Šildymo sistemos įrengimas

Šilumos šaltinio ir šildymo įrangos pasirinkimas. Kieto kuro katilai, kombinuotas šildymas, šilumos siurblių parametrai, patalpų temperatūros valdymas.

Iki šiol iškastinio kuro kainos keitėsi maždaug kas 5 metai - viena jo rūšis brangsta, kita tuo pačiu metu pinga, praėjus maždaug 5-iems metams pasikartoja atvirkščias procesas. 2015 metų pabaigoje - 2016 pradžioje, skysto kuro kainos krito tiek, kad jis tapo vienu iš pigiausių energijos šaltinių. Pigiau už medienos granules, geotermiją.  Po kurio laiko jis vėl pabrango ir aplenkė medienos kainas.

Tačiau jau apie 2020 -uosius tapo aišku, kad iškastinis kuras tampa praeitimi. Pirmenybė vis plačiau ir masiškiau teikiama atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Be to, atsinaujinanti energija remiama valstybės - paramą gauna įsirengiantys efektyvius 5-os klasės kieto kuro katilus, šilumos siurblius, saulės, vėjo jėgaines.

Keičiasi ir šildymo įrangos kainos. Per 20 metų labai ryškiai sumažėjo kokybiškos šildymo įrangos kaina. Jeigu iš pradžių geri vokiški šildymo katilai buvo labai brangūs, tai dabar tokios pat kokybės įrangos kaina nukritusi. Be to, keičiantys kieto kuro katilą efektyvesniu, atnaujinantys šildymo sistemą gali gauti solidžią kompensaciją. Plačiau apie kieto kuro katilo keitimą ir kompensacijas rasite straipsnyje „Kieto kuro katilai".

Pastaruoju metu didėjant pastatų energiniam efektyvumui ženkliai sumažėjo namui ar pastatui reikalingas šilumos energijos kiekis. Jei ankčiau per metus reikėjo kelių šimtų kW/kv. metrui apšildyti, dabar šis kiekis sumažėjo iki 30 - 50 kW per metus. Atitinkamai mažėja galingų katilų ir radiatorių sistemos poreikis, ekonomiškai apsimoka įsirengti šilumos siurblius bei žemos temperatūros reikalaujančią grindinio šildymo sistemą.

Kombinuotas šildymo būdas

„Jeigu dabar rinkčiausi nuosavo namo šildymo būdą, tai tikrai rinkčiausi kombinuotą", - sako šildymo įrangos specialistas. Jo nuomone, dabar saulės energijos moduliai, generuojantys elektros energiją, atpigo, be to, jie gaminami ir Lietuvoje, ir, specialisto manymu, gana kokybiški. O pas mus saulės spinduliuotės efektyvumas žiemą būna netgi didesnis nei vasarą, ir dažniausiai tada, kai reikia - šaltomis saulėtomis dienomis.

Tradicinės šildymo sistemos su kieto kuro katilu papildymas saulės pagaminta elektra karštam vandeniui ruošti, jo manymu, yra vienas iš perspektyvių šildymo būdų, be to, dar ir „žalias".

Lietuvoje įteisinta elektros kaupimo galimybė pasinaudojant elektros skirstomaisiais tinklais, kai saulės baterijos visus metus gamina elektrą ir ją kaupia skirstomajame tinkle. Vasaros metu saulės energijos pagamintą ir skirstomuosiuose tinkluose sukauptą energiją galima susigrąžinti žiemą, kai reikalingas papildomas didesnis kiekis energijos.

Techniškai šildymo sistemą papildyti elektriniu šilumokaičiu nėra labai sudėtinga.

Kai kurie pasauliniai šildymo įrangos gamintojai savo įrangoje - katiluose ir šilumos siurbliuose, jau montuoja saulės modulių prijungimą ir galimybę elektros energiją tiekti skirstomiesiems tinklams - tad aišku, kuria linkme einama. Nemažos dalies gamintojų šilumos siurbliai jau turi automatikos praplėtimo galimybę saulės jėgainės valdymui - nurodant, kokia kryptimi energiją naudoti: į skirstomąjį tinklą, ar iš jo.

Kitas racionalus ir „žalias" šilumos šaltinis -  geoterminis šilumos siurblys žemė-vanduo arba oras-vanduo.

Svarbiausi šilumos siurblių parametrai - COP ir kompresorius

Šiuolaikinių šilumos siurblių naudingo veikimo koeficientai aukšti, papildomos elektros energijos jiems reikia palyginti nedaug, ypač jei orai nėra šalti. Daugelis „oras-oras" šilumos siurblių efektyviai veikia iki - 20 laipsnių šalčio. O jeigu dar elektrą gamina vienas kitas saulės modulis, net ir šaltesnėmis dienomis elektros energijos sąnaudos bus visai nedidelės ar jų visai nebus.

Svarbiausia, specialisto nuomone, pasirinkti šilumos siurblius pritaikytus mūsų klimato zonai. Šilumos siurblio lauko agregatas būtinai turi turėti kompresoriaus ir dugno pašildymo funkcijas, pajūrio zonoje svarbu, kad turėtų ne tik korozijai atsparų korpusą, bet ir ventiliatoriaus apsaugą nuo vėjo, kuris ilgainiui gali ventiliatorių išcentruoti. Labai svarbus yra šilumos siurblio nominalios galios koeficientas. Ką jis reiškia?

Šilumos siurblio veikimo principas grįstas žemos temperatūros šilumos paėmimu, sukoncentravimu ir aukštesnės temperatūros pateikimu. Šilumos siurblys žemesnių parametrų šilumą paverčia aukštesnės temperatūros šiluma. Tam reikalinga elektra kompresoriaus darbui. Šilumos siurblio energijos transformavimo koeficientas COP yra perpumpuotos šilumos kiekio santykis su tam perpumpavimui sunaudota elektros energija. Gamintojai deklaruoja šilumos siurblių nominalią galią, esant lauko oro temperatūrai +7 °C ir vandens temperatūrai +35 °C.

Pavyzdžiui, jeigu COP yra 5, tai reiškia, kad siurblys perpumpuoja 4 kWh šilumos sunaudodamas 1 kWh elektros energijos. Kadangi elektros energija virsta šilumos energija, tai prie galutinės 4 kWh vartotojo gaunamos šilumos dar prisideda ir 1 kWh šilumos iš elektros.

Kuo COP didesnis, tuo mažesnis perpumpuojamos šilumos temperatūros skirtumas. Tad šilumos siurblio oras-vanduo didžiausias COP ir galia būna, kai lauko oro temperatūra yra +7 °C, o ruošiamo vandens +35 °C. Esant temperatūrų skirtumui 28 °C, galima tikėtis COP apie 5. Jeigu šildome vandenį iki +55 °C, tai temperatūrų skirtumas bus 48 °C ir galime tikėtis, kad COP bus tik apie 3,3-3,5.

Atitinkamai, jeigu lauko oro temperatūra bus -20 °C, vandens temperatūra bus +35 °C, tai temperatūrų skirtumas bus 55 °C ir COP gali siekti tik apie 2,0-2,3. O maksimali galia gali siekti apie 70-80 proc. nuo deklaruojamos nominalios šilumos siurblio galios.

Dar vienas svarbus šilumos siurblio charakteristikos parametras - kompresorius su dažnio keitikliu arba inverterinis kompresorius.

Šilumos siurblio galia būna numatyta tokia, kad jos užtektų, kuomet lauke labai šalta. Tuo metu, kai lauke nėra labai šalta, tos galios reikia daug mažiau. Jeigu kompresorius gali dirbti tik fiksuotomis apsukomis, t.y., neturi dažnio keitiklio, tai tokiu metu siurblys dirba  gana dažnai išsijungdamas/įsijungdamas.  Elektrotechnikoje taip jau yra, kad daug energijos naudojama elektros variklį paleidžiant, bet tos sąnaudos nėra naudingos.

Elektros variklio ilgaamžiškumas labai daug priklauso nuo start/stop skaičiaus, labiau nei nuo darbo valandų skaičiaus. Šiai problemai išspręsti į šildymo sistemą buvo integruojamos akumuliacinės talpos, kad kažkiek išlygintų siurblio darbą.

Tobulėjant technologijoms atsirado galimybė reguliuoti kompresoriaus sukimosi greitį jam veikiant. Panašiai kaip automobilyje yra skirtingos pavaros arba automatinė greičių dėžė. Tas įrenginys, kuris keičia kompresoriaus apsisukimo greitį, vadinamas inverteriu arba  dažnių keitikliu. Jo paskirtis yra keisti elektros srovės, paduodamos į kompresorių, parametrus taip, kad keistųsi apsisukimai. Tada kompresorius, ir tuo pačiu visas šilumos siurblys, gali veikti optimaliau. Užuot kiekvieną kartą stabdžius ir paleidus kompresorių, pagal poreikį galima keisti kompresoriaus apsisukimus sumažinant stabdymų/paleidimų skaičių. Tokiu būdu kompresoriaus apsisukimai optimaliai pritaikomi prie poreikio ir start /stop skaičius mažėja, ilgėja kompresoriaus tarnavimo laikas.

Išmani valdymo sistema priderina kompresoriaus tiekiamą galią prie pastato poreikių optimaliu būdu, didėja energijos sąnaudų efektyvumas, mažėja akumuliacinių talpų poreikis. Savaime suprantama, inverteris kainuoja papildomai. Pastaruoju metu start/stop siurblių populiarumas yra stipriai sumažėjęs, nes konkurencinę kovą jau  laimėjo šilumos siurbliai su kintamos galios kompresoriais, turinčiais dažnio keitiklius arba inverterius - vadinama įvairiai.  Oras-vanduo rinkoje  start/stop šilumos siurblių praktiškai jau nėra, o geoterminių dar yra.

Keičiant šildymo įrangą senesnės statybos pastatuose žinotina, kad šilumos siurbliui reikia didesnės elektros galios. Elektros galia reikalinga ne tik kompresoriui, lauko oro ventiliatoriui ir cirkuliaciniam vandens siurbliui, bet ir įmontuotiems elektriniams šildymo elementams. Jeigu kompresoriui reikia apie 2-4 kW galios, tai įmontuotam elektriniam šildymo elementui gali prireikti dar 3-6 kW galios. Papildomas elelektrinis šildymo elementas gali būti tūriniame karšto vandens šildytuve. Taigi, vien tik šilumos siurbliui gali prireikti iki  9-10 kW elektros galios.

Tad tokiu atveju nedideli saulės moduliai gali būti labai naudingi.

Šildymo įrangos specialistas sako, kad būna, jog šildymo sistemos pagrindinis agregatas kainuoja mažiau nei priedai, reikalingi šilumos energijos valdymui, taupymui, papildomiems šilumos gamybos prietaisams prijungti. Tačiau papildomos funkcijos naudingos efektyviam šilumos energijos naudojimui ir ilgainiui atsiperka. Tad įsirengiantiems naują šildymo sistemą jis pataria atsižvelgti į įrangos galimybes ne tik gaminti šilumą, bet ir efektyvų valdymą, integracijos su kitais prietaisais galimybę.

Geoterminiai šilumos siurbliai

Dėl paprastesnio įrengimo A++ klasės namuose populiarūs oras-vanduo šilumos siurbliai, tačiau, jei yra galimybė, visgi verta įsirengti geoterminį arba žemė-vanduo šilumos siurblį. Ypač, jei yra galimybė sumontuoti vertikalų giluminį gręžinį arba jei sklypo plotas pakankamas horizontaliam kolektoriui išvedžioti. Geoterminis šilumos siurblys ima šilumą iš žematemperatūrio energijos šaltinio (grunto), pakelia ją iki reikiamo lygio ir perduoda į šildymo sistemą. Kuo energijos šaltinio temperatūra aukštesnė, o šildymo sistemai reikalinga temperatūra žemesnė - tuo efektyvesnis yra šilumos siurblio darbas.

Kuo geoterminiai šilumos siurbliai pranašesni už kitus? Pirmiausia efektyvumu, t.y., pagamina daugiau šilumos energijos nei kiti šilumos siurbliai, tuo pačiu kelia namo vertę. Ilgesnis jų tarnavimo laikas ir, kas labai svarbu vasarą - nemokamas patalpų vėsinimas. Vasarą iš patalpų paimta šiluma atiduodama tai aplinkai, iš kurios žiemą ji bus imama. Tiesa, geoterminio šilumos siurblio įrengimas sudėtingesnis.

Lauko kolektorius geoterminiam šilumos siurbliui

Pirmiausia grunte reikia įrengti geoterminio šilumos siurblio šilumokaitį - vertikalų arba horizontalų. Horizontalus paviršinis šilumokaitis arba kolektorius, įkasamas 1,5-2 m gylyje. Kolektoriaus vamzdelių kontūre vamzdynas gali būti lygiagretus, spiralinis ar dar kitoks, priklausomai nuo reikalingo vamzdyno ilgio, turimo ploto ir kt.

Horizontalus spiralinis kolektorius.

Horizontalus kolektorius arba šilumokaitis naudoja per vasarą grunte sukaupiamą paviršinę saulės energiją, tad svarbu, kad kolektorius būtų įrengiamas pietinėje pusėje, kolektoriaus ploto negalima dengti plytelėmis ar asfaltu.

Vertikalus šilumokaitis - tai giliame vertikaliame gręžinyje sumontuotas vamzdynas (bendraašis U formos, dvigubos U formos ar kt. formos), kuriuo išgaunama geoterminė energija. Efektyvesnė yra vertikalaus giluminio gręžinio sistema, nes grunto temperatūra tam tikrame gylyje yra didesnė ir pastovi.

Kad būtų žinomas geoterminiu šilumos siurbliu galimas išgauti šilumos energijos kiekis, reikia atlikti grunto tyrimą, nes vienokį saulės šilumos energijos kiekį generuos juodžemis, kitokį - molingas gruntas. Atliekant grunto tyrimą sužinomos ir galimybės apsirūpinti geros kokybės požeminiu vandeniu bei grunto galimybės aprūpinti pastatą šiluma.

Galimi vertiklaus gręžinio sluoksniai ir šiluminės grąžos modeliavimas.

Remiantis grunto tyrimo duomenimis, apskaičiuojamas šiluminio atsako testas - t.y., vertikalaus gręžinio gylis, horizontalaus kolektoriaus plotas, vamzdžių skersmuo, ilgis. Turint šiuos duomenis modeliuojamas geoterminis laukas, parengiamas geoterminės šildymo sistemos projektas.

Giluminio vertikalaus zondo įrengimui užtenka mažesnio sklypo ploto, tačiau įrengimo kaštai, lyginant su horizontaliu kolektoriumi, yra didesni.

Pagrindiniai kriterijai, lemiantys lauko šilumokaičio - kolektoriaus tipo pasirinkimą yra išgaunamos šiluminės energijos kiekis ir kolektoriaus ar gręžinio įrengimo kaina. Atliekant grunto tyrimą kartais randama požeminio vandens gysla, kurios vandens šiluma gali būti panaudojama kaip pastovios tenperatūros energijos šaltinis. Ypač toks būdas efektyvus, jei yra galimybė panaudotą vandenį išleisti į paviršinį vandens telkinį.

Naujų technologijų šilumos siurbliai

Geoterminio šilumos siurblio ir grindinio šildymo sistema yra kol kas švariausia, efektyviausia ir patogiausia šildymo sistema. Visų pirma todėl, kad naudojama atsinaujinanti energija, automatinis sistemos valdymas, sistema autonominė ir nepriklausoma.

Iš geoterminių šilumos siurblių pirmiausia minėtini naujos kartos itin aukšto sezoninio efektyvumo (SCOP apie 5,5) NIBE S serijos šilumos siurbliai, automatiškai prisitaikantys prie namo šildymo poreikių ir turintys inverterinį kompresorių. Tai reiškia, kad, nustačius reikalingą dienos ir nakties patalpų temperatūrą, siurblio automatika savarankiškai koreguoja jo darbą ir palaiko nustatytą temperatūrą. Inverterinis kompresorius dirba ne įsijungdamas ir išsijungdamas, kaip būdavo senesnės kartos šilumos siurbliuose, o keisdamas apsisukimų greitį. Taip komperesorius, ir tuo pačiu visas šilumos siurblys, veikia optimaliu režimu, tuo pačiu tai reiškia mažesnes elektros energijos sąnaudas ir ilgesnį kompresoriaus tarnavimo laiką.

Švedijos kompanija NIBE yra didžiausia Europoje šilumos siurblių gamintoja, savo gaminiuose diegianti pačias naujausias technologijas.

Yra įvairių NIBE geoterminių šilumos siurblių, pritaikytų įvairaus ploto pastatams, su integruotais karšto vandens šildytuvais arba be jų, vėsinimo funkcija taip pat integruojama arba yra siurblių be šios funkcijos. Pasirinkimas didelis. Dėl švediškos kokybės šio gamintojo prietaisai vertinami Skandinavijos šalyse, populiarūs daugelyje Europos šalių, neseniai NIBE įsigijo vieną iš Didžiosios Britanijos šilumos siurblių gamintojų. Svarbiausia tai, kad Lietuvoje yra oficialus šio gamintojo atstovas. UAB „Ekoklima" jau daugiau kaip dešimtmetį atstovauja NIBE prekės ženklą. Turi serviso tarnybą, tad iškilus menkiausiems nesklandumas yra kur ir kam paskambinti. Be to serviso meistrai gali stebėti šilumos siurblio darbą per atstumą, nustatyti reikiamą temperatūrinį režimą, jį reguliuoti ir koreguoti. Šiuolaikiniame gyvenime, kuriame tiek daug technologinių prietaisų, tai didelė parama. Beje, geoterminiam šilumos siurblio agregatui, montuojamam vidaus patalpose, skirtingai nuo oras-vanduo šilumos siurblio, kuris statomas lauke, praktiškai jokios priežiūros beveik nereikia.

Granuliniai katilai

Granuliniai katilai tinkamiausi dideliems namams, pramoniniams objektams apšiltinti. Modernizuoti katilai yra aukšto energinio efektyvumo, gali ilgai dirbti autonominiu režimu.

Granulinis katilas „Pellet Uni", kurį gamina „Aukštaitijos katilai", turi didelio ploto, keturių vertimų šilumokaitį. Šis A++ energetinės klasės katilas pasiekia didesnį nei 90 proc. naudingumo koeficientą. Ketaus ardeliai ir keramikos deflektorius užtikrina sklandų degimą. Visiškai automatinis rotacinis degiklis „Kipi Rot Power" su besisukančia degimo ir oro padavimo kamera, gali deginti prastesnės kokybės ir didesnio peleningumo granules. Tokia kamera padeda visiškai sudeginti kurą, neleidžia formuotis šlakui. Didelė pakura užtikrina pakankamai ilgą vienos įkrovos degimo laiką.

Nuosaviems gyvenamiesiems namams bei komercinėms ir pagalbinėms patalpoms šildyti skirtus „Pellet Uni" katilus galima kūrenti ir malkomis, briketais ar anglimis, išlaikant aukštą katilo naudingumo koeficientą. Keičiant seną, taršų katilą ekonomišku ir moderniu 5 klasės „Pellet Uni" katilu galima gauti valstybės skirtą paramą.

„Aukštaitijos katilai" gaminamas A++ klasės granulinis katilas „Pellet Uni" pasiekia didesnį nei 90 proc. naudingumo koeficientą.

Spauskite saugią aktyvią nuorodą Aukštaitijos katilai ir sužinokite daugiau apie šį katilo modelį.

Kieto kuro katilai

Kieto kuro katilai taip pat gerokai patobulėję. Valdymo technologijos, automatizavimas  leidžia katilus naudoti dideliuose namuose ir vidutiniuose pramonės objektuose. Universalūs, „Aukštaitijos katilai" gaminami „Agro Uni" katilai skirti tiems vartotojams, kurie savo namų ūkyje ar bendrovėje gali naudoti įvairiausią kurą: birias žemės ūkio produkcijos atliekas, įvairiausias grūdines kultūras, prastenės kokybės granules, durpes, malkas, anglis ir kt. Labai didelio ploto, keturių vertimų „Agro Uni" šilumokaitis leidžia šiam katilui pasiekti didesnį nei 90 proc. naudingumo koeficientą. „Agro Uni" katile sumontuotas savaime išsivalantis „Zenono" degiklis, automatiniu režimu galintis deginti įvairų kurą. Katilas turi 400 l kuro talpą su specialiu pamaišymo mechanizmu, bei itin talpią pelenų dėžę.

„Aukštaitijos katilai" gaminamame „Agro Uni" katile galima kūrenti įvairiausią kurą: birias žemės ūkio produkcijos atliekas, įvairiausias grūdines kultūras, prastenės kokybės granules, durpes, malkas, anglis ir kt.

Spauskite saugią aktyvią nuorodą Aukštaitijos katilai ir sužinokite daugiau apie šį katilo modelį.

Dvigubą degimo kamerą ir tris horizontalius šilumokaičius turinčiame „Aukštaitijos katilai" gaminamame kieto kuro katile „Ekon Max" galima kūrenti medieną, anglis. Pakrovimo anga yra didelė, tad šiame kieto kuro katile galima kūrenti stambesnes malkas. Be to, „Ekon Max" pasižymi  didele įkrova, kas gerokai prailgina vienos įkrovos degimo laiką.  A+ klasės „Ekon Max" katilo efektyvumas labai aukštas, šilumokaičio plotas - didelis, tad deginamo kuri išskiriama šiluma išnaudojama labai efektyviai. Katilo aptarnavimas - paprastas. „Ekon Max"  katilai - puikus kainos ir kokybės santykis.

„Aukštaitijos katilai" gaminamame aukšto efektyvumo „Ekon Max" katile galima kūrenti malkas, anglis. Tai - puikus kainos ir kokybės santykis.

Spauskite saugią aktyvią nuorodą Aukštaitijos katilai ir sužinokite daugiau apie šį katilo modelį.

Šildymo sistemos valdymas

Šildymo intensyvumo ir patalpų temperatūros valdymas galimas su automatine ir programuojama funkcija arba, jei norisi dar didesnio patogumo, šilumos kontrolę galima patikėti protingo namo sistemai. Jungiklių ir protingų namų sistemų centre „JUNG Vilnius" galima rasti  sprendimą praktiškai bet kokio lygio, bet kurios paskirties pastatų šildymo valdymui. JUNG automatika skirta karšto vandens ir šildymo valdymui privačiuose namuose, daugiabučiuose, biuruose, gamybos patalpose ir kitur.

„Pats paprasčiausias valdymo būdas yra rankiniu būdu pasukus termostato ratuką iki norimo lygio nustatyti radiatorių, grindinio, elektrinio ar kitokio tipo šildymo sistemos intensyvumą. Temperatūrai pasiekus numatytą, šildymas yra išjungiamas. Energija taupoma ir nustačius naktinį režimą. Toks sprendimas yra pakankamas tiesioginei funkcijai atlikti - šildymui valdyti, tačiau stokoja platesnio funkcionalumo ir patogumo bei modernios išvaizdos", - pastebi „JUNG Vilnius" vadovas Raimundas Skurdenis.

Siekiantiems didesnio komforto ir modernesnio dizaino, galima rinktis kompaktišką ir šiuolaikiškai atrodantį termostatą su jutikliniu ekranu. Automatinės šio termostato funkcijos yra užprogramuojamos vos keliais ekrano palietimais, tai ypač patogus sprendimas mėgstantiems visas funkcijas reguliuoti intuityviai. Radiatoriais bei grindimis cirkuliuojanti šiluma reguliuojama piršto prisilietimu kombinuojant režimus bei funkcijas. Temperatūra reguliuojama itin tiksliai: pavyzdžiui, termostatas iškarto fiksuoja, jei patalpoje atidaromas langas, ir šildymą automatiškai perjungia į apsaugos nuo šalčio temperatūrinį režimą.

JUNG rankinis termostatas ir termostatas su jutikliniu ekranu.

Valdant šildymo sistemą - nesvarbu, ar šilumos šaltinis yra kieto kuro ar granulinis katilas  (jeigu tik juose yra termostatiniai vožtuvai), ar šilumos siurblys, ar sistema grindinė ar radiatorinė, atsiranda galimybė reguliuoti temperatūrą atskirose patalpose, ne visą namą šildyti vienodai, padalinti jį į zonas, kurios skirtingai bus šildomos pagal poreikį, reguliuoti dienos ir nakties temperatūrą ir kitos komfortą kuriančios bei  šilumos energiją taupančios galimybės.

Dar didesnės galimybės ir patogumas atsiranda naudojant išmanųjį termostatą. Išmanūs termostatai „žino", kada ir kur reikia šildyti ir kada šildymą išjungti ar sumažinti. Šie prietaisai gali automatiškai reguliuoti temperatūrą pagal žmonių buvimo vietą namuose. Kai kurie jų turi funkcijas, kurios gali įsidėmėti gyventojų įpročius ir automatiškai sureguliuoja sistemą, kada taupyti energiją. Kiti įrenginiai turi judesio jutiklius, kurie gali nustatyti, kada namuose yra žmonių ir atitinkamai sureguliuoti temperatūrą. Išmanusis prietaisas prisijungia prie belaidžio namų tinklo nuotoliniu būdu per išmaniojo telefono programą ir leidžia valdyti temperatūrą, taip pat programėlėje galima keisti termostato palaikomą temperatūrą.

Išmanieji termostatai gali būti naudojami bet kurios šildymo sistemos valdymui, įskaitant šildymo katilą ir radiatorius. Tačiau esminis jų pranašumas  tas, kad jie leidžia kurti šildymo programas, kurios automatiškai valdo šildymo sistemą pagal nustatymus arba pagal temperatūros jutiklius.

Vienas iš naujausių išmaniųjų termostatų yra gana paprastas naudoti, bet išmanus JUNG termostatas su patalpų temperatūros davikliu, valdomas išmaniuoju telefonu, planšete, kompiuteriu per Bluetooth Low Energy ryšį. Šildymas gali būti reguliuojamas savaitiniu režimu ir pagal datą bei laiką. Įdiegti šį valdymą labai paprasta - tereikia, kad šildymo įranga turėtų valdymo bloką. Ant sienos atskirai kaip jungiklis, arba prie elektros jungiklio ar kištukinio lizdo montuojamas lygiai tokio pat dizaino vos 45x45x25 mm dydžio daviklis, kuris uždengiamas dangteliu ir niekuo neiskiria nuo jungiklio ar rozetės. Atsisiuntus „JUNG Temperature Config" programėlę nustatomas reikalingas šildymo režimas - ir viskas.

JUNG išmaniojo termostato davikliai yra tokio pat dydžio ir tokio pat dizaino kaip jungikliai ar kištukiniai lizdai, juos galima montuoti viename bloke, dangtelių dizaino ir spalvų pasirinkimas net iš 96 spalvų.

Bent keli temperatūriniai režimai, atidėto įjungimo/išjungimo arba tam tikros temperatūros numatytu laiku parinkimas, galimybė su papildomu davikliu matuoti grindų temperatūrą - vos kelios išmanaus termostato galimybės.

Grindinis šildymas ir jo reguliavimas

Jau retai kas naujos statybos namuose naudoja radiatorius, nebent miegamuosiuose. Jeigu šilumos šaltinis yra šilumos siurblys, vienareikšmiai jam tinkamiausias yra žematemperatūris grindinis šildymas.

Teigiamos grindinio šildymo pusės: komfortiškas, patogus eksploatuoti, nereikia gaišti laiko priežiūros darbams. Šiluma nuo grindų erdvėje pasiskirsto tolygiau, todėl mažiau jos eikvojama ir taip sutaupoma tai pačiai temperatūrai pasiekti. Tik su grindų šildymu galima užtikrinti komfortą, kai grindų paviršiuje yra 24 laipsniai C, o patalpos ore - 20 laipsnių C.

Išvengiama šildymo prietaisų, neužgriozdinama kambarių erdvė. Tačiau grindinis šildymas pasižymi didele akumuliacine talpa: palyginti su kitais šildymo būdais grindys lėčiau įšyla, bet lėčiau ir atvėsta.

Dėl inertiškumo greitai pakeisti patalpų temperatūros neįmanoma. Priklausomai nuo aplinkybių, ši savybė gali būti naudinga ir nelabai.

Grindinis šildymas geriausiai tinka tokiose patalpose, kur nėra didelių langų ir staigių šilumos išsiskyrimų, t. y., pašalinių šilumos šaltinių, pavyzdžiui, židinio, orkaitės, patalpų neprišildo saulė ir pan. Jeigu yra papildomų šilumos šaltinių, tai patalpoje kurį laiką gali būti per karšta, nes grindinis šildymas jį išjungus taip greitai neatvės. Bus ne tik per karšta, bet ir veltui eikvojama šilumos energija. Šiuo atveju geroji grindinio šildymo savybė tampa neigiama.

Kokia bebūtų šildymo sistema, atsiradus papildomam šilumos šaltiniui patalpoje temperatūra padidės. Todėl labai svarbu, kad patalpose būtų sumontuoti termostatai - termoreguliatoriai, kurie reikiamu momentu, pavyzdžiui, pakilus temperatūrai, išjungtų grindinį ar kitą patalpos šildymą, padidintų ar pažemintų temperatūrą nustatytu laiku ir pan. Renkantis termostatą svarbu neapsirikti, nes yra tokių, kurie tik vadinami termostatais.

Yra paprasti termostatai ir termostatai su išankstinio nustatymo galimybėmis. Be pastarojo tikslus hidraulinis balansavimas neįmanomas. Vieni profesionaliausių rinkoje yra IMI Heimeier termostatai, kurių yra įvairių modelių, o tiksliausi yra su įmontuotais arba nuotoliniais jutikliais.

IMI Heimeier K serijos termostatinės galvutės. Dešinėje - termostatinė galvutė su nuotoliniu jutikliu. Skysčio pripildytas jutiklis užtikrina kontrolės tikslumą ir temperatūros valdymą.

IMI Heimeier termostatinių galvučių su nuotoliniais jutikliais temperatūrai jautraus skysčio dalis yra ne pačioje galvutėje, o nuotoliniame jutiklyje. Skystis per kapiliarinį vamzdelį veikia gofruotą vamzdelį galvutėje.

Visuose IMI Heimeier K serijos termostatuose yra du vidiniai energijos taupymo ribotuvai, vienos temperatūros arba maksimalios ir minimalios temperatūros ribojimas. Temperatūros vertės ribojamos dviejose kraštinėse padėtyse ir gali būti blokuojamos su ribojimo kaišteliais. Apribojus arba užblokavus nustatymą, galima nustatyti minimalią ir maksimalią temperatūrą, o tai padeda sumažinti šildymo išlaidas. Didelė paleidimo jėga ir stipri spyruoklė užtikrina, kad vasarą nenaudojamas vožtuvas neužsikemša. M30 x 1,5 jungtis, kuri niekada nebuvo pakeista, užtikrina, kad kiekvienas IMI Heimeier termostatas tinka visiems per daugelį metų pagamintiems vožtuvams.

Šildymo sistemos projektas - būtinybė

Statantys namą dažniausiai mano, jog žino viską apie šildymo sistemą, nes analogišką įsirengė draugas ar pažįstamas. Atseit, reikia tik nusipirkti įrangą ir ją pajungti. Tačiau šildymo įrangos kokybė, funkcionalumas tobulėja labai greitai ir realybė ne visai tokia.

Norint įsirengti optimalią šildymo sistemą pirmiausia būtina parengti projektą. Šildymo sistemų projektuotojams reikia duomenų apie namo šilumos nuostolius arba sienų, stogo, langų, durų šiluminę varžą. Esamiems šilumos nuostoliams kompensuoti skaičiuojamas reikalingas šilumos poreikis kilovatais, nustatomas energijos poreikis karštam vandeniui paruošti, išanalizuojama, kokiems parametrams esant efektyviausiai naudojama energija, nustatoma rezervinė galia ir t.t.

Pagal STR'ą šilumos poreikis turi būti nustatomas skaičiuojant lauko temperatūrą žiemą -22 laipsniai šalčio, viduje +20 laipsnių šilumos.

Šildymo sistemos projektas - būtina ir nediskutuotina namo projekto dalis, kurios, deja, arba nebūna, arba į ją nekreipiamas dėmesys ir pasitikima kaimyno, draugo įsirengta sistema. „Jeigu parengti projektą nėra galimybės, reiktų bent darbo brėžinio ar šildymo sistemos schemos, pagal kurią galima būtų atsekti, ar nebuvo padaryta klaidų instaliuojant ar montuojant įrangą", - teigia šildymo sistemų specialistai.

Kitas momentas - atsakyti sau į klausimą, kodėl renkuosi tą ar kitą energijos rūšį bei sistemą: dėl taupumo, patogumo, prestižo, populiarumo?

Pavyzdžiui, Vokietijoje kieto kuro katilus renkasi žmonės, kurie turi nuosavo miško ir žino, kad visada turės malkų. Tokiu atveju į kieto kuro katilo sistemą integruoja akumuliacinę talpą, valdymą, kartais ir saulės baterijas ar kolektorius. Taip taupymas derinamas su patogumu.

Labai atsakingai reikia rinktis sistemų instaliuotojus, ypač naujesnių technologijų įrangos. Toli gražu ne visi perpratę vienos ar kitos sistemos subtilybes. „Tenka matyti, jog vienodo ploto namuose instaliuotos geoterminio šildymo sistemos eksploatacija viename name kainuoja visai nedaug, kitame - daug brangiau. Netikiu, jog pastarajojo gyventojai atidarę langus leidžia šilumą į lauką. Dažniausiai pasitaikantys geoterminio šildymo sistemos trūkumai - per mažas vamzdynas lauke arba per maža šilumos siurblio galia", - pastebi specialistas.

Šildymo įrangai nustatoma rezervinė galia. Ji reikalinga tam, jog esant sąlygoms, kurios buvo priimtos skaičiuojant, įranga turėtų galimybę atvėsti, ją galima būtų aptarnauti, o patalpose išliktų šilta. Apskaičiuoti rezervinę galią būtina, kitaip, išjungus sistemą ir atšalus patalpų orui, užšals visa sistema, bus didžiuliai nuostoliai.

Klimato kaitos pokyčiai reiškia ir didelius temperatūros svyravimus. Tad lengvabūdiškai pasikliauti apytiksliu šildymo įrangos galios nustatymu, neva tinkančiu visiems pastatams (kartais dar patikslinama -  naujiems), negalima. Kas tokiu atveju atsakys už įvykusią avariją? Jokiu būdu negalima pamiršti rezervinės galios, kuri skirtinguose pastatuose bus skirtinga.

Specialistas sako, jog pastaruoju metu pastebėjęs tendenciją mažinti šildymo prietaisų galią. Bet kas garantuoja, kad visą žiemą bus pliusinė ar jai artima temperatūra, kad nebus dviejų naktų, kai temperatūra kris iki -30 laipsnių? Tokiais ekstremaliais atvejais avarinės tarnybos ar sistemų montuotojai sulaukia daugybės skambučių. „Pirmiausia prašome parodyti šildymo sistemos projektą, bet dažniausiai jo nebūna. Tada apgraibomis ieškome sistemos gedimo priežasčių", - pasakoja šildymo sistemų specialistas.

Beveik visi šiluminės technikos gamintojų atstovai, inžinieriai šilumininkai gali parengti ir rengia šildymo sistemos projektus. Šildymo sistemos projektas yra būtina sąlyga tiek efektyvumui pasiekti, tiek taupant energiją bei pinigus.

„Nedarykite klaidos rinkdamiesi ne įrenginį, reikalingą jūsų namui, bet jo kainą", - perspėja specialistas.

ASA.LT  informacija, parengta bendradarbiaujant su „JUNG Vilnius"