skelbia naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas
Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos.
Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis.
Kaip šiltinti mūrinius fasadus, daugiabučio sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu, angokraščio ir parapeto apšiltinimas.
Daugiabučių, administracinių pastatų ir individualių namų išorei vis dažniau pritaikoma ventiliuojamų fasadų technologija.
Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė?
Ilgalaikėje perspektyvoje daugiabučio apšiltinimas pagal aukštesnės energinės klasės reikalavimus generuoja didesnę grąžą. Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija siūlo keisti minimalius reikalavimus modernizuojamiems daugiabučiams.
Visi žinome, ką reiškia renovacija, mažinanti šilumos energijos sąnaudas. O ką reiškia renovacija pagal aktyvaus namo (Active House) arba darnaus tvarumo principus? Tai kur kas daugiau nei energijos taupymas.
Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po pastato renovacijos
Sutaupytos šilumos energijos skaičius turėtume užrašyti ant atnaujintų namų fasadų arba stenduose, kokie yra įrengiami skelbiant apie ES paramą. Tuomet visiems būtų aišku, kokie yra renovacijos rezultatai
Ar įmanoma seną daugiabutį paversti energijos beveik nenaudojančiu pastatu? Kokias problemas turi išspręsti projektuotojai, rangovai ir gyventojai?
Suomijoje, Austrijoje, Vokietijoje populiaru modernizuojant pastatus juos šiltinti gatavais konkrečiam pastatui gamykloje pagamintais skydais su užpildu. Tokius skydus pabandė gaminti ir naudoti kaimynai latviai.
Kiekvienas esame girdėję posakį „padaryta kaip sau“, kuris reiškia labai gerai atliktą darbą. Ar tai tinka modernizuojamam daugiabučiui, visuomeniniam pastatui?
Jeigu nenorime, kad mūsų daugiabučių rajonai ateityje taptų „getais", turime pradėti veikti jau dabar.
Kaip renovuoti balkoną, kokie darbai ir medžiagos reikalingi balkono remontui
Daugiabučių modernizavimo projektuose iš esmės naudojami trys išorinių sienų apšiltinimo ir apdailos variantai.
Apie Paryžiuje atnaujintą praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio 16-os aukštų daugiabutį parašė kone visų Europos šalių architektūros ir statybų žiniasklaida.
Kodėl ši fasadų apdaila išskirtinė? Dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių automobiliai priskiriami prestižinių klasei – medžiagų kokybės, patikimumo, ilgaamžiškumo, dizaino.
Fasado šilumos izoliacija – tai kompleksinė sistema, primenanti daugiasluoksnį pyragą. Ant fasado pagrindo iš eilės klojami ir tarpusavyje tvirtinami fasado šilumos izoliaciniai sluoksniai.
ES Energinio efektyvumo direktyva įpareigoja imtis griežtesnių šilumos taupymo priemonių. Tarp sektinų pavyzdžių - bendrovės, kurios investicijas atgauna iš sutaupytos šilumos. Pastatų atnaujinimas pagal ESCO modelį
Praktiniame daugiabučių modernizavimo procese atsiranda daugybė klausimų, kurie ne iki galo numatyti ir apgalvoti.
Tinkuoto fasado sandara. Tinkuoto fasado montavimas. Tinkuojamų fasadų privalumai ir trūkumai
Kuo ir kaip apšiltinti pastatus, kad rezultatas būtų maksimaliai efektyvus šilumos taupymo požiūriu?
Pastaruoju metu pastatų šiltinimo iš išorės ir renovacijos derinimas darosi vis populiaresnis
Tinkamai parinkta namo išorės apdaila pagerina ne tik jo estetinį vaizdą, bet ir šilumos izoliaciją, apsaugo nuo aplinkos poveikio, taigi, ir didina namo išliekamąją vertę.
“Pastatų energinio naudingumo sertifikatai privalomi tik juos statantiems, išnuomojantiems arba parduodantiems, - sako Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso valdymo skyriaus vedėjas Tomas BARANAUSKAS.
Norint, kad fasadas tarnautų ilgai ir nekeltų rūpesčių, nepakanka teisingai pasirinkti fasado apdailos būdą; labai svarbu išsirinkti tinkamus, kokybiškus dažus.
Namo sienas reikia prižiūrėti ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės. Ypač lauko sienų priežiūra aktuali senos statybos namams. Dažniausiai sienų priežiūros problemas tenka spręsti blokinių namų gyventojams.
Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Šilumos siurbliai, šilumos siurbliai oras vanduo, oras vanduo šilumos siurbliai renovacijai.
Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po pastato renovacijos
Kaip suremontuoti balkoną, medžiagos balkono remontui, kaip teisingai sutvarkyti apleistą balkoną
daugiauKuo skiriasi statinio rekonstrukcija nuo kapitalinio remonto? Ar abiem atvejais reikalingi leidimai?
daugiauAtsako Asta Kazickienė, VTPSI Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė
daugiauAtsako Edvardas Petrauskas, BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas
daugiauAtsako Asta Kazickienė, VTPSI Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė
daugiauKondensato susidarymo prevencija, teisingi lango montavimo būdai, kad nesusidarytų kondensatas daugiau
Laminuota (sluoksniuota) polistireninio putplasčio plokšt...
Nibe šilumos siurbliai oras-vanduo, šilumos siurblio ener...
THERMOPAL sanuojanti tinkavimo sistema, sanavimo tinkas, ...
Cementinės plokštės fasadų apdailai, drėgmei ir vandeniui...
Stipriai drėgmės ir druskų paveiktiems fasadams atstatyti...
Senojo lifto pakeitimas moderniu suomių firmos KONE liftu
Renovacija - namų apšiltinimas termo vata Gamo Lietuvoje
Stogų renovavimas, stogo renovacija
Daugiabučio renovacija
Mozaikiniai tinkai rekomenduojami "sunkiausiose" vietose:...
Aukščiausios kokybės statybinių cheminių medžiagų gaminto...
Fasadinių medžiagų gamintojas plečia prekybos partnerių t...
Smeliavimo darbai, medienos smėliavimas, medienos valymas...
Namo fasado valymas, fasado valymas smėliasrove, srautini...
Grafiti valymas nuo sienų, grafiti valymas Vilnius. Grafi...
Mūro valymas smėliasrove, smėliavimo darbai, plytu valyma...
Smėliavimo darbai visoje Lietuvoje. Metalo smėliavimas, d...
Buto šilumos mazgai
HERZ sprendimai pastatų šildymo sistemų renovaci...
A+ klasės siekiančio daugiabučio fasado šiltinimas naujos technologijos putplasčiu.
Aplinkos ministerija pateikė ilgai rengtą ilgalaikės pastatų renovacijos strategiją. Ar yra naujovių, ar tik kartojamos senos tiesos? Spręskite patys. Pateikiame sutrumpintą strategijos apžvalgą.
Nerenovuotų daugiabučių gyventojai su pavydu žvelgia į atnaujintus kaimynų namus. Renovuotuose daugiabučiuose butai brangesni, mažesnės šildymo sąskaitos ir geresnė gyvenimo kokybė. Sprendimai, lemiantys daugiabučio modernizavimo rezultatą.
Europos komisija vėl skelbia naują renovacijos bangą ir vėl skirs didžiules sumas pastatų modernizavimui. Lietuvoje daugiabučių renovacijai paspartinti vėl rengiama strategija ir traukiamos seniai siūlytos finansavimo idėjos, nors pildosi prognozuotas senųjų mikrorajonų likimas.
Vėdinimas daugiabučiuose, kaip įrengti vėdinimą modernizuojant daugiabučius
Kas administruoja daugiabutį namą, namo administratratoriaus skyrimas ar išrinkimas
Namo atnaujinimas turėtų virsti investicija į kokybę ir patį nekilnojamąjį turtą. O tokios investicijos grąžą pastebimai gali išauginti ne sienų šiltinimas atliekant renovaciją, bet įdiegtos protingo namo sistemos.
Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis.
Kaip šiltinti mūrinius fasadus, daugiabučio sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu, angokraščio ir parapeto apšiltinimas.
Daugiabučių, administracinių pastatų ir individualių namų išorei vis dažniau pritaikoma ventiliuojamų fasadų technologija.
Nors ir lėtai, bet daugiabučių modernizavimo vežimas juda į priekį, pakeliui mokantis iš klaidų, tobulinant projektų rengimo, rangos darbų pirkimo, techninės priežiūros, finansavimo procesus. Gyventojai daugiabučių atnaujinimą ima suprasti plačiau, kaip komfortą, aukštesnę būsto ir gyvenimo kokybę. Kokiomis priemonėmis pasiekiama ši kokybė?
Ilgalaikėje perspektyvoje daugiabučio apšiltinimas pagal aukštesnės energinės klasės reikalavimus generuoja didesnę grąžą. Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija siūlo keisti minimalius reikalavimus modernizuojamiems daugiabučiams.
Visi žinome, ką reiškia renovacija, mažinanti šilumos energijos sąnaudas. O ką reiškia renovacija pagal aktyvaus namo (Active House) arba darnaus tvarumo principus? Tai kur kas daugiau nei energijos taupymas.
Kaip keičiasi patalpų mikroklimatas po pastato renovacijos
Sutaupytos šilumos energijos skaičius turėtume užrašyti ant atnaujintų namų fasadų arba stenduose, kokie yra įrengiami skelbiant apie ES paramą. Tuomet visiems būtų aišku, kokie yra renovacijos rezultatai
Ar įmanoma seną daugiabutį paversti energijos beveik nenaudojančiu pastatu? Kokias problemas turi išspręsti projektuotojai, rangovai ir gyventojai?
Suomijoje, Austrijoje, Vokietijoje populiaru modernizuojant pastatus juos šiltinti gatavais konkrečiam pastatui gamykloje pagamintais skydais su užpildu. Tokius skydus pabandė gaminti ir naudoti kaimynai latviai.
Kiekvienas esame girdėję posakį „padaryta kaip sau“, kuris reiškia labai gerai atliktą darbą. Ar tai tinka modernizuojamam daugiabučiui, visuomeniniam pastatui?
Jeigu nenorime, kad mūsų daugiabučių rajonai ateityje taptų „getais", turime pradėti veikti jau dabar.
Kaip renovuoti balkoną, kokie darbai ir medžiagos reikalingi balkono remontui
Daugiabučių modernizavimo projektuose iš esmės naudojami trys išorinių sienų apšiltinimo ir apdailos variantai.
Apie Paryžiuje atnaujintą praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio 16-os aukštų daugiabutį parašė kone visų Europos šalių architektūros ir statybų žiniasklaida.
Kodėl ši fasadų apdaila išskirtinė? Dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių automobiliai priskiriami prestižinių klasei – medžiagų kokybės, patikimumo, ilgaamžiškumo, dizaino.
Fasado šilumos izoliacija – tai kompleksinė sistema, primenanti daugiasluoksnį pyragą. Ant fasado pagrindo iš eilės klojami ir tarpusavyje tvirtinami fasado šilumos izoliaciniai sluoksniai.
ES Energinio efektyvumo direktyva įpareigoja imtis griežtesnių šilumos taupymo priemonių. Tarp sektinų pavyzdžių - bendrovės, kurios investicijas atgauna iš sutaupytos šilumos. Pastatų atnaujinimas pagal ESCO modelį
Praktiniame daugiabučių modernizavimo procese atsiranda daugybė klausimų, kurie ne iki galo numatyti ir apgalvoti.
Tinkuoto fasado sandara. Tinkuoto fasado montavimas. Tinkuojamų fasadų privalumai ir trūkumai
Kuo ir kaip apšiltinti pastatus, kad rezultatas būtų maksimaliai efektyvus šilumos taupymo požiūriu?
Pastaruoju metu pastatų šiltinimo iš išorės ir renovacijos derinimas darosi vis populiaresnis
Tinkamai parinkta namo išorės apdaila pagerina ne tik jo estetinį vaizdą, bet ir šilumos izoliaciją, apsaugo nuo aplinkos poveikio, taigi, ir didina namo išliekamąją vertę.
“Pastatų energinio naudingumo sertifikatai privalomi tik juos statantiems, išnuomojantiems arba parduodantiems, - sako Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos produktų ir proceso valdymo skyriaus vedėjas Tomas BARANAUSKAS.
Norint, kad fasadas tarnautų ilgai ir nekeltų rūpesčių, nepakanka teisingai pasirinkti fasado apdailos būdą; labai svarbu išsirinkti tinkamus, kokybiškus dažus.
Namo sienas reikia prižiūrėti ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės. Ypač lauko sienų priežiūra aktuali senos statybos namams. Dažniausiai sienų priežiūros problemas tenka spręsti blokinių namų gyventojams.