Degintos medienos apdaila

Degintos dailylentės kaina nedaug didesnė už tradicines medienos dailylentes, bet estetika ir savybėmis deginta mediena pranoksta daugelį pačių atspariausių apdailos medžiagų. Tai medžiaga, kurią galima pavadinti „sumontavai ir pamiršai".

Lietuvoje daugiabučių apdaila deginta mediena vis dar egzotika, bet Lietuvos gamintojai tokius projektus sėkmingai įgyvendina užsienyje. Degintos šukuotos eglės dailylentės DARKSIDEWOOD Teak (B degumo klasė).

„Gavome žinutę, kurioje žmogus teiravosi, ar degintų dailylenčių lauko sienų apkala būtų nepatraukli... geniui. Rengiasi atnaujinti namo fasadą ir niekaip negali atsikratyti fasadą išdarkiusio genio. Bijo, kad ir naują apdailą pamėgs išprotėjęs genys", pasakoja MB „Degintas medis" kokybės vadovė Agnė Lukauskienė. Ji sako, kad nors tyrimų, ar geniai neliečia apdegintų lentų, nėra, bet yra tyrimų, kad dėl didesnės degintų dailylenčių pH vertės, jų nemėgsta puvinius sukeliantys grybai, taip pat apdegintoje medienoje maisto neranda vabzdžiai ir kiti medienos kenkėjai.

„Ugnies paliestų dailylenčių atsparumas kenkėjams - vienas iš svarbesnių, bet ne pirmas numeris jų pranašumų sąraše. Pirmasis yra tas, kad tai tikra, natūrali, bet nesenstanti ir intensyvios priežiūros nereikalaujanti medžiaga", - sako MB „Degintas medis" specialistė. Juk paprastai natūralios medžiagos savo atsparumu neprilygsta dirbtinėms, o deginta mediena yra ir ilgaamžė, ir natūrali, ir gyva medžiaga, o ne plastikinė medienos imitacija.

Tik ką sumontuota (kairėje) fasado apdaila ir ta pati apdaila po dviejų metų (dešinėje). Deginta šukuota Accoya mediena DARKSIDEWOOD Grey.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, nepaisant natūralios medienos trūkumų, mėgstama medinių dailylenčių fasadų apdaila. Nors natūrali mediena įgeria drėgmę, dėl drėgmės bei šilumos-šalčio ciklų poveikio deformuojasi ir skilinėja, dėl palėsiniams grybams palankios terpės pūva, dėl UV spindulių ir atmosferos poveikių reikalauja nuolatinio apsaugančio padengimo, neatspari kenkėjams. Dėl visų šių priežasčių medienos apdaila lauke nėra ilgaamžė, estetiniam medinių fasadų vaizdui išlaikyti reikia nuolatinės priežiūros, lėšų, pastangų ir laiko.

Kol nebuvo natūralių pramoninių geriausias medienos savybes išsaugančių ir konservuojančių technologijų, dominavo ir iki šiol dominuoja medienos apsauga cheminėmis priemonėmis. Net ir mūsų meilės ekologijai amžiuje vis dar stengiamasi medieną apsaugoti chemijos pagalba. Bet cheminės priemonės sunaikina medienos natūralumą, teršia gamtą, ypač nepageidaujamos gyvenamojoje aplinkoje. Todėl prieš keletą metų buvo prisiminta tai, kas buvo pamiršta - natūrali medienos apsauga ugnimi.

Degintos medienos dailylenčių gamyba

Medienos apdorojimo ugnimi technologija mus pasiekė iš Japonijos, panašią naudojo ir mūsų protėviai - prieš įgilindami medienos stulpus į žemę, apdegindavo jų galus.

Japonija yra miškinga šalis, daugiau nei 66 proc. šalies teritorijos užima miškai, pagal miškais apaugusius plotus Japonija užima 3 vietą pasaulyje (po Suomijos ir Švedijos). Mediena, kaip statybinė medžiaga, Japonijoje paplitusi nuo seno, pastaruoju metu tik didžiuosiuose miestuose ją pakeitė betonas. Jau labai seniai japonai pastebėjo, kad po miško gaisro apdegusių kedrų kamienai labai ilgai laikosi ir yra visiškai atsparūs bet kokiems išorės poveikiams, kenkėjams, netgi ugniai. Todėl maždaug nuo XVII-XVIII amžiaus medienos apsaugą ugnimi, vadinamą Yakisugi mediena, pradėjo naudoti namų statyboje.

Yakisugi pažodžiui galima išversti kaip "degintas kedras". Metodas buvo naudojamas kaip tradicinis būdas apsaugoti medinių dailylenčių paviršius, dažniausiai buvo pasitelkiamas tradicinių japoniškų namų išorės apdailai, kai dar nebuvo cheminių medienos apsaugos priemonių. Yakisugi prailgina dailylenčių amžių, nes apsaugo lentas nuo drėgmės, puvinių, vabzdžių ir pelėsių. Lentos tampa stabilesnių matmenų ir atsparesnės ugniai.

Tiek Japonijoje, tiek Europoje atsiradus automatizuotiems ir tiksliems ugnies bei jos temperatūros suvaldymo būdams, Yakisugi technologiją imta naudoti pramoniniu būdu kaip natūralią medienos apsaugos priemonę.

Degintos medienos dailylentės

Vakarų Japonijoje iki šiol kaimų gyventojai rankomis pasigamina ugnimi apdorotų lentų. Pagal tradicinę procedūrą trys lentos surišamos į trikampį. Tvirtai surišus lentas, pačiame dugne uždegamas popierius ar laikraščiai. Ugniai plisti prireikia minutės ar dviejų, ji kyla gana greitai dėl lentų trikampio kamino traukos. Laikas, kurio reikia lentų paviršiui apdeginti, priklauso nuo pradinio medienos drėgnumo ir norimo apdeginimo laipsnio. Kad 3-4 mm storiu apanglėtų lentų paviršius, reikia maždaug 5 minučių. Naudojant šį tradicinį apdeginimo būdą, trikampio viduje turi būti ne mažiau kaip 250 °C karščio, tačiau dažniausiai jis siekia daugiau kaip 400 °C. Pasiekus norimą apdeginimo lygį, trikampis atidaromas ir ugnis užgesinama vandeniu. Savaime suprantama, būtina laikytis atsargumo, Japonijoje rankinis lentų apdeginimas dažniausiai vykdavo prie upės arba nuimtų ryžių laukuose.

Kai Yakisugi technologija susidomėjo Vakarų europiečiai, degintas lentas japonai ėmė gaminti pramoniniu būdu ir eksportuoti, Europoje atidarė sandėlius. Didžiausi Japonijos gamintojai yra įsikūrę Vakarų Japonijoje, tai „Nakamoto Zourin", „Daietsu", „Hirakawa Timber" ir kt. Europoje irgi atsirado nemažai degintų lentų gamintojų, bet tik nedaugelis jų yra įvaldę medienos deginimo proceso paslaptis - ruošiant degintą medieną svarbu ne tik estetika ir gaminio grožis, bet reikalingas ir labai didelis kruopštumas bei tikslumas, kad lentos būtų vienodai apdegusios, ilgaamžės ir tvarios. Paprasčiausiai apdeginti lentą mokėtume kiekvienas, bet praėjus kuriam laikui mėgėjo apdeginta lenta, ko gero, skirtųsi nuo lentos, kurią apdegino patyręs Yakisugi meistras.

Patys didžiausi Japonijos gamintojai patikėjo savo technologiją pasirinktoms vietinėms įmonėms. Viena tokių - Lietuvoje viena pirmųjų šį medienos apdorojimo būdą pradėjusi naudoti MB „Degintas medis" (www.darksidewood.com). Įmonės darbų sąraše - seniausiai Lietuvoje su deginta mediena realizuoti projektai, todėl, kaip sako įmonės atstovai, jie jau gali parodyti, kaip degintas medis atrodo praėjus laikui.

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad medienos apdeginimas yra primityvus procesas, bet iš tiesų sėkmė priklauso nuo daugybės technologinių subtilybių, niuansų, preciziškumo ir meistriškumo.

„Medienos paviršius turi apanglėti tolygiai, procese naudojama atvira liepsna, degimas turi būti greitas, liepsna didelės temperatūros, apdeginant reikia atsižvelgti į medienos rūšį, netgi į konkrečios lentos paviršiaus ypatybes. Lietuvoje degintos medienos gamintojų yra daug, kiekvienas jų turi savų paslapčių, visgi geriausias rezultatas gaunamas bendradarbiaujant su šios technologijos pradininkais", - teigia MB „Degintas medis" kokybės vadovė. Ji taip pat akcentuoja, kad svarbu pasirinkti kokybiškos ir tinkamos medienos tiekėjus. Gaminiai iš šiaurietiškos medienos yra ilaamžiškesni, atsparesni, nes atšiauresnėmis sąlygomis užaugintos medienos tankis yra didesnis.

Lietuvoje populiariausios degintos lentos yra eglės ir maumedžio, terasoms dažnai pasirenkama pušies mediena. Įmonės meistrai dirba ir su retesnėmis, tačiau dėl išskirtinių savybių vis didesnio susidomėjimo sulaukiančiomis medienos rūšimis: ąžuolo, termo mediena, Accoya, klijuota mediena.

Lentos apdeginimo linijoje veikiamos atvira liepsna, trumpai, bet vienoda liepsnos temperatūra per visą lentos plotį. Vien tik karščio poveikis apanglėjimo ir konservuojančio efekto nesuteikia, tam būtina atvira liepsna.

Lentos apdeginimo linijoje trumpai veikiamos atvira liepsna, bet vienoda temperatūra per visą lentos plotį.

Veikiant liepsnai pasikeičia medienos ląstelių (celiuliozės, hemiceliuliozių ir lignino) struktūra, molekulių išsidėstymas, susitraukia paviršinės medienos poros, pasišalina organinės medžiagos, kurios yra medienos puvinių terpė. Kadangi dėl karščio ląstelės susiaurėja ir iš dalies užsidaro, sumažėja medienos gebėjimas įgerti vandenį. Dėl to sumažėja medienos brinkimas ir susitraukimas („medienos vaikščiojimas"), gerokai sumažėja rizika, kad medienoje gali atsirasti įtrūkių. Be to, padidėja atsparumas puviniams. Apanglėjimo proceso metu medienos paviršius karbonizuojamas, susidaręs suodžių sluoksnis yra atsparus UV spinduliams, aukštas pH nesudaro terpės medienos kenkėjams, pavyzdžiui, vabzdžiams ir pelėsiams, maitintis. Po apdeginimo lentos storis sumažėja iki 1 mm, plotis - iki 2 mm, paviršius pasidengia anglimi, kuri neleidžia į medieną patekti drėgmei.

Degintos medienos dailylentės fasadams

Pagal paviršiaus apdorojimo būdą galimi du degintos medienos tipai: apanglėjusiu ir šukuotu paviršiumi.

Lentos apanglėjusiu paviršiumi yra autentiškos technologijos prototipas, tokia mediena yra pati patvariausia ir ilgaamžiškiausia, nes apdegęs sluoksnis yra geriausia apsauga nuo atmosferos poveikių ir kenkėjų. Bandymai parodė, kad apanglėjęs sluoksnis stabdo ugnies plitimą. Bet suanglėjęs paviršinis sluoksnis yra trapus, todėl jį reikia stabilizuoti. Kiekvienas gamintojas paviršiaus stabilizavimui naudoja savą būdą ir metodus, nuo pasirinkto paviršiaus stabilizavimo būdo priklauso apdeginto sluoksnio tvirtumas, atsparumas mechaniniams pažeidimams, gaminio gebėjimas laikui bėgant išlaikyti savo pradinę išvaizdą. Šios technologijos lentos gali būti tik sodriai tamsios spalvos, jos nereikalauja praktiškai jokios priežiūros. Tikslingiausias tokių lentų panaudojimas - fasadinės dailylentės, kurios nėra veikiamos mechaniškai. Taip pat labai įspūdingai atrodo apdegintų dailylenčių įkomponavimas interjere, sukuriant charakteringus dizaino akcentus.

Deginto maumedžio dailylenčių DARKSIDEWOOD Carbon fasadas derinamas su rudo atspalvio degintos šukuotos medienos dailylentėmis.

Degintos Tricoya DARKSIDEWOOD Carbon medienos interjero elementas.

Šukuota deginta mediena išgaunama pašalinus apanglėjusį paviršinį sluoksnį, bet visą lentos paviršinį sluoksnį paliekant termiškai modifikuotą. Šukuotame paviršiuje išryškėja medienos faktūra ir rievės. Nuvalius (sušukavus) paviršių jis alyvuojamas ir, priklausomai nuo alyvos, išgaunamos skirtingos medienos spalvos - nuo juodos, vyšnios, įvairių rudų tonų iki šviesiai pilkos.

Vieni iš galimų šukuotos degintos medienos dailylenčių/terasinių lentų atspalvių ir raštų.

Degintos šukuotos medienos dailylentės naudojamos tiek lauke (fasadams, terasoms, tvoroms), tiek viduje, kaip interjero elementai.

Šukuota mediena lauke ilgainiui šiek tiek keičia spalvą, ypač veikiama tiesioginių saulės spindulių, tačiau medienos rievių raštai neišblunka ir nesusilieja, jie išlieka aiškiai matomi. Norint atnaujinti ir pagyvinti šukuotos medienos spalvą, reikia ją iš naujo alyvuoti. Terasines lentas dėl intensyvesnio paviršiaus nusidėvėjimo reikia peralyvuoti dažniau - maždaug kas 2 metus. Naudojama vandens pagrindo aplinkai draugiška alyva, panaši kokia naudojama grindų alyvavimui. Tačiau svarbiausia, kad yra galimybė ant fasadų ar terasoje turėti ne medienos imitaciją, o tikrus medienos raštus, tikrą medieną, kuri dar ir atspari bei nekelia rūpesčių, o metams bėgant natūraliai „pasenusi" darosi net įdomesnė ir gražesnė nei ką tik nualyvuota.

Deginta šukuota mediena. Fasado dailylentės - DARKSIDEWOOD Black, terasinės lentos - DARKSIDEWOOD Grey.

Degintų dailylenčių montavimas

Degintų šukuotų dailylenčių panaudojimas platesnis nei degintų lentų - jos tinka ne tik fasado apdailai, bet ir terasoms, tvoroms, pavėsinėms ir pan. Labai dažnai degintos šukuotos ir nešukuotos medienos dailylentės derinamos tarpusavyje, naudojamos tinkuotiems vienspalviams fasadams pagyvinti, o tai bet kuriam pastatui suteikia originalumo ir išskirtinumo, juolab, kad nebūna dviejų visiškai vienodų degintų lentų.

Tiek degintos, tiek šukuotos dailylentės tvirtinamos standartiškai kaip ir vėdinamos konstrukcijos fasado apdaila, gali būti montuojamos vertikaliai, horizontaliai, įstrižai, su tarpu arba be jo. Dailylenčių profilis gali būti įvairus: su špuntais, rombinis, tiesaus stačiakampio, priklausomai nuo profilio konfigūracijos galimas labai įvairus lentelių montavimo būdas.

Keletas iš galimų degintų dailylenčių montavimo būdų.

Siekiant išvengti monotonijos, pabrėžti fasado linijų ritmą ir išryškinti medienos estetiką, labai dažnai fasade derinamos skirtingų spalvų šukuotos degintos dailylentės, taip pat degintos medienos deriniai ir su kitų medžiagų apdaila.

Degintos medienos intarpai suteikia fasadui gyvumo, dinamikos, originalumo. Degintos šukuotos eglės dailylentės DARKSIDEWOOD Teak.

Nėra jokių esminių skirtumų tarp degintos medienos ir paprastų medinių dailylenčių montavimo. Kaip montuojamos tradicinės lentelės, taip ir degintos. Tvirtinant degintas dailylentes, priklausomai nuo montavimo būdo, siūlėse gali matytis neapdorota mediena. Tokius pjūvius reikia užtepti alyva su pigmentu, kad nesimatytų neapdorotos medienos.

Degintos dailylentės pjūvis.

Montuojant degintas nešukuotos medienos dailylentes reikia pasistengti nepažeisti jautraus apanglėjusio sluoksnio. Bet tai neliečia montavimo technikos, t.y., degintą lentą prisukame taip pat, kaip ir nedegintą. Atsargumas labiau reikalingas transportuojant, pernešant, kad lentos nebūtų mėtomos, grubiai brūžinamos į kitas konstrukcijas ir pan. Kaip ir montuojant paprastas dailylentes, tarp apatinių lentų ir žemės paviršiaus rekomenduojama palikti 20-30 cm tarpą.

Daugelyje projektų lauko sienų apdailai naudojama daugiau nei vieno tipo danga. Pavyzdžiui, siena su vientisa medine apdaila gali turėti dalį iš plytų mūro, tinko, akmens plokščių ir pan. Skirtingų medžiagų sandūrą reikėtų suprojektuoti taip, kad deginto medžio lentelės neturėtų tiesioginio sąlyčio su porėtais, vandenį įgeriančiais paviršiais ir nesiglaustų prie tokių, ant kurių kaupiasi vanduo, ypač lentelių galai. Bet kurioje skirtingų apdailos medžiagų sandūroje svarbu įrengti vandens nutekėjimui reikalingą apvadą, virš jo palikti angą vėdinimui bei drenažui. Toje vietoje, kur yra dviejų tipų dangų siūlė, tarp skirtingų dangų turėtų būti mažiausiai 10 mm tarpas, priklausomai nuo to, kokiu atstumu išsikiša kito tipo danga. Didelių išsikišimų atveju tarpas gali būti padidintas iki 25 mm.

Degintos medienos apkalos sandūros su kitomis medžiagomis.

Degintų dailylenčių priežiūra

Mediena yra natūraliausia ir atsinaujinanti statybinė medžiaga, ugnis - viena iš keturių gamtos stichijų. Jų susidūrimas sukuria unikalų gamtos šedevrą, nepakartojamą išvaizdą ir nepabostantį vaizdą - kaip nerasime dviejų medžių vienodu kamienu, taip nebūna vienodų degintų dailylenčių.

Pasirinkus bet kurio tipo degintų lentelių fasado apdailą, reiktų žinoti, kad kiekviena lentelė yra unikali, jos gali skirtis ir skiriasi tekstūra, atspalviu, raštu. Ilgainiui degintos šukuotos lentelės natūraliai keičiasi, nešukuotos beveik nekinta. Japonijoje netgi laikoma vertybe, kai ant degintų dailylenčių apkalos, kaip ir, pavyzdžiui, ant tauraus vario, susiformuoja patina.

Kas mėgsta visišką natūralumą, renkasi nešukuotas degintas dailylentes. Kartais kyla klausimų dėl jų priežiūros - ar fasadai neapsineša dulkėmis? Ne, nes pati gamta pasirūpina jų priežiūra: vėjas nupučia, lietus nuplauna.

Šiuolaikinės technologijos leidžia pagaminti tiek šimtaprocentinio natūralumo degintas nešukuotas dailylentes, kurios savo unikalumu yra gamtos tobulumo viršūnė, tiek medienos raštus išryškinančias šukuotas dailylentes. Svarbiausia, kad jose dera medienos natūralumas ir elegancija su praktiškumu bei ilgaamžiškumu: degintos medienos amžius siekia 90-100 metų.

Parengta pagal MB „Degintas medis" (www.darksidewood.com) informaciją, gamintojų nuotraukos