Šlaitinių stogų šiltinimas polistireniniu putplasčiu

Stogo šiltinimas putplasčiu - efektyvus sprendimas. Polistireninio putplasčio plokštės nepūva, nekeičia savo tūrio, termoizoliacinės ir mechaninės savybės išlieka nepakitusios visą pastato eksploatavimo laiką.

Šlaitinio stogo šiltinimas polistireniniu putplasčiu naudojamas gyvenamiesiems, viešosios paskirties ir pramoniniams pastatams, namams su laikančiosiomis mūro sienomis ir karkasiniams pastatams. Svarbiausias polistireninio putplasčio pranašumas - maža vandens įgertis ir apie 10 kartų mažesni šilumos laidumo koeficiento pokyčiai stogo defekto atveju, lyginant su pluoštinėmis izoliacinėmis medžiagomis, nes polistireninis putplastis įgeria tik iki 5 proc. drėgmės, kai, pvz., mineralinė vata įgeria iki 20 kartų daugiau.

Stogo konstrukcija su polistireniniu putplasčiu

Šlaitinio stogo konstrukcija paprastai būna medinė, rekomenduojamas medienos drėgnis - 10-12 proc., ji turi būti apdorota antiseptikais. Šlaitinio stogo su polistireniniu putplasčiu įrengimo principas yra toks pat kaip ir visų šlaitinių stogų - su vėdinimo tarpu.

Nepriklausomai nuo šiltinimo medžiagos, šlaitinių stogų pastogės turi būti gerai vėdinamos. Kai pastogės vėdinamos nepakankamai, ypač pastatų eksploatacijos pradžioje, kai dar yra didelis statybinės drėgmės kiekis, gali atsirasti pelėsinių grybų.

Polistireninio putplasčio šilumos izoliacijos sluoksnis dažniausiai dedamas tarp gegnių arba virš gegnių. Pastaruoju atveju stogo konstrukcija būna sandaresnė, kas A++ klasės namams yra siektina.  Stogo šilumos izoliacijos sluoksnis gali būti iš vieno arba kelių putplasčio sluoksnių. Jeigu dedamas vienas sluoksnis, putplasčio plokščių briaunos horizontaliose siūlėse turi būti frezuotos, kad būtų išvengta šilumos tiltelių.

Galimi trys šlaitinio stogo šiltinimo variantai:

1. Šlaitinis stogas su šilumos izoliacija tarp gegnių:

1 - stogo danga (keraminės, cementinės čerpės ar kt. danga); 2 - grebėstai; 3 - nuožulnūs tašai;  4 - vėdinimo tarpas 20-40 mm;  5 - difuzinė plėvelė;  6 - gegnės; 7 - „Šiloporas" plokštės;  8 - tašai 40 mm x 40-80 mm; 9 - garo izoliacijos sluoksnis (gali būti 0,2 mm polietileno plėvelė);  10 - vidinė apkala.

2. Šlaitinis stogas su šilumos izoliacija virš gegnių:

1 - stogo danga (keraminės, cementinės čerpės ar kt. danga); 2 - grebėstai; 3 - nuožulnūs tašai;  4 - vėdinimo tarpas 20-40 mm; 5 - difuzinė plėvelė; 6 - dvigubas sluoksnis „Šiloporas" plokščių; 7 - garo izoliacinė plėvelė; 8 - ištisinis paklotas; 9 - gegnės; 10 - vidaus apdaila

3. Šlaitinis stogas su šilumos izoliacija tarp gegnių ir papildomu izoliacijos sluoksniu virš jų:

1 - stogo danga (keraminės, cementinės čerpės ar kt. danga); 2 - grebėstai; 3 - nuožulnūs tašai; 4 - vėdinimo tarpas 20-40 mm; 5 - difuzinė plėvelė; 6 - tašai 40 mm x 40-80 mm; 7- gegnės; 8 - „Šiloporas" plokštės virš pagrindinio izoliacijos sluoksnio ir gegnių; 9 - pagrindinis izoliacijos sluoksnis tarp gegnių; 10 - garo izoliacijos plėvelė; 11 - vidaus apdaila;

Šlaitiniams stogams tarp gegnių šiltinti geriausiai tinka Šiloporas EPS 70, virš gegnių - Šiloporas EPS 80. Norint pasiekti aukštesnę energinio efektyvumo klasę ar sumažinti stogo storį, rekomenduojama naudoti pagerintų termoizoliacinių savybių gaminius Šiloporas EPS 70N, Šiloporas EPS 80N, Šiloporas EPS 100, Šiloporas EPS 100N, kurie turi mažesnį šilumos laidumo koeficientą. Pastarosios plokštės gaminamos iš pilkojo polistireninio putplasčio ir geresnių termoizoliacinių savybių dėka A++ klasės statiniui termoizoliacinio sluoksnio storį galima sumažinti iki 10 cm.

Polistireninis putplastis tarp gegnių dedamas prie jų apačios pritvirtinus horizontalius 40 x 40-80 mm tašus. Plokštės vienu ar dviem sluoksniais standžiai įspraudžiamos tarp gegnių. Rekomenduojama plokštes pjauti statybvietėje pagal tikslų atstumą tarp gegnių.

Kai klojami keli šilumos izoliacijos sluoksniai, jų siūlės perstumiamos ≥ 200 mm. Apatinių plokščių siūlės turi būti ties horizontalių tašų viduriu. Tarp putplasčio plokščių esančius tarpus ir plyšius būtina užpurkšti montažinėmis putomis arba sandarinti polistireninio putplasčio atraižomis. Visi paviršiai turi būti lygūs, kad ant jų arba prie jų nesusilaikytų drėgmė.

Reikalingas stogo šiltinimo „sumuštinis" parenkamas pagal norimą pasiekti energinio efektyvumo klasę, stogo šilumos laidumo koeficientą apskaičiuoja konstruktorius ar energinio naudingumo ekspertas.

Šlaitinio stogo jungtis su karnizu ir siena

Šlaitinio stogo karnize turi būti įrengtos vėdinimo angos ne mažiau kaip 200 cm² karnizo metrui. Šlaitinio stogo kraigas turi būti vėdinamas: įrengtos vėdinimo angos į abi puses. Jų plotas kiekvienoje kraigo pusėje turi būti ne mažesnis  kaip 50 cm² kraigo metrui.

Stogo jungtys su parapetais ir kitais vertikaliais elementais turi būti padengtos skarda. Ją ant vertikalaus paviršiaus reikia iškelti ne mažiau kaip 150 mm. Kad į stogą, sienas ir kitas atitvaras nepatektų vandens, viršutinė skardos dalis turi būti įleista į vertikalią atitvarą ir patikimai užsandarinta.

Šlaitinio  stogo  kraigo šiltinimas

Šlaitinio stogo kraigas turi būti vėdinamas: įrengtos vėdinimo angos į abi puses. Jų plotas kiekvienoje kraigo pusėje turi būti ne mažesnis  kaip 50 cm² kraigo metrui.

Kad į stogą pro kraigus nepatektų lietaus vanduo, sniegas ir teršalai, į kraigą reikia įdėti specialius įdėklus. Stogo viduje esančio vėdinimo tarpo skersmens plotas turi būti ne mažesnis kaip 200 cm²/m. Vėdinamo tarpo aukštis turi būti 20-40 mm. Stogo plokštumų susikirtimo vietose reikia dėti papildomus hidroizoliacinės dangos sluoksnius.

Šlaitinio  stogo  jungties  su  siena ar parapetu šiltinimas

Šlaitinio stogo šlaitų tarpusavio jungties šiltinimas

Šlaitinio stogo jungties su stogo langu šiltinimas

Stogo jungties su vėdinimo kanalu šiltinimas

Stogo su polistireniniu putplasčiu gaisriniai reikalavimai

Polistireninis putplastis, kaip ir kitos šiltinimo medžiagos, atitvarų šiltinimo sistemose visada yra dengiamas nedegiomis medžiagomis. Svarbiausia, kad stogo konstrukcijoje būtų naudojama sistema, kurios produktų visuma sudarytų ugniai atsparią sistemą, taip pat, kad būtų naudojama nedegi stogo danga. Juk  neuždengtų šiltinimo sistemų nebūna.

Be to, gaisriniai bandymai parodė, kad stogų šiltinimo sistemos, susidedančios iš polistireninio putplasčio plokščių ir stogo dangų, dažniausiai atitinka B_ROOF (t1) degumo klasės reikalavimus. Dėl šios priežasties jos yra tinkamos naudoti ir naudojamos visų pastatų stogams apšiltinti. Stogai B_ROOF (t1) degumo klasei priskiriami šiais atvejais:

• Bet kurios paskirties I atsparumo ugniai laipsnio statinių stogai, neatsižvelgiant į jų aukštį ir gaisrinio skyriaus plotą, turi atitikti B_ROOF (t1) klasės reikalavimus.
• III atsparumo ugniai laipsnio statinių stogams degumo iš išorės reikalavimai nekeliami.
• II atsparumo ugniai laipsnio statinių stogai turi būti ne žemesnės kaip B_ROOF (t1) klasės, jei statinio stogo plotas, neatsižvelgiant į aukštį ir gaisrinio skyriaus plotą, didesnis už nurodytą lentelėje.
• Šie reikalavimai netaikomi II atsparumo ugniai laipsnio statiniui, jei jis nuo kitų pastatų yra ne mažesniu kaip 15 m atstumu.

Statinio stogo plotas viename gaisriniame skyriuje, kurį viršijus privaloma įrengti B_ROOF (t1) klasės statinio stogą

Gaisrinės saugos reikalavimai išdėstyti „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai" taisyklėse.   Jose nurodoma, kad „vieno aukšto statiniams, kuriuose gali būti ne daugiau kaip 100 žmonių, atsparumo ugniai reikalavimai stogui nekeliami, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Stogą laikančiosioms konstrukcijoms (gegnėms, grebėstams ir pan.) įrengti naudojami ne žemesnės kaip B-s3, d2 degumo klasės statybos produktai".

Parengta remiantis UAB „Kauno šilas" informacija, EPSA ir „Kauno šilas" brėžiniai