Namo projektavimo klaidos

Individualaus namo projektas prasideda nuo  sklypo analizės, o rezultatas priklauso nuo daugelio aspektų, kurie ne visada matomi plika akimi, bet juntami apsigyvenus. Beje, šie aspektai gali išduoti tiesą apie parduodamą namą - ar tikrai jis buvo statytas sau, kaip neretai tvirtina pardavėjai?

Gyvenamojo namo projektavimo pradžia

Individualaus namo projektų internete yra begalė ir įvairių. Labai dažnai besiruošiantys statytis namą peržiūrinėja siūlomus projektus, nagrinėja, tačiau pavyzdžių ir informacijos yra tiek daug, jog išsirinkti sudėtinga - patinka ir vienas, ir antras, ir trečias. Tuomet šis užsiėmimas pametamas ir architektams rašomi paklausimai: „Noriu vidutinio dydžio namo 4 asmenų šeimai. Ką galėtumėte pasiūlyti?".

„Tai pirmoji klaida. Namo projektavimas prasideda ne nuo namo, o nuo sklypo analizės. Profesionalus architektas pirmiausia išsinagrinėja sklypo padėtį - orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, analizuoja aplinką, įvažiavimo, kaimynystės, vaizdų galimybes, sklypo ir teritorijų planavimo dokumentus, apribojimus ir t.t.",- vieną iš pirmųjų individualaus namo projektavimo etapų komentuoja architektas Lauras Paulauskas.

Jis priduria, jog jeigu namo projektas vis dėlto išsirenkamas iš gausybės pavyzdžių, internete ar kataloguose, dalis užsakovų mano, kad architektas reikalingas tik statybos leidimui gauti.

„Daugelis ketinančių statyti namą įsivaizduoja, kad tipinį projektą galima pritaikyti bet kokiame sklype, o tie, kas tokius projektus pardavinėja neretai nutyli apie sklypo reikšmę projektui. Kai bandai užsakovo nusipirktą tipinį projektą pritaikyti konkrečiai vietai, pamatai, kad svetainės langai žiūri į gatvių sankryžą ar į šiaurinį kiemą kuriame niekad nebus saulės, o kai juos bandai perkelti, supranti, kad įvažiavimą reikia projektuoti iš kaimyno kiemo. Tuomet sugriūna visas patalpų planas ir projektas pradedamas kurti iš naujo. Tipinis projektas pasidaro bevertis, tik veltui išleisti pinigai", - apie gana dažnai pasitaikančią situaciją pasakoja architektas Lauras Paulauskas. Jo nuomone, tipinių, standartinių projektų pardavėjai ne visada domisi sklypu, jiems svarbiausia yra parduoti projektą.

Architektas pastebi, kad tie, kurie supranta, kad projektas - ne bandelė prekybos centre ir netgi ne automobilis, o didžiulė investicija ir būsimo gyvenimo komfortas, bendravimą su architektu pradeda dar iki sklypo įsigijimo. Išsirinkę du tris sklypus parodo juos architektui, nes tik profesionalas mato keletą žingsnių į priekį, galų gale, moka skaityti planus, analizuoti situaciją bei nuosavybės dokumentus. Pradinė architekto konsultacija naudinga ir tuo, jog profesionalas atkreipia dėmesį į detales, kurios perkančiam sklypą gali pasirodyti nereikšmingos. Bet, jei nepaisant trūkumų, sklypas ar jo lokacija yra užsakovui priimtiniausia, visada galima rasti išeitį. Architekto L. Paulausko nuomone, nėra blogų sklypų, yra tik nekompetetingų architektų: „Iš visų situacijų galima rasti išeitį, priklauso tik nuo architekto profesionalumo. Profesionalas ras sprendimus, kaip blogą sklypą paversti geru. Galų gale, kuo sudėtingesnė situacija, tuo įdomiau projektuoti".

Architektas Lauras Paulauskas:

„Profesionalas visada ras sprendimą, kaip blogą sklypą  paversti geru. Galų gale, kuo sudėtingesnė situacija, tuo įdomiau projektuoti".

Namų darbai iki susitikimo su architektu

Namo projekto sėkmė priklauso ir nuo norų išsigryninimo. Biurokratine kalba tai vadinama projektavimo užduotimi - kuo ji aiškesnė, tuo geresnis rezultatas.

Radus patinkantį projektą ar netgi kelis, architektas L. Paulauskas rekomenduoja juos išsisaugoti ir parodyti architektui - tai vienas iš užsakovo namų darbų, iš kurio aiškėja namo vizija, užsakovo prioritetai. Ne pro šalį iš anksto apgalvoti, kokie namai patinka, kokie ne, tai architektui irgi yra papildoma informacija projektavimo užduočiai.

Dalis architektų studijų, garsių architektų, kurių vardas yra tapęs tam tikro stiliaus etalonu, kuria tik tam tikros stilistikos architektūrą. Tokios architektūros pageidaujantys užsakovai pas juos ir kreipiasi, tuomet architektai siūlo savo vizijas, variantus. Tačiau didžioji dalis architektų yra universalūs kūrėjai, dirbantys su įvairaus dydžio ir stiliaus objektais.

„Mes su savo komanda ir esame tokie universalūs kūrėjai, o tam, kad nešaudytume pro šalį, geriausia, jei užsakovai turi savo viziją, pageidavimus. Darbas tokiu atveju daug konstruktyvesnis ir greitesnis", - apie projektavimo subtilumus kalba architektas L. Paulauskas.

Būtina apgalvoti ir su šeimos nariais aptarti  kambarių skaičių ir paskirtis, pagalbines patalpas, plotus, garažo ar pavėsinės, rūsio poreikį.

Namo projekto kaina

Architektas Lauras Paulauskas sako, kad klaida yra manyti, jog architektas, nesusipažinęs su sklypu, užsakovo pageidavimais, iš karto nurodys projektavimo kainą. „Taip gali elgtis tik neprofesionalas ar pradedantis architektas. Nė vienas profesionalas nepasakys iš karto kainos, nes projektavimo kainą sudaro daugybė dalykų, ji priklauso nuo projekto sudėtingumo, aplinkos, namo dydžio, projekto dalių kiekio ir dar daugybės įvairių faktorių. O jeigu architektas, neišanalizavęs situacijos nurodys kainą, o užsakovas rinksis mažiausią, yra pavojus, jog pasirinktas architektas ar jų įmonė turi mažai patirties. Jeigu kreipiamasi į kelis projektuotojus, architektas pataria įsiklausyti į projektavimo kainos pagrindimą ir rinktis vidutinę arba labiau pagrįstą.

Kartais užsakovai nesupranta, kodėl projektavimo sąmatoje atsiranda, pavyzdžiui, konstrukcinės dalies, šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos, geologijos, projekto energetinio sertifikavimo ir kitų projekto dalių kainos, kurios sudaro nemenką dalį viso projekto kainos.

Namo projekto kainą sudaro ne vien architektūrinio projekto kaina, prisideda inžinerinių dalių projektų, kuriuos rengia atskiri specialistai, kainos.

Neretai konstrukcinės dalies projektavimo kaina beveik prilygsta architektūrinės dalies projektavimo kainai. Architektas paaiškina projektavimo virtuvę: atskirų sričių projekto dalis rengia ne architektūrinę dalį projektuojantis architektas, o tų sričių atestuoti specialistai. Paprastai architektai bendradarbiauja su patikimais ir patikrintais tų sričių projektuotojais arba surengia mini konkursą, ieškodami geriausių specialistų ir kainų. Projekto dalių rengėjus renkasi jie patys, nes jie atsakingi už projekto visumą ir tam, kad nekiltų problemų, privalo rinktis tik patikimus partnerius. Užsakovas gali savarankiškai susirasti projekto dalies rengėją ar rengėjus, nes tokiu atveju yra tikimybė, kad galima sutaupyti du tris šimtus eurų. „Tačiau nėra garantijos, kad projektuotojas profesionalas ir tinkamai parengs savo projekto dalį. Paprastai kainas dempinguoja pradedantys, patirties neturintys konstruktoriai ir projektuotojai", - projektavimo kainos subtilumus nurodo architektas L. Paulauskas.

Jis prisimena atvejį, kai suprojektavus namą šlaite, užsakovas susirado konstruktorių, kuris pigiau parengė konstrukcinę dalį - namą suprojektavo iš gelžbetonio, kai tuo tarpu architektas dėl sklypo sudėtingumo siūlė lengvų konstrukcijų pastatą. Rezultatas - užsakovui  konstrukcinės dalies projektas kainavo 200 eurų pigiau, bet pamatų įrengimas pabrango kone dvigubai, galų gale teko projektą perdaryti.

Pamatų projektas priklauso konstrukcinei daliai ir dažnu atveju pamatų rengėjai jo reikalauja. Architektas L. Paulauskas teigiamai vertina pas mus visiems pastatams  privalomus grunto tyrimus - jie padeda išvengti neteisingų sprendimų, pasirinkti tinkamą pamatų konstrukciją ir visą namo konstruktyvą.

Kokios patalpos reikalingos nuosavame name

Architektas L. Paulauskas užsakovams pataria labai gerai apgalvoti, kokių ir kiek patalpų reikia nuosavame name. Jo nuomone, tai priklauso nuo gyvenimo būdo, pomėgių. Bet kuriuo atveju jis rekomenduoja netaupyti svetainės ploto, jos sąskaita geriau mažinti miegamuosius. Miegamajame papildomų dviejų kvadratinių metrų reikia nebent tuo atveju, jei šeimoje yra ar  planuojamas kūdikis - kad tilptų lovytė. Šiame kambaryje ne lovoje praleidžiama labai mažai laiko, bet kambarį reikia šildyti, prižiūrėti - kam be reikalo prisidaryti sau darbo. Bet ūgtelėjusių vaikų kambariai turėtų būti ne mažesni nei 12-15 kv. m ploto. Kad tilptų rašomasis stalas, lova ir liktų erdvės.

Ar reikia rūsio, atskiros katilinės? „Gal vietoje rūsio užteks suprojektuoti vėsų sandėliuką kaip namo dalį ar šalia garažo, pavėsinės. Sandėliuką pastatyti kainuos pigiau, bet jame taip pat gerai išsilaikys marinuoti grybai ar uogienės. Tiek sandėliuko vietą, tiek jo estetiką profesionalas suprojektuos taip, kad niekas nė neįtars, jog tai sandėliukas.

Ar reikalinga atskira skalbyklos patalpa, kur turėtų būti skalbyklė? Virtuvėje? „Nemanau, kad virtuvė tinkama vieta rūbams skalbti. Mano manymu, skalbyklės vieta ten, kur nusirengiami rūbai - drabužinėje, vonios kambaryje. Jeigu namas dviejų aukštų, nepatariu skalbyklos įrengti pirmajame aukšte - kam lakstyti laiptais su nešvariais ar išskalbtais rūbais aukštyn žemyn?" - mano L. Paulauskas. Jei namo šildymas dujinis, skalbimo mašiną galima pastatyti katilinėje. Kūrenant malkomis ši vieta skalbyklei jau netinka.

Garažas - komforto atributas, kai rytais galima įlipti į neapšalusį automobilį, šiltai išsodinti vaikus ar iškrauti pirkinius. Garažo kvadratinio metro kaina yra tik šiek teik mažesnė nei namo kvadratinio metro statybos kainai, bet būna, kad žmonės susiprojektuoja, pasistato garažą, o automobilio jame nelaiko, nes garažas paverčiamas sandėliu. Tokiu atveju racionaliau iš karto priimti sprendimą, kad garažas nereikalingas, reikia sandėlio daiktams susidėti. Nereiktų pamiršti, kad garažas projektuojamas su įvažiavimu, dažnai atimant dalį vejos ar saulėto kiemo.

Rengiant privataus namo projektą, architektas siūlo labai gerai apgalvoti, ar tikrai garažas bus naudojamas pagal paskirtį.

„Gal tuomet geriau suprojektuoti sandėlį nepalankiausioje sklypo vietoje arba iš karto projektuoti garažą, kad jame tilptų ne tik automobilis, bet ir daiktai. Jeigu visgi norisi stogo automobiliui, pavėsinės statyba pigesnė", - primena architektas. Jis sako, kad ne visi pagalvoja, jog nuosavame name sandėlys ar sandėliukas įvairiems daiktams susidėti būtinai reikalingas. Katilinė ekonominio lygio name retai projektuojama, bet ji tuo pačiu gali būti ir sandėliu. Architektas pastebi, kad kotedžų ir nuosavų namų kvartalų vystytojai taupo statybos kaštus atsisakydami katilinių, pagalbinių patalpų ir, žinoma, garažų. „Juk gyvenant name reikia ir automobilio padangas sandėliuoti, ir dviratį pasistatyti, žoliapjovę laikyti. Beje, iš to, kiek nuosavame name yra pagalbinių patalpų, galima spręsti, ar iš tiesų parduodamas namas buvo statytas sau - kaip tvirtina kone visi namų pardavėjai".

Architektas sako, kad jeigu užsakovas statosi namą sau, jis visada nurodo vietas, kur neverta taupyti. „O įkalbėti projektų vystytojus ne visada pavyksta, nes statantys pardavimui žino, kad kiekvienas sutaupytas kvadratinis metras yra euras, didinantis pelną. Tiesa, yra vystytojų, kurie įsiklauso į patarimus ir iš tiesų rengia projektą ir stato kaip sau".

Kad šaltis nepasiektų gyvenamųjų patalpų, architektas pataria projektuoti nedidelį tambūrą, nors daugelis įsivaizduoja, kad tai yra drabužių nusivilkimo ir laikymo vieta. Iš tiesų tambūras yra skirtas patalpų atskyrimui ir praėjimui. Didelė spinta ir daugiau vietos apsirengimui turėtų būti hole.

Dažnai norima maksimaliai išnaudoti sklypo plotą per mažai vietos skiriant automobiliui. Į kiemą automobilis turi ne tik įvažiuoti, bet turi pakakti ploto ir durims iki galo atidaryti, ir dulkėms iš automobilio salono išsiurbti. Nereiktų pamiršti, kad kieme turėtų tilpti ir svečių automobilis, ne visada yra galimybė palikti jį gatvėje.

Ar parduodamas namas tikrai buvo statomas sau, leidžia spręsti pagalbinės patalpos - jei jų yra, vadinasi, tikrai buvo galvota ne vien apie kvadratinių metrų kainą, bet ir gyventojų patogumą.

Architektas pataria itin gerai apmąstyti židinio reikalingumą - įsivaizduodami gyvenimo nuosavame name romantiką, nemažai žmonių nutaria, jog jis reikalingas. „Bet ar tikrai dažnai jį kursite? Tiek dažnai, kad negaila pridėti prie namo statybos sąmatos ne tokią ir menką sumą, sumažinti namo energinį efektyvumą ir rūpintis malkomis, valyti pelenus?" - architekto užduodami klausimai daugelį grąžina į realybę.

Kalbėdamas apie židinius architektas prisimena pirties įrengimo klausimą. „Dėl šios patalpos taip pat reiktų išsikelti panašius klausimus kaip dėl židinio. Tačiau iš praktikos pastebėjau, kad dėl pirties nuomonė dažniausiai būna susiformavusi - vieni jos tvirtai atsisako, kitiems būtinai reikalinga. Ir vienų, ir kitų nuostata suprantama - vieni mėgsta, kiti ne. Tiems, kurie įsirengia pirtį, reiktų apgalvoti, kam ji skirta - sau, su šeimai pasivanoti, ar ir su draugais pavakaroti?  Tokios informacijos reikia tam, kad galima būtų įkurdinti pirtį kiek įmanoma patogesnėje vietoje. Jei tai šeimos pirtis, galbūt ji tiktų prie vonios kambario ar miegamojo, kaip mėgstama Suomijoje. Jei į ją bus kviečiami svečiai, tuomet reikalingas priepirtis, papildomos patalpos nusirengimui ir pasisėdėjimui, tokiu atveju ją geriau projektuoti kaip atskirą pastatą. „Tai du visiškai skirtingų pirčių tipai", - aiškina L. Paulauskas.

Didesni langai - daugiau komforto

Architekto nuomone, būna, kad svetainės langų ploto, langų kiekio name pasirinkimą lemia nuostata, jog langai - dideli šilumos praradimai. Taip, langai yra apie tris-keturis kartus šaltesni už sienos konstruktyvą, bet namas statomas komfortiškam gyvenimui. Neabejotina komforto dalimi yra natūrali šviesa, saulės šiluma žiemą, terasa vasarą, vaizdai už lango. Vasaros saulės kaitrai neutralizuoti sprendimų yra, tad, profesionalo nuomone, nuosavame name tikrai reiktų bent vieno didelio vitrininio lango ir, kiek leidžia galimybės, daugiau langų kitose patalpose.

Dideli langai - komforto atributas.

„Kaip ir daugelis dalykų gyvenime, nuosavo namo projektavimas yra savotiškas kompromisas, kai vardan geresnių dalykų tenka kažko atsisakyti. Architektas yra tas profesionalas, kuris ieško kompromisų. Kartais, kai užsakovai baiminasi didelių langų, pasiūlau juos suprojektuoti didelius, o jei nepatiks, sumažinti visad lengviau nei griauti", - šypsosi L. Paulauskas.

Jis sako nesuprantantis tų užsakovų, kurie pageidauja svetainės langų į šiaurę. „Turbūt nesusimąsto, kad iki balandžio mėnesio per langą matys sniegą. Lygiai taip pat dalis žmonių klaidingai įsitikinę, jog labiausiai saulė prikaitina kambarius per pietinės pusės langus. Bet per pietus aukščiausiame taške esančios saulės spinduliai krenta stačiausiu kampu ir pasiekia mažiau grindų ploto, nei ryte ar vakare, kai saulės spindulių kritimo kampas yra mažesnis ir apšviečia daugiau grindų ploto, tuo pačiu labiau įkaitina paviršius, o šie - patalpas".

Profesionalas projektuodamas visada atsižvelgs, kur saulė teka skirtingais metų laikais ir kur leidžiasi, kiek jos šviesos ir kada pateks į kambarius. Natūrali šviesa yra viena iš sudedamųjų komforto dalių, kurios teigiamas poveikis nuotaikai ir sveikatai seniai įrodytas. Tik tą sunkiai supranta tie, kurio nėra tokio komforto patyrę.

Pasitikėkite architektais profesionalais

Daugelio architektų nuomone, projektuojant gyvenamuosius namus, tik 10-20 proc. jų darbo yra kūryba, visa kita - techninis darbas: derinimas, atsižvelgiant į sklypo, vietovės ypatumus, aplinką, vienų sprendinių derinimas su kitais ir sudėtingiausia dalis - projektų derinimas su tikrinančiomis institucijomis.

Pasitikėjimas architektu projektavimo eigoje - svarbi gero rezultato sąlyga, atėjus pas profesionalą būtina juo pasitikėti.

„Aš argumentuodamas tris kartus siūlau teisingą sprendimą. Jeigu užsakovas neišgirsta ir laikosi klaidingos nuomonės, darau, kaip jis pageidauja, nes tokiu atveju nebėra kur trauktis - procesas prasidėjęs, įdirbis padarytas. Todėl pasitikėti architektu ir išgirsti argumentus, nors jie iš pirmo žvilgsnio galbūt ir atrodo nepriimtini, labai svarbu. Profesionalas visada mato ryšius tarp sprendinių, kurių nemato neprofesionalas", - dar vieną projektavimo aspektą atskleidžia L. Paulauskas.

Deja, vis dar pasitaikantis įsitikinimas, kad namą galima susiprojektuoti pačiam, nupiešus jį ant languoto popieriaus lapo, randa pasekėjų. „Kartais užsakovai ateina su tokiu lapu arba su gimanaičio namo projektu ir sako, jog viską turi, „jūs tik man gaukite statybos leidimą".

Architektas prisimena, jog būna, kad užsakovai, net ir turėdami projektą, nekreipia dėmesio į jo sprendinius - pavyzdžiui, nusiperka kitą stogo dangą nei nurodyta projekte. Atskiroms stogo dangoms yra gamintojų rekomenduojami nuolydžiai. Su stogo danga nederantis nuolydis reiškia problemas eksploatuojant namą.

Taigi, išsigryninta vizija ir norai bei profesionalas architektas - gero namo projekto pagrindas. O juk žinia, kad gera pradžia - pusė darbo.

ASA.LT informacija,  MB "Architektas Lauras" nuotraukos ir vizualizacijos