| Kenkėjo pavadinimas |
Požymiai |
Apsaugos priemonės |
| Tripsai (ant azalijų) |
Kenkėjai čiulpia augalo lapų sultis, lapai pabąla ir krinta. Apatinėje lapų pusėje maždaug l mm ilgio gelsvi ir tamsūs vabaliukai |
Lapus, ypač vasarą, nuolat purkšti vandeniu. Žiemą pasirūpinti, kad patalpoje būtų drėgnas oras. Augalus laikyti vėsioje vietoje. Apniktas gėles trumpam panardinti į metafoso tirpalą. Po 8 dienų procedūrą pakartoti. Šiuo tirpalu augalus taip pat galima laistyti |
| Tripsai (ant smidrų) |
Kenkėjai prisisiurbia prie augalo šakučių ir čiulpia jų sultis. Apniktos šakutės banguotai deformuotos |
Nuolat palaikyti drėgną orą. Pažeistus ūglius sudeginti. Augalus laistyti metafoso tirpalu |
| Amaras (kenkia beveik visiems dekoratyviniams augalams) |
Žali (taip pat juodi), besparniai ir sparnuoti maži, ploni vabaliukai. Dažniausiai susitelkę didesniais kiekiais ant jaunų šakelių ir lapų |
Tik pastebėjus kenkėją, augalus purkšti metafoso preparatais, po 8 dienų procedūrą pakartoti |
| Rožinis lapsukis |
Į tūbeles susukti lapai. Juose randami 8 mm ilgio vikšreliai, skeletuojantys lapus |
Nuskinti ir sudeginti susuktus lapus. Labai apniktus augalus purkšti metafoso arba dimetoato preparatais |
| Žolinės blakutės (ant jurginų, chrizantemų ir kitų graižažiedžių, taip pat ant gvazdikų) |
Kenkėjai čiulpia sultis, todėl deformuojasi augalo lapai ir ūglių viršūnėlės. Žolinė blakutė - 5-10 mm ilgio vabaliukas. Yra pilkų, rusvų, žalių ir daugiaspalvių. |
Ypač kenkia sausą karstą vasarą. Augalus purkšti arba dulkinti dimetoato preparatais. Tai daryti geriausia anksti rytą, kol blakutės ne tokios judrios. |
| Sprakšiai kenkia įvairiems dekoratyviniams augalams (taip pat vejos žolei) |
Sprakšių lervos graužia dekoratyvinių augalų šaknis ir jie žūva. Vabalas maždaug 1,5- 2 cm ilgio |
Vystančius augalus išrauti, apžiūrėti šaknų gumulą. Geltoni tamsiagalviai sprakšiai yra labai kieti, todėl sutraiškyti juos galima tik ant kieto pagrindo. Giliai įsišaknijusius augalus laistyti metafoso (E-preparatas) arba dimetoato preparatais |
| Grambuolys kenkia įvairiems dekoratyviniams augalams (taip pat vejos žolei) |
Grambuolio lervos, apgrauždamos augalų šaknis,. gali padaryti labai daug žalos. Apnikti augalai paprastai nuvysta. Vejoje staiga pagelsta beveik rutulio formos plotai |
Vystančius augalus išrauti, rastus grambuolius sunaikinti. Taip pat galima laistyti dimetoato arba metafoso preparatais |
| Alyvinė kandis (kenkia ir ligustrams) |
Kandies lervų apnikti lapai paruduoja. Dažnais metais kenkėjai padaro krūmams labai didelę žalą |
Pastebėjus kenkėją, sutraiškyti lapuose pasislėpusias jų lervas. Tada nuostoliai bus ne tokie dideli. Pirmiausia sumažės antroji generacija. Labai apniktus augalus reikia daug kartų purkšti dimetoato arba metafoso preparatais |
| Gumbinės vapsvelės lervos ant vaistučio (Arabis) |
Deformuotos šakučių viršūnėlės (susisukusios šaukšto pavidalu), kurių viduje randamos graužiančios lervos |
Pažeistus ūglius nulaužti ir sudeginti. Labai apniktus augalus purkšti arba laistyti metafoso preparatais |
| Kardelinis tripsas |
Ant lapų sultis čiulpiantys 0,8- l mm ilgio pailgi kenkėjai (gelsvos lervos ir tamsios spalvos suaugėliai). Apnikti lapai pagelsta |
Kas dešimt dienų purkšti metafoso preparatais. Taip pat galima arba purkšti sisteminiais insekticidais. Kadangi tripsai žiemoja ant gumbasvogūnių, juos nupurkšti arba apdulkinti metafoso preparatais |
| Lelijinė ir svogūninė žiedmusė |
Apnikti narcizų svogūnai pavasarį išaugina silpną stiebą arba ir visai neišaugina. Lapai greitai nuvysta. Musių lervos graužia svogūnus ir jų šaknis |
Pastebėjus šiuos požymius, svogūnus reikia iškasti ir sunaikinti, taip pat ir apie juos esančią žemę. Ten, kur pasirodo žiedmusės, augalus nuo balandžio pabaigos iki liepos pabaigos kas 10 dienų purkšti lindanu |
| Kaktusinis miltuotasis skydamaris |
Kenkėjo buvimą galima nustatyti atsiradus miltų pavidalo vaškinėms išskyroms, po kuriomis jis slepiasi |
Paprasčiausia skydamarius naikinti teptuku ištepant jų buvimo vietas metafoso preparatais. Labai apniktus augalus tepti keletą kartų. Taip pat būtinai pašalinti vaško išskyras |
| Ratilių amaras |
Jauni ratilių lapai susigarbanoja. Apatinyje tokių .lapų pusėje randami amarai |
Purkšti arba dulkinti metafoso preparatais. Efektas bus didesnis, jei cheminės medžiagos pateks ir ant apatinės lapų pusės. Purkšti keletą kartų |
| Kurmis |
Jis augalo šaknų negraužia, bet rausdamas praėjimus, taip su-purena žemę, kad augalai dažnai nuvysta |
Praėjimus dėti žibale sumirkytų skudurų arba karbido gabaliukų. Taip kur* mis išvejamas. Gaudyti spąstais nepatartina, nes jis naudingas |
| Dirvinis šliužas kenkia įvairiems dekoratyviniams augalams |
Graužia minkštas augalų dalis (jaunus augalus) |
Išdėlioti specialų masalą. Kiekvieną rytą surinkti dažniausiai dar gyvus šliužus ir sunaikinti |
| Auslinda ypač kenkia jurginams ir chrizantemoms |
1,5-2 cm ilgio vabzdys (pilvelis baigiasi žnyplėmis) apgraužia ne tik lapus, bet ir žiedus |
Tarp augalų išdėlioti medžio drožlių ar šiaudų gniužulėlius, į kuriuos sulindusias auslindas anksti rytą nesunku surinkti. Galima dulkinti ir kontaktiniais insekticidais |
| Kalceoliarinis amaras (kenkia ir cinerarijoms) |
Žali amarai čiulpia sultis ne tik iš augalo lapų, bet ir iš žiedynų |
Abiejų augalų negalima laikyti Šiltoje patalpoje. Amaras naikinamas metafoso preparatais |
| Rožinis geltonasis pjūklelis |
Lervos iki 2 cm ilgio, sodrios spalvos. Jos nugraužia lapus nuo pakraščio iki pagrindinės gyslos. Vikšrai S formos |
Tik pastebėjus kenkėją, vikšrus naikinti purškiant metafoso preparatais (E-preparatas) |
| Rožinis lapsukis |
Jauni lapai šakučių viršūnėlėse sutraukti voratinklių, kuriame esti 1,5 cm ilgio vikšrai. Kenkėjo apniktos viršūnėlės nustoja augusios |
Geriausia sutraiškyti vikšrus jų lizduose arba nupjauti ir sudeginti apniktas šakų viršūnėles. Profilaktiškai balandžio-gegužės mėnesį galima purkšti dimetoato preparatais |
| Skydamariniai pirmiausia kenkia fikams, paparčiams, filodendrams ir anturiams (Anthurium) |
Skydamariai atpažįstami iš apvalaus arba pailgo rudo skydelio, kuriuo padengti suaugėliai (dėl to nejudrūs). Jaunikliai skydelių neturi ir kurį laiką yra judrūs |
Kolonijas nuplauti minkštu šepečiu ir muilo tirpalu. Plaunant augalus paguldyti ant šono, kad tirpalas netekėtų į vazono žemę. Vartodami metafoso, dimetoato arba malationo preparatus žinokite, kad kai kurie kambariniai augalai (pvz., anturis) šioms cheminėms priemonėms gana jautrūs |
| Miltuotieji skydamariai visų pirma ant klivijų |
Tarp lapų (arti pagrindo) vatos pavidalo krūvelės (vaškinės išskyros), po kuriomis ir slepiasi kenkėjai |
Krūveles nedideliu teptuku ištepti metafoso tirpalu (E-preparatas), primaišyti šlampančių priemonių. Skydamariai žus tik tada, jei bus išardytos vaškinių išskyrų krūvelės. Mechaninis kovos būdas padės, kai kenkėjų nedaug. Labai apniktus augalus reikia keletą kartų nupurkšti sisteminiais insekticidais |
| Voratinklinė erkė (raudonasis vorelis) kenkia daugeliui dekoratyvinių augalų, taip pat kaktusams, kurių apatinė lapų pusė padengta plaukeliais. |
Apatinėje lapų pusėje 0,5 mm ilgio gelsvi ir rausvi gyviai (lervos ir suaugėliai). Labai apniktų augalų viršutinėje lapų pusėje gelsvos dėmės |
Sausame ore sudaromos palankios sąlygos voratinklinei erkei veistis ir daugintis. Todėl ir žiemą patalpoje turėtų būti drėgnas oras. Akaricidus (pvz. dimetoatą arba mevinfosą) vartoti atsargiai, nes augalai nevienodai juos pakenčia |
| Kolembolos kambarinių augalų žemėje |
Daug šokinėjančių labai mažų vabaliukų, - kenkiančių augalo šaknims |
Kenkėjai išnyksta ilgesnį laiką nedrėkinant žemės. Jiems labai išplitus, žemę laistyti arba dulkinti dimetoato arba metafoso preparatais. Prieš vartojimą patikrinti, ar augalas nėra jautrus šiems preparatams. |
| Stiebinė nematoda ypač kenkia daugiamečiams flioksams |
Ūgliuose gyvenančios apie l mm ilgio nematodos (kirmėlaitės) čiulpia augalo sultis, todėl augalas deformuojasi, pakinta jo spalva. Labai apnikti augalai nežydi |
Nematodos pirmiausia apninka blogai prižiūrimus, nusilpusius augalus. Pažeistus augalus kiek galima greičiau sunaikinti, mažiau apniktus patartina laistyti sisteminiais preparatais. Užkrėstoje vietoje neauginti flioksų |
| Ūglių pjūklelis visų pirma kenkia rožėms |
Pjūklelio lervos įsigraužia į ūglių vidų. Yra ūgliu į viršų ir ūgliu į apačią graužiančių pjūklelių. Abiem atvejais vysta pažeistos šakučių viršūnės |
Patikimiausia nupjauti ir sudeginti pažeistus ūglius. Padeda tik laiku nu-purškus sisteminiais insekticidais |
| Plonaodė erkutė ypač kenkia kambarinei gebenei |
Plika akimi nematomi balkšvi gyvūnėliai čiulpia lapų sultis. Jauni lapai vysta, ūglių viršūnės deformuojasi |
Šį kenkėją galima išnaikinti tik su Temik 10G. Geriausia augalą pamerkti į tirpalą. Procedūrą kartoti daug kartų su vienos savaitės pertrauka |
| Pelėnai ypač kenkia tulpėms ir kitiems svogūniniams augalams |
Dažnai ištisomis eilėmis apgraužti arba sugraužti svogūnai. Negiliai po žeme esančios landos rodo, jog esama pelėnų |
Pelėnus geriausia gaudyti spąstais. Dūminiais patronais jie tik išvejami į kitą vietą. Galėdami graužti tulpių svogūnus, pelėnai masalo nelies. |
