Eksperimentas individualių namų rinkoje: A+ energinė ekonominė klasė
2014-11-25 13:30 Peržiūros : 5880 SpausdintiŠiais metais Lietuvoje sertifikuoti 5 A+ klasės individualūs gyvenamieji namai. Vienas jų - „Ateities namų" projekto plėtotojų statytas kotedžas Kaune. Jo statytojai sako eksperimentuojantys ir norintys įrodyti, jog aukšta energinė klasė nebūtinai yra brangi.
Verslas - tik energiškai efektyvūs namai
Vienas iš 5-ių gyvenamųjų namų, šiemet gavusių A+ klasės energinio naudingumo sertifikatą - 196 kv. m ploto sublokuotas kotedžas Kaune, Romainiuose. Jį statė projekto „Ateities namai" vystytojai - UAB „Senekta". Kaip sako jos vadovas Eugenijus Kovalkovas, šio verslo ėmėsi supratęs, jog mažiau šildymo reikalaujantys namai ateities rinkoje paklausūs jau dabar, o ateityje nenuvertės tiek, kiek žemesnės klasės.
Kaip A klasė pasiekiama?
„Jokių paslapčių neturime ir stebuklų nėra. Lemiamas veiksnys yra ne medžiagų ir įrangos gausa, o darbų kokybė. Priimame tik turinčius rekomendacijas statybininkus, tokius, kurie yra motyvuoti, nori tobulėti, mokytis ir svarbiausia - keisti tradicinį požiūrį į darbą. Turime stiprią techninę priežiūrą, pastatus sertifikuojame ir visi pamažu mokomės", - sako UAB „Senekta" vadovas E.Kovalkovas.
Kita sėkmės recepto dalis - bendradarbiavimas su mokslininkais. „Kaune yra solidi mokslo įstaiga - KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorija. Tad naudojamės šioje srityje Lietuvoje pirmaujančių mokslininkų patirtimi, konsultuojamės. Sumanę projektą, pirmiausia kreipėmės į juos", - sako ateities namų idėjos autorius ir įgyvendintojas.
„Ar lyginant su žemesnės klasės namais tokių energetiškai efektyvių ar pasyvių namų kaina mūsų gyventojams nėra pernelyg didelė?"
„Suprantama, dėl kvalifikuotos darbo jėgos bei medžiagų kiekio ji šiek tiek didesnė nei, tarkime, B klasės pastato. Tačiau mūsų tikslas ir yra - rasti balansą tarp energinio efektyvumo ir kainos. Suskaičiavome, kad aukštos energinės klasės namo kaina yra apie 10 proc. didesnė nei analogiško žemesnės klasės. Bet efektyvaus namo savininkas per metus sutaupo 2-3 tūkst. litų šildymo kaštų. Vadinasi, per 10 metų - mažiausiai 20 tūkstančių. Taip ir atsiperka investicija ir namas nepraranda vertės. Naudojant iš esmės tas pačias medžiagas, tik šiek tiek daugiau jų bei geresnę darbo kokybę, įmanoma pasiekti eukštesnę klasę", - teigia „Ateities namų" statytojas.
Energinio naudingumo klasė nustatoma pagal tai, kiek pastatas suvartoja energijos.
Energiškai efektyvaus pastato privalumai
„Ateities namų" projektas - tai 140-200 kv. metrų ploto sublokuoti kotedžai ir namai Kaune - Romainiuose bei Savanorių prospekte.
Vartotojams ne tiek svarbu, kaip apšiltintas ir užsandarintas namas. Daug svarbesnis šio proceso rezultatas, kuris atsispindi būsto sertifikate - t.y. energijos sąnaudos šildymui. A+ energinės klasės namo sąnaudos šildymui - 23 kWh/kv. m, B energinės klasės pastate šios sąnaudos paprastai būna apie 100-120 kWh/kv.m. Dar svarbiau - piniginė šildymo A+ klasės name išraiška: 10-15 eurų per mėnesį.
Labai svarbu, kad energinis efektyvumas pasiekiamas neaukojant komforto ir estetikos. Namų projektai individualūs ir modernūs. Viduje daug dienos šviesos ir saulės, nes visi namai turi didelius langus į pietus.
Norint pasiekti A klasės energinį naudingumą, pastate būtina tam tikro naudingumo mechaninė vėdinimo sistema su šilumos grąžinimu.
Yra dūmtraukis židiniui, efektyvi vėdinimo sistema su šilumos grąžinimu. Šildymas - ekonomišku „oras-oras" šilumos siurbliu arba geoterminis, numatyta galimybė įrengti saulės kolektorius. Storesnės ir gerai apšiltintos sienos efektyviai apsaugo nuo išorės triukšmo. Vidaus patalpų planas maksimaliai racionalus ir apgalvotas.
Patogus ir efektyvus vidaus patalpų planas, prie įėjimo yra tambūras, kuris neretai individualiuose namuose pamirštamas, bet itin naudingas šilumos taupymo požiūriu.
Aukštesnė energinė klasė pasiekiama tinkamai apšiltinant pamatus ir grindis, konstruktyvas mūrijamas iš šiltų akytojo betono blokelių, stogas šiltinamas akmens vata. Tačiau, anot, „Ateities namų" statytojo, svarbiausia yra darbų kokybė.
Statybininkų darbas - lemiamas veiksnys
„Statybininkų yra šimtai, kiekvienas jų turi savo darbo stilių, įpratę dirbti savaip. Tai nereiškia, kad blogai, tačiau, ar jų naudojami mazgai neturi šilumos tiltelių? Mes griežtai laikomės mokslininkų rekomendacijų, esame pasirinkę geriausiai mūsų tikslui tinkančias medžiagas, turime kiekvieno probleminio mazgo sprendimą ir saviveiklos negali būti. Todėl pasiekiame gerą rezultatą", - apie darbo principą pasakoja E. Kovalkovas.
Pamatai ir grindys būtinai apšiltinti, šiltinimo sluoksnis pereina į sienų šiltinimo sluoksnį, t.y. namas turi ištisinį termoizoliacijos apvalkalą. Grindų betono sluoksnis negali liestis su pamatų betonu. Sienų konstruktyvas mūrijamas iš akyto betono blokelių - ekonomiškos ir šiltos medžiagos. Priklausomai nuo situacijos, sienas šiltina 27-32 cm neoporo sluoksniu, stogus - 45-50 cm mineraline vata. Termoizoliacijos sluoksnio storis nustatomas skaičiavimais. Pasiekiamas atitvarų šilumos perdavimo koeficientas U= 0,065 W/ kv.m K, šiluminė varža: R =15,46 kv.m K/W. Stogo šilumos perdavimo koeficientas U= 0,089 W/ kv.m K, visuminė šiluminė varža R - 11,19 kv.m K/W.
Langai su trijų stiklų stiklo paketais, juos ir duris montuoja šiltinimo sluoksnyje.
Iki vidinės apdailos padarius pirmąjį sandarumo testą, matyti, kur palikta šilumos tiltelių, paprasčiau sakant - mikroplyšių.
Langų pasyviajame arba energetiškai efektyviame name gali būti daug ir didelių. Svarbiau, kokie jie ir kaip sumontuoti. „Ateities namuose" jie montuojami apšiltinimo sluoksnyje.
„Ateities namų" statytojas sako, kad statant pirmąjį namą šilumos tiltelių pasitaikė daugiau, kuo toliau, tuo jų mažėja ir statybininkams nebereikia aiškinti, kaip ką daryti.
Pirmasis sandarumo testas atliekamas name be apdailos - tuomet dar yra galimybė pašalinti likusius šilumos tiltelius.
„Energinio efektyvumo įrodymas - energinės klasės sertifikatas, pirkėjas, jeigu nori nepriklausomo įvertinimo, gali ir pats užsisakyti sandarumo testą ar termovizinę nuotrauką. Skirtumas nuo įprastinio namo pajuntamas apsigyvenus. Minėto A+ klasės kotedžo Romainiuose suminės viso sezono energijos sąnaudos kainavo 800 litų. Bet jame praeitą žiemą dar nebuvo gyventojų, džiūvo statybinė drėgmė. Tad mūsų siekis, jog šildymo sąnaudos per mėnesį būtų 10-15 eurų, visiškai įgyvendinamas. Šildymo sistemą gali pasirinkti gyventojas, bet paprastai įrengiame mūsų jau patikrinto gamintojo efektyvų šilumos siurblį „oras-oras", kuris pritaikytas šiaurinio klimato sąlygoms ir jo įrengimas nėra labai brangus. Ši įranga pastaraisiais metais tiek ištobulėjo, kad baimintis, jog nebus efektyvi esant didesniams šalčiams, tikrai neverta. Dėl unikalios kompresoriaus technologijos agregatas turi aukštą naudingo veikimo koeficientą net esant aplinkos temperatūrai -25 laipsnių C. Efektyvi rekuperacinė vėdinimo sistema su minimaliomis elektros energijos sąnaudomis (apie 10 Lt per mėnesį) užtikrina, kad patalpose visada būtų šviežias ir gaivus oras", - esminius parametrus nurodo namų statytojas.
Paklausus, ar šilumos siurblio pakanka namui apšildyti žiemą, „Ateities namų" statytojas šypsosi: „Todėl ir statome tokius, kad šilumos beveik nereiktų. Tiesą sakant, visi šį klausimą užduoda. Kad mano žodžiai nebūtų tušti - pažvelkite į energinio naudingumo sertifikatą".
Šilumos siurblio „oras-oras" blokas lauke.
Mokslininkų indėlis
Projektą „Ateities namai" konsultuojančių mokslininkų nuomone, aukštos pastatų energinės klasės nepasieksime, kol nepradėsime skaičiuoti pastato bendrųjų šilumos nuostolių - arba, kalbant mokslo terminais, suminių energijos sąnaudų.
Pastato poreikį energijai arba energinę klasę rodo suminės arba bendrosios energijos sąnaudos pastate. Sumines energijos sąnaudas sudaro:
- šilumos nuostoliai per pastato atitvaras: grindis, rūsio ir lauko sienas, langus, lauko duris, perdangas, besiribojančias su išore (balkonai ir t. t.);
- šilumos nuostoliai per pastato šilumos tiltelius;
- šilumos nuostoliai dėl lauko durų varstymo;
- šilumos nuostoliai dėl pastato vėdinimo;
- šilumos nuostoliai dėl viršnorminės išorės oro infiltracijos per langus ir duris;
- šilumos pritekėjimai iš išorės (saulės šiluma ir kt.);
- vidiniai šilumos išsiskyrimai (žmonių išskiriama šiluma);
- metinis elektros energijos sunaudojimas;
- metinės energijos sąnaudos karštam vandeniui ruošti;
Naudojant reglamentuotą metodiką, sertifikuojant pastatą apskaičiuojamas pastato (pastato dalies) kvalifikacinis rodiklis C, kuris parodo skaičiuojamųjų energijos sąnaudų santykį su norminiu. Pagal šį rodiklį pastatai ir suskirstyti į klases:
- A++ klasė, jei C < 0,25
- A+ klasė, jei 0,25 £ C < 0,375
- A klasė, jei 0,375 £ C < 0,5;
- B klasė, jei 0,5 £ C < 1;
- C klasė, jei 1 £ C < 1,5;
- D klasė, jei 1,5 £ C < 2;
- E klasė, jei 2 £ C < 2,5;
- F klasė, jei 2,5 £ C < 3;
- G klasė, jei C ³ 3 .
Pagal C rodiklį ir nustatoma pastato energinio naudingumo klasė ir išduodamas sertifikatas.
SVARBU Energinio naudingumo sertifikate nurodyta ne vien energinio naudingumo klasė, bet ir skaičiuojamosios suminės energijos sąnaudos pastato ploto kvadratinio metro šildymui. Perkant butą ar namą, į tai verta atsižvelgti, nes tai yra labai konkretus rodiklis, lemiantis šildymo išlaidas.
Laikoma, kad mažai energijos naudojančio pastato energijos sąnaudos šildymui yra apie 20-30 kWh/kv.m per metus.
SPECIALISTO KOMENTARAS
Karolis Banionis, KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotojas
Visai neseniai svarbiausiu pastato kokybės rodikliu laikyta didelė sienų šiluminė varža. Iš tikrųjų ji yra tik vienas iš viso komplekso sprendimų, lemiančių pastato kokybę, kuri daugeliu atveju suprantama kaip energinis efektyvumas. Šilumos energijos poreikius apsprendžia ne tik sienų, bet ir pamatų, grindų, langų, durų, stogo šiluminiai parametrai ir šių konstrukcijų jungtys bei šildymo sistema. Geram rezultatui pasiekti pirmiausia reiktų suskaičiuoti projektines sumines energijos sąnaudas, o baigus statybą (jeigu buvo atlikta laikantis visų projektinių sprendinių ir kokybiškai) pasiektą skaičiuojamą rezultatą parodo energinio naudingumo sertifikatas. Nustatyti energinio naudingumo klasę suprojektuotam pastatui verta todėl, kad, atlikus energijos sąnaudų skaičiavimus būsimame pastate, statytojas gauna energinį efektyvumą gerinančių priemonių sąrašą (suprantama, jeigu tokių papildomai reikia) ir jas dar gali įdiegti bei sutaupyti būsimų pastato eksploatacijos kaštų. Atlikus jau baigto statyti pastato sertifikavimą, įdiegti naujas energiją taupančias priemones jau sudėtingiau arba net ir neįmanoma. Didžiausia namus statančių savininkų ir investuotojų klaida - neskaičiuojami bendrieji pastato šilumos nuostoliai arba suminės energijos sąnaudos. Tik suminės energijos sąnaudos apsprendžia, kokios energinės klasės yra pastatas. Kiekvienai energinio naudingumo klasei yra nustatyta, kokiose ribose galimi šilumos nuostoliai. Vienos atitvaros gali turėti geresnes izoliacines savybes, kitos - prastesnes, svarbiausia, kiek eksploatuojamas pastatas neteks šilumos, kiek jos reikės apšildymui. Suprantama, atitvaros turi atitikti STR'ų reikalavimus, bet dėl energinės klasės atskiri reikalavimai joms nėra padidinti. |
Danutė Ramoškevičiūtė
www.ateitiesnamai. lt nuotraukos
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!