Naujasis mokestis taiko į būstą
2010-05-12 10:58 Peržiūros : 329 SpausdintiŠiuo metu yra netinkamas metas įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį gyventojams ne tik dėl sudėtingos jų bei verslininkų finansinės padėties, bet ir dėl valdžios neatliktų "namų darbų". Taip teigia verslo atstovai.
Netrukus gyventojų pinigines gali patuštinti dar vienas valdžios brukamas mokestis - nekilnojamojo turto (NT), kuris bus taikomas visų šalies gyventojų būstui ir kitam jų valdomam nekomercinės paskirties turtui. Šiuo metu kuriamos vizijos, kaip šis mokestis būtų skaičiuojamas.
Finansų ministerija rengia kelis pasiūlymo socialiniams partneriams variantus, kaip taikyti visuotinį gyventojams priklausančio NT mokestį. Kol kas nežinomas ir jo įvedimo laikas. Siūlomi 4 galimi apmokestinimo variantai: du pirmieji numato NT mokesčio skaičiavimą nuo tam tikros vertės turto, trečiasis - nuo tam tikro būsto ploto, o ketvirtasis variantas - skaičiuoti mokestį nuo antrojo šeimos būsto.
Jie pristatyti per Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) surengtą diskusiją dėl visuotinio NT mokesčio įvedimo siekių.
LŽ primena, kad 2009 metais verslininkams teko mokėti didžiausią komercinio NT mokestį nuo anksčiau nustatytos padidėjusios jo vertės, o 2011 metais komercinio NT vertė bus vėl perskaičiuojama.
Norėtų minimalaus mokesčio
LPK atliko tyrimą, kurio tikslas - išsiaiškinti verslo požiūrį į visuotinio NT mokesčio įvedimą. Tyrime dalyvavo tik LPK priklausančių įmonių atstovai, o į anketos klausimus iš viso atsakė 321 respondentas, t. y. šiek tiek mažiau nei 10 proc. visų konfederacijai priklausančių įmonių.
Anot LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko, 58 proc. respondentų mano, kad tokio mokesčio nereikia, o 42 proc. apklaustųjų pritarė, kad būtų įvestas NT mokestis gyventojams. Net 63 proc. apklaustųjų nuomone, NT mokestis turėtų atsirasti nuo antrojo šeimos būsto, 30 proc. nuomone, - nuo tam tikros jo vertės.
"Nemažai apklausoje dalyvavusių pramonininkų nurodė, kad pritartų mišriam apmokestinimo variantui, pavyzdžiui, kad šis mokestis būtų skaičiuojamas nuo 1 mln. litų turto vertės, bet pirmasis šeimos būstas jokiu atveju nebūtų apmokestinamas", - dėstė S.Besagirskas.
Pasak jo, įvedant mokestį nuo NT vertės, 44 proc. respondentų nuomone, jis turėtų būti skaičiuojamas nuo 1 mln. litų būsto vertės, trečdalio apklaustųjų nuomone, - nuo 0,5 mln. litų. Esą buvo siūlyta ir 10 mln. litų vertė bei apskritai simbolinės sumos.
Anot S.Besagirsko, jeigu NT mokestis būtų taikomas nuo būsto ploto, didžioji dalis apklaustųjų pareiškė, kad priimtiniausia būtų apmokestinti daugiau nei 200 kv. metrų būstus, o 29 proc. mano, kad NT mokestis turėtų būti skaičiuojamas nuo 100 kv. metrų ploto būsto. Didžioji dalis apklaustųjų pasirinktų mažiausią galimą šio mokesčio tarifą - 0,02 proc. NT vertės per metus, o 7 proc. apklaustųjų siūlė dar mažesnį mokesčio tarifą.
"Mokestį gyventojai nori mokėti kiek įmanoma mažesnį. Penktadalis jų mano, kad reikėtų mokėti 0,1 proc., ir tik 1 proc. pasakė, kad tai galėtų būti 2 proc. NT vertės mokestis", - sakė S.Besagirskas.
Smukdys statybų sektorių
LPK prezidentas dr. Bronislovas Lubys pabrėžė, kad šio mokesčio įvedimui pasirinktas netinkamas laikas, juolab kad neatlikti ir valdžios "namų darbai". Jo teigimu, nepaisoma Nacionalinio susitarimo, kuriame pabrėžiama, kad naujų mokesčių nebus įvesta.
"Jau šiandien profsąjungos kelia klausimą dėl savo pasitraukimo iš Nacionalinio susitarimo. Kol kas jis "nesugriuvo", tačiau jeigu tai palies ir darbdavius, iš susitarimo liks tik nagai ir ragai", - sakė LPK prezidentas.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Adakro Šeštakausko teigimu, apie visuotinio NT mokesčio įvedimą būtų galima kalbėti pasibaigus krizei, o ne dabar, kai mūsų krašte yra toks aukštas nedarbo lygis, milžiniška emigracija, sumažinti atlyginimai bei pensijos. Anot jo, toks mokestis jau įvestas kitose pasaulio šalyse, anksčiau ar vėliau jis atsiras ir Lietuvoje, tačiau tam esą reikia gerai pasiruošti.
"Visuotinio NT mokesčio įvedimas dar labiau pablogintų statybos sektoriaus plėtros sąlygas. Toks mokestis tikrai sumažintų NT plėtrą ir reikšmingai pakirstų statybos apimtį bei apskritai neigiamai paveiktų visą sektorių", - teigė A.Šeštakauskas.
Jis priminė, kad pernai statybos darbų sumažėjo 49 proc., statybinių medžiagų gamyba - 50 procentų. A.Šeštakausko teigimu, tarp darbo biržoje užsiregistravusių bedarbių kas penktas yra statybininkas. "Mūsų skaičiavimu, tai yra apie 60 tūkst. šios specialybės žmonių", - sakė jis. Be to, sumažėjo ir užsienio investicijos, kurių apie 50 proc. visuomet tenka statyboms.
"Namų darbų" užteks 3 metams
Kęstutis Kristinaitis, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys, pažymėjo, kad šios organizacijos netenkina dabar galiojantis NT mokestis, taikomas komercinės paskirties NT. Jo teigimu, šiuo metu turto apmokestinimas yra dvigubas, mat verslininkams reikia sumokėti ne tik NT mokestį, bet ir žemės mokestį. Anot K.Kristinaičio, pirmiausia reikėtų susitvarkyti su esamais dviem mokesčiais: žemės ir priklausinių (gyvenamųjų pastatų - red.), kuriuos sujungus atsirastų viena NT mokesčio bazė.
"Galima įtarti, kad apie 50 proc. pastatų kaimo vietovėse yra neregistruoti, tiesiog žmonės gyvena jų neužregistravę. Antra didžiulė problema, kad nėra iki galo sutvarkyta NT, kurį valdo valstybė, registracija, - dėstė jis. - Dabartiniame įstatyme yra net 21 pozicija juridinių asmenų, kurie atleisti nuo NT mokesčio. Vieni moka, kiti - nemoka, kitaip tariant, pridaryta išimčių, o labiausiai neaišku, kodėl NT mokesčio nemoka valstybės ir savivaldybių įmonės." K.Kristinaičio teigimu, sunkmečio neatlaikė, t. y. bankrutavo apie 50 proc. asociacijos narių.
K.Kristinaitis pabrėžė, kad realiai vertinant valdžiai, norinčiai įvesti visuotinį NT mokestį, "namų darbų" yra ne mažiau kaip 3 metams. Jis pabrėžė, kad Nekilnojamojo turto plėtros asociacija yra už tai, kad būtų skubiai šalinami esamo NT mokesčio įstatymo trukdžiai, palengvinant padėtį visiems jo mokėtojams.
"Kadangi asociacijos įmonės ir dabar moka NT mokestį, mes nesame prieš visuotinį mokestį. Svarbu, kad surinktas lėšas savivaldybės ne pravalgytų, o naudotų infrastruktūros plėtrai", - sakė jis.
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojo Rimanto Čapo nuomone, visuotinio NT mokesčio atsiradimas neigiamai atsilieps mažoms savivaldybėms, kuriose nėra didelės vertės NT, mat visi surinkti pinigai pateks tiesiai savivaldybėms.
Eglė KAPOČIŪTĖ
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!