Už skolas bankui - nekilnojamasis turtas

Bankai neatmeta galimybės steigti padalinius, kurie administruotų iš nemokių savo klientų perimtą nekilnojamąjį turtą.

SEB bankas jau nusprendė įsteigti specializuotą nekilnojamojo turto valdymo bendrovę „Litectus", kurios paskirtis - užtikrinti banko disponuojamo nekilnojamojo turto valdymą.

Bankai ketina susigrąžinti bent dalį paskoloms išdalintų lėšų. Corbis pieš.

Ji bus pasirengusi įsigyti kredito grąžinimą užtikrinantį užstatą bankui iš nekilnojamojo turto valdymo bendrovių, jeigu joms iškiltų sunkumų vykdyti savo finansinius įsipareigojimus bankui.
Bendrovė "Litectus" pradės veiklą, kai bus užregistruota Juridinių asmenų registre.

Kausto nerimas dėl ateities

Apie tai, kad bankai kaip užstatą už suteiktą kreditą gali perimti turimus nekilnojamojo turto objektus, ypač plačiai kalbama tarp sunkmetį išgyvenančių statybų bendrovių.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio nuomone, tai yra komercinių bankų reikalas, kaip tvarkytis su iš nemokių klientų perimamu turtu.

Kol kas komerciniai bankai su problemų turinčiais klientais derasi, tariasi ir daugeliu atveju suteikia vadinamąsias mokėjimo atostogas, tad masinio nekilnojamojo turto objektų perėmimo reiškinio dar negalima būtų konstatuoti.

Tačiau ar taip bus kitąmet - nežinia, nes neaišku, kaip stipriai įsisiūbuos krizė šalies ūkyje.

Kad 2009-aisiais nebus lengva, galima spręsti iš šių metų pabaigos. Jai drąsiai galima dėti minuso ženklą.

Pastaraisiais mėnesiais Lietuvos darbo birža fiksuoja didėjantį bedarbių skaičių.

Šiemet per tris ketvirčius bankrotų skaičius šalyje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo daugiau nei pusantro karto. Vien per devynis šių metų mėnesius bankrotas inicijuotas 649 įmonėms. Ūkio ministerijos duomenimis, daugiausia bankrutavo viešbučiai, restoranai, taip pat nekilnojamojo turto, nuomos, statybos, prekybos, apdirbamosios gamybos bei kitos įmonės.

Žinia, kad kitąmet teks atlaikyti prieš krizę užsimojusios naujosios Vyriausybės palaimintą padidėjusių mokesčių naštą, o atlyginimai ne didės, bet galbūt net sumažės, - švelniai tariant, nekelia optimizmo ypač tiems, kurie yra įsiskolinę bankams.

Jei tapsi nemokus, skolą bankas gali susigrąžinti gyvenamuoju būstu, statybos ar kitu objektu.

Problemiškų banko klientų - daugiau

Lietuvos banko duomenimis, pagal šalies komercinių bankų finansines ataskaitas matosi, kad paskolų augimas sumažejo nuo 31, 2 procento (2007 metų III ketv.) iki 4, 6 procento (2008 metų III ketv.). Tačiau padaugėjo vadinamųjų "blogų" paskolų. Paskolų kokybę charakterizuojantis rodiklis per ketvirtį padidėjo (tai yra, pablogėjo) nuo 0, 72 procento iki 0, 8 procento.

Paskolų augimo lėtesnį tempą itin lėmė sumažėjęs fiziniams asmenims suteiktų paskolų srautas - palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, jis 2008 metų trečiąjį ketvirtį buvo 1, 2 mlrd. litų mažesnis. Tam turėjo įtakos bankų taikomi griežtesni reikalavimai skolininkams, mažesnis pirkėjų aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje bei įmonių finansinės būklės pablogėjimas.

Šių metų trečiąjį ketvirtį pablogėjo fiziniams asmenims suteiktų paskolų portfelio kokybė. Neveiksnių paskolų dalis būsto paskolų portfelyje padidėjo 0, 29 proc. punkto ir 2008-ųjų spalio 1 d. sudarė 1, 76 procento, o neveiksnių paskolų vartojamųjų paskolų portfelyje dalis per ketvirtį padidėjo 0, 67 procento ir 2008-ųjų spalio 1 d. sudarė 3, 7 procento.

Šių metų spalio 1 d. daugiau kaip 60 dienų pradelstų būsto paskolų dalis šių paskolų portfelyje sudarė 0, 58 procento (0, 02 proc. mažiau nei trečiojo ketvirčio pradžioje). Daugiau kaip 60 dienų pradelstos vartojimo paskolos 2008-ųjų spalio 1 d. sudarė 1, 72 proc. vartojimo paskolų portfelio, arba 0, 41 proc. punkto daugiau nei 2008 metų liepos 1 dieną.

Finansų ekspertės patarimai

SEB banko prezidento patarėjos Julitos Varanavičienės paprašėme patarti, kaip derėtų elgtis su finansinėmis problemomis susidūrusiam banko klientui ir kokie yra galimi abiem pusėms naudingo bendradarbiavimo variantai.

-Ponia Julita, kada bankas gali perimti kliento nekilnojamąjį turtą?

- Įkeistas nekilnojamasis turtas bankui yra kaip apsauga tuo atveju, jei žmogus negalėjo kredito grąžinti. Lygiai taip pat ir žmogui jis yra apsauga. Jei jis praranda pajamas, turi iš ko, pardavęs turtą, grąžinti paskolą. Bet gyvenamojo būsto pardavimas yra labai skausmingas dalykas - ypač jei žmogus jame pradėjo gyventi, kurti ateitį. Emociškai šis procesas gali būti net skausmingesnis nei ekonomiškai.

Tačiau bankų pagrindinės pajamos eina ne iš operacijų su nekilnojamuoju turtu, bet iš skolinimo ir palūkanų uždirbimo. Nekilnojamojo turto perėmimas - kraštutinė priemonė, kai bankas su klientu neberanda bendros kalbos. Arba neranda paties kliento ir tenka įmtis teisinių priemonių.

Jei yra abipusės derybos ir abiejų pusių - banko bei jo kliento - gera valia, gali būti įvairių variantų (juos kiekvienas bankas pats pasirenka). Tarkime, jeigu matosi, kad kliento problema yra laikino pobūdžio (pavyzdžiui, keičia darbą, patyrė traumą) ir kai yra regima riba, nuo kurios situacija pagerės ir klientas vėl galės gauti tas pačias pajamas, tuomet galbūt bankai pasirinks įmokų laikino atidėjimo kelią.

Bet jei problema yra ne laikino, bet ilgalaikio pobūdžio, tuomet laikas gali žaisti tiek žmogaus, tiek banko nenaudai. Jeigu abi pusės sutaria, kad atsistatymo galimybių nėra arba nežino, kada tai bus, tuomet pereinama prie skolos grąžinimo vienu metu sprendimo. Tai yra - klientui sudaromos sąlygos ir pasiūloma ieškotis pirkėjo jo turtui, nes tai palankiau, naudingiau daryti pačiam žmogui nei priverstinėmis juridinėmis priemonėmis, kai įsikiša teismai, anstoliai bei kiti tarpininkai.

Didžiausia klaida žmogui būtų slėptis nuo problemos - bandyti užsimerkti. Neva nemokėsiu - ir ta problema savaime išsispręs...

Paskola yra sutartinis dalykas, tad abi pusės turi sėstis kartu ir šneketis. Kad bankas padovanotų paskolą, - to tikėtis neverta.

- Kaip elgtis su kreditų grąžinimo sunkumais susidūrusioms įmonėms?

- Pati įmonė turi savo nuomonę apie galimą perspektyvą, kaip ir bankas, kuris yra pinigų skolintojas. Jisai irgi turi savo vertinimus dėl konkrečios įmonės perspektyvų bei tikimybės, kad pinigai, kurie šiandien yra skolinami, bus grąžinti, taip pat sumokėtos ir palūkanos. Jei, tarkime, banko nuomone, projektas yra neperspektyvus, jeigu ta nuomonė nepasikeičia pabendravus su klientu, pateikus visus įrodymus, tuomet...Reikia suprasti ir banką. Investuodamas į neperspektyvų ar labai probleminį verslą, jis susiduria ne vien ne su negautu pelnu (turiu galvoje palūkanas), bet apskritai su nuostoliais. Su įmone nuostolingai veikti bankai iš tiesų nenori. Juolab kad jie yra tik tarpininkai. Bankai patys pasiskolina pinigus, paskui perskolina, pajamas gauna būtent iš to palūkanų skirtumo. O jeigu bankai neatgaus nei pačių pinigų, nei palūkanų skirtumo, tuomet kalbėti galėtume ne vien apie nuostolingumą, bet ir apie grėsmę tolesnei banko veiklai.

- Kokia yra toji ribinė situacija, kuomet klientui nieko nebelieka - kaip susitaikyti su mintimi, kad bankas perims nekilnojamąjį turtą?

- Toji kraštutinė riba - labai individuali. Priklauso nuo to, kaip pats žmogus jaučia paskolos naštą. Vienam žmogui skolą bankui atiduoti - ne taip sunku, nes suvokia, kad tai - laikina. Jam svarbiausia turėti namus, todėl spausis, kiek begalės, kad tik atsiskaitytų su banku. Tačiau būna ir kitaip: žmogus negali miegoti, jam yra nepakeliama emocinė našta kiekvieną rytą ir vakarą galvoti apie finansinius įsipareigojimus ir nerimauti.

Sunku litais ar pajamų dalimis įvardyti, kokia ta yra kraštutinė riba. Neseniai pasirodžiusiame Statistikos departamento leidinyje yra publikuojami apklausos rezultatai. Į klausimą, ar paskola jus slegia, 22 procentai apklausos dalyvių atsakė, kad paskola nėra našta. 56 procentai respondentų atsakė jaučiantys šiokią, tokią naštą. Labai didelė našta slegia 22 procentus apklausos dalyvių.
Taigi jausena galbūt tiksliausiai parodo, ar žmogus yra prasiskolinęs, ar įsiskolinęs.

- Vadinasi, bankui ir jo klientui konkrečiu atveju svarbiausia yra tartis?

- Būtent. Klientas turės savo nuomonę dėl perspektyvos, bankas - savo, ir kai abu tarsis, bus mažiau dalykų, kurie niekam nepadeda, bet kliudo. Kad abiem pusėms sprendimas būtų naudingiausias kiek tai įmanoma.

Kad nei vienai ir nei kitai pusei nebūtų blogiau, nei galėtų būti.

- Kaip vertinate galimybę bankuose atsirasti padaliniams, kurie administruos iš nemokių klientų perimamą nekilnojamąjį turtą?

- Jei klientas ir bankas nesuranda abi puses tenkinančio sprendimo, yra numatoma atvejų, kai bankams teks pasinaudoti šia atsargine prievolės užtikrinimo priemone ir užsiimti užstato (nekilnojamojo turto) realizacija.Tam, kad padengtų kliento įsiskolinimus. Tai normali banko -kaip įmonės - veikla. Bankas, kaip bet kuri įmonė, planuoja, prognozuoja savo veiklą. Taigi yra numatomi ir tokie atvejai, kai bankų įkeistas turtas turės būti realizuojamas.

- Kaip vertinate dabartinę situaciją: ar dauguma klientų tebėra pajėgūs laiku atsiskaityti su kreditais? Kokios ateities prognozės?

- Krizė poveikį darys. Todėl numatome, jog tokių paskolų, kurios gali vėluoti ar būti negrąžinamos, - tikrai atsiras ar padaugės. Tačiau vėlgi: šis procesas banko yra numatomas ir analizuojamas. Bankui tai nėra ir nebus netikėtumas. Iš anksto yra daromi tam tikri veiksmai, kad nepakenktų tolesnei banko veiklai.

Tačiau šiuo metu, kaip matome iš Lietuvos banko, gaunančio visų komercinių bankų ataskaitas, naujausios informacijos, kad vėluojamų grąžinti paskolų procentas išlieka vis dar nedidelis ir pavojaus nekelia.

- Ačiū už patarimus.

Audronė Gliožerienė

Asa.lt

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.