Svogūnų auginimas

Svogūnai (lot. Allium) - dvimetis ir daugiametis augalas, priklausantys česnakinių augalų šeimai (Alliaceae). Yra apie 300 rūšių, kurių daug auga laukinėmis sąlygomis šiauriniame pusrutulyje. Populiariausi - ropiniai svogūnai, maistui vartojami jau 6000 metų.

Svogūnuose gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų. Svogūnų ropelės ar laiškai 100 g turi: karotino 0,25 /2,6 mg, vitamino B1 0,03 mg, B2 0,1 mg, nikotino rūgšties 1 mg, vitamino C 9/79 mg, eterinių aliejų 38/16 mg. 100 g svogūnų ropelių yra 128 mg kalio, 26 mg natrio, 31 mg kalcio, 7 mg magnio, 0,5 mg geležies, 12 mg fosforo.

Dirvos paruošimas

Svogūnai geriausiai auga priesmėlio ir puveningoje, nešlapioje priemolio dirvoje. Sėjant reikėtų rinktis aukštesnes, šiltesnes, greitai išdžiūstančias dirvas. Sunki, turinti nelaidų podirvį ar smėlio dirva svogūnams netinkama. Dirva turi būti artima neutraliai (pH 6,4-7,9).

Pakoreguoti pH lygį bei pagerinti nepalankų dirvos tipą galima, naudojant preparato Blackjak suspensiją, kurioje visą darbą atlieka naudingos gamtinės medžiagos - huminės, ulminės, fulvinės rūgštys. Organinė skystą trąša Yokosan taip pat gali subalansuoti dirvos pH.

Dirvožemiui pagerinti sukurta priemonė REcharge su naudingais grybelių mikroorganizmais, kurių dėka palengvinamas maistinių medžiagų įsisavinimas ir stiprinamas augalo atsparumas galimoms ligoms ir kenkėjams. Apribojimas - labai nerekomenduojama maišyti REcharge su fungicidais.

Dirva svogūnams ruošiama iš rudens, iš karto nuėmus priešsėlį. Tinkamiausi priešsėliui agurkai, moliūgai, bulvės, ankštinės ir šakniavaisinės daržovės. Gerai tiks vieta, kur priešsėlis buvo tręštas organinėmis trąšomis svogūnams. Šviežias mėšlas netinka, nes svogūnai iki rudens nesubręsta ilgiau augindami lapus, juos labiau puola svogūninė musė, puviniai. Rudenį žemė įdirbama giliai. Įterpiama perpuvusio mėšlo, komposto, 3-5 kg/m², ypač tinka pelenai (0,5-1 kg/m²), daromas pagrindinis tręšimas mineralinėmis trąšomis - į m² įterpiama 20-30 g superfosfato, 15-20 g kalio chlorido. Pavasarį, kad nedingtų dirvos drėgmė, perkasama negiliai, iki 10 centimetrų, arba supurenama dirva grėbliu. Pavasarį įterpiama pusė rudeninio mineralinių trąšų kiekio, 20 g amonio salietros.

Kai nėra galimybės parūpinti svogūnui palankaus tipo dirvos galima pagerinti esamą, naudojant mikorizinius grybus Hifas. Šio mišinio mikroorganizmai pagerina ir skurdžias nederlingas dirvas, leisdami taupyti trąšas ir drėgmę, o pagrindinė jų paskirtis - užtikrinti sodinamų daržovių sklandesnį prigijimą. Mikorizinės grybienos hifai po žeme naudingai sąveikaus su sodinamų agurkų šaknimis, ko dėka gims stipri papildoma šaknų sistema, tiekianti agurkams žymiai daugiau maistinių elementų ir vandens.

Svarbu žinoti, kad Hifas grybienai taikomi tam tikri apribojimai - kartu su hifais negalima naudoti fungicidų, kurie gali neutralizuoti visą naudingą Hifas poveikį.

Tam, kad svogūnai ateityje nesusirgtų, dirvą verta apdoroti preparatu Previcur Energy. Tai fungicidas, apsaugantis svogūnus nuo susirgimų ir ligas sukeliančių bakterijų, stabdydamas jų plitimą. Svarbi sąlyga - fungicidą Previcur Energy galima purkšti tik praėjus 3 savaitėms po mikorizinių grybų Hifas panaudojimo, antraip fungicidas pristabdys naudingą Hifas grybienos poveikį.

Dirva svogūnams turi būti puri, be piktžolių. Geriausia jei dirvos paviršius pradžiuvęs, bet šaknys bus drėgname dirvožemyje. Padaromos apie 5 centimetrų vagos.

Svogūnų sėjimas ir sodinimas

Svogūnai auginamai keliais būdais: sėjant, daigais, iš sėjinukų ir vegetatyviniu būdu iš ropelių.

Svogūnai sėjami keliems tikslams: sėjinukams kitiems metams, daigams arba gauti ropeles jau tais pačiais metais sodinant į atvirą dirvą.

Svogūno sėkla netaisyklingos formos, juodu vandenį sunkiai praleidžiančiu apvalkalu. Svogūnų sėklos lėtai brinksta, dygsta po 10-14 dienų po sėjos. Blogomis sąlygomis dygti gali dar ilgiau. Verta sėklas pamirkyti 2-9 dienas kambario temperatūros keičiamame vandenyje arba 40 laipsnių temperatūros vandenyje 8 valandas. Likus 1 dienai iki planuojamo sėjimo svogūnų sėkloms rekomenduojamos dygimą skatinančios mirkymo procedūros Blackjak suspensijos tirpale, paruošiant jį santykiu 25 ml : 10 l vandens (stambioms sėkloms). Blackjak sudėtyje esančių huminių ir kitų naudingų rūgščių derinys stimuliuoja dygimo procesus, stiprina daigų ir šaknelių vystymąsi. Dar vienas preparatas - Altosan B/Zn tinka sėkloms mirkyti prieš sėją (15 ml : 1 l vandens). Jis padidina atsparumą baltosioms ir pilkosioms apnašoms, lapų kritimui, chlorozei, audinių nekrozei.

Auginant daigams sėjama kovo viduryje į šildomus šiltnamius eilėmis kas 6 cm į 1-2 cm gylio griovelius. Lysvė sulyginama ir palaistoma. Žemė turėtų būti drėgna, bet ne šlapia, temperatūra 15-18 laipsnių. Tręšiama svogūnams išleidus antrą laišką. Į 1 kv. metrą išlaistoma 12 g amonio salietros, 7 g superfosfato, 25 g kalio chlorido. Sodinti tinkami 7-8 mm storio ir 15-20 cm aukščio daigai.

Prieš sodinant daigai gausiai palaistomi, laiškai ir šaknelės patrumpinamos, laiškai 10-12 cm, šaknys 2-3 cm. Balandžio pabaiga, gegužės pradžia, kai sužydi ievos - tinkamas laikas išsodinti lauke. Daigai sodinami lygioje dirvoje, padarius griovelius, į kuriuos įpilamas vanduo. Tarpai tarp eilių turi būti 20 cm. Daroma 4 eilių lysvė, tarp kurių atstumas 60 cm. Daigai sudedami kas 8-10 cm, užžeriami žemėmis, gausiai palaistoma. Daigai sodinami negiliai, kas 6-7 cm.

Balandžio viduryje sėjami svogūnai ropelėms ir sėjinukams lauke. Ropelėms sėjama ankstyvųjų veislių svogūnai, kurių vegetacijos laikotarpis trumpas. Verčiau auginti lengvesnėse dirvose. Svogūnai sėjami eilėmis kas 20 cm. Kai svogūnų daigai užaugina 2-3 laiškus, pirmą kartą retinama paliekant tarp daigų apie 2-3 cm. Antrą kartą retinami 15 cm aukščio daigai - paliekant tarp daigų 6-8 cm. Sėjinukams daromos eilės kas 8-10 centimetrų, išraunama tada, kai 10 proc. laiškų išgula. Sėjinukus prieš sodinimą verta 30 minučių pamirkyti Kelpak tirpale.

Sėjinukai sodinami ievoms sužydėjus,  balandžio viduryje - gegužės pradžioje, kai dirvoje dar daug drėgmės. Optimalus atstumas tarp sėjinukų - 6-10 cm, tarp eilių 20 cm. Didesniu atstumu sodinami daugiagalviai svogūnai. Sėjinukai sodinami apie 1 cm gyliu, nes giliau pasodinti linkę auginti stiebus.

Vegetatyviniu būdu iš ropelių auginamos vietinės veislės. Nupjovus ropelių viršūnėlę skatinamas laiškų augimas. Geriau sužadinti šaknų augimą nulupus seną žievę, kurioje esančios medžiagos stabdo šaknų ir laiškų augimą. Galima nupjauti dalį šaknies dugnelio. Sodinamos ropelės turėtų būti šiltai laikomos 18-20 laipsnių temperatūroje, nes šaltesnėje temperatūroje laikytos ims žydėti.

Etnografinės dažnai buvo daugiagalvės veislės. Dabar atsirado daug šalotinių svogūnų veislių. Svogūnai mažesni, bet švelnesnio skonio. Taip pat labai tinka įdaryti orkaitėje gaminamų žuvų, paukščių vidurius.

Svogūnų auginimas

Svogūnai pakankamai atsparūs šalčiui. Lengvai ištveria pavasarines šalnas, tačiau tik pasirodę daigeliai gali žūti esant 2-3 laipsnių šaltukui. Optimali laiškų augimo temperatūra 15-25 laipsniai, mėgsta daug šviesos, ypač auginami iš sėklų. Drėgmė augalams svarbiausia pirmuoju vegetacijos laikotarpiu, brandinant roputes geriau sausi ir karšti orai.

Lauke pasodintiems svogūnams gali grėsti negatyvūs aplinkos faktoriai: naktinės šalnos, kruša, sausra ir vidurvasario karštis. Saugiai ir sveikai išgyventi šiuos nemalonumus (šaltį, karštį, mechaninius pažeidimus) padeda preparatas Terra Sorb Foliar, kurio sudėtyje esančios amino rūgštys atgaivina svogūnus po patirto streso ir greičiau grąžina jį į normalią būklę. Terra Sorb Foliar ypatingai pagelbsti per sausrą, kadangi jo dėka augalo žiotelės užsidaro, išsaugodamos daugiau drėgmės viduje.

Sušvelninti nepalankių aplinkos sąlygų neigiamą įtaką svogūnams gerokai padeda saugus produktas AMINO PRO, kurio amino rūgštys skatina daržovių regeneraciją atsiradus įvairiems pažeidimams. Į produkto sudėtį įeina net 19 amino rūgščių, labai svarbių augalams. Naudojant AMINO PRO žymiai paspartinamas maistinių elementų įsisavinimas per lapus, šaknis, augalai prisotinami gyvybinės energijos.

Svogūnai lėtai auga, todėl dažniausiai juos užgožia piktžolės, kurias reikia ravėti. Galima į sėklas primaišyti 5-6 procentus salotų sėklų. Jos greičiau išauga ir pažymi eilutes, todėl patogu išpurenti tarpueilius. Sausu oru svogūnai laistomi kas 10 dienų, giliai iki 15-20 cm įmerkiant dirvą. Palaisčius dirva purenama. Laistyti nereikia mėnuo iki derliaus nuėmimo, nes drėgmė trukdo vystytis svogūnų ropelėms.

Imant formuotis ropelėms žemė nuo svogūnų atžeriama iki svogūnų vidurio, geriausia po lietaus, kai dirva minkšta.

Sėjinukai ar roputės laikytos šaltomis sąlygomis leidžia žiedinius stiebus. Jie turėtų būti nuraunami iki pagrindo, svogūnai patręšiami azoto ir kalio trąšomis svagūnams. Kai sėjinukai sužaliuoja, daigai prigyja, iš sėklų išaugę svogūnai turi 2-3 laiškus, tręšiama kalio chlorido (10 g/m2), 10 g superfosfato, 20 g nitrofoskos tirpalu. Maistinių medžiagų (ypač kalcio) tiekimą parūpins skysta tręšimo priemonė Microdoctor Ca/Mg, kurio dėka svogūnai sparčiau atkuria sveikatą po karščio, šalčio, pesticidų ir kenkėjų padarytos žalos.

Organinė skystą trąša Yokosan taip pat yra fosforo, kalcio, kalio ir magnio tiekėjas, stimuliuojantis svogūnų vystymąsi ir atsparumą, subalansuojantis dirvos pH. Yokosan purškimas naudojamas iš karto sodinimo į dirvą metu, o vėliau - praėjus 1 mėnesiui.

Svogūnuose pastebėjus fosforo trūkumo požymius naudokite trąšų linijos Kristalon produktus. Trąšų funkcijas augimo metu atlieka Matrinal B, Mimox Zn, Copfort ir aukščiau minėtieji Blackjak ir Kelpak.

Svogūnai, kurie vegetacijos metu buvo laistomi ir purškiami preparatu ALTOSAN B/Zn, po derliaus nuėmimo žymiai ilgiau išsilaiko sandėlyje. Laistymo metu naudojama Gintaro rūgštis padeda svogūnams ramiai atlaikyti neigiamus aplinkos faktorius. Svogūnų purškimui ir laistymui rekomenduojami ekologiški preparatai Mimox Zn, Blackjak, Kelpak.

Svogūnų derliaus nuėmimas

Likus porai savaičių iki derliaus nuėmimo atliekama vadinamoji treniruotė - svogūnų laiškai nulenkiami žemyn kartele arba lengvu volu. Po šios procedūros svogūnai auga daugiau į ropeles. Derlius būna mažesnis, bet laikosi geriau.

Auginant sau ir norint mažiau nitratų patartina svogūnus sodinti rečiau. Sodinami eilėmis kas 30 centimetrų svogūnai sukaupia mažiau nitratų.

Svogūnai renkamai saulėtą dieną, prieš šalnas. Apdžiovinti nešami į tamsias pastoges. Stiebas patrumpinamas 3-4 centimetrai nuo kaklelio.

Svogūnų veislės

Ropiniai svogūnai skirstomi į aštriuosius, pusiau aštrius, saldžiuosius. Aštrieji turi daug eterinių aliejų, jų daigai geriau negu vidutinio aštrumo ar saldžiųjų svogūnų ištveria šalnas (6-7 laipsniai), gerai laikosi žiemą. Dauginami ropelėmis. Pusiau aštrieji turi mažiau eterinių aliejų, prasčiau laikosi žiemą. Laikoma 12-18 laipsnių temperatūroje pavasarį kai kurios veislės ima želti. Saldieji turi labai mažai eterinių aliejų, yra švelnūs, dažniausiai vartojami žali. Žiemą laikosi blogai, ypač aukštesnėje temperatūroje (12-18 laipsnių).

Svogūnų laiškų auginimas

Svogūnų laiškai labai geras vitaminų priedas ankstyvą pavasarį. Šviežių laiškų galima gauti pasodinus svogūnėlius šiltnamyje. Tai rentabilus verslas. Laiškams naudojami didesni, apie kiaušinio dydžio svogūnėliai. Jie gali būti sudėti svogūnėlis prie svogūnėlio, tarpais tarp eilių apie 10 centimetrų. Norint pagreitinti sodinamų į šiltnamio dirvą svogūnų aklimatizaciją laistymui naudoja Kelpak tirpalą, ruošiant jį santykiu 100 ml : 10 l vandens. Laistoma 2-3 savaites po pasodinimo. Pradėjus bręsti ropelei Kelpak naudoti nereikia.

Namuose taip pat galima išsiauginti laiškų. Optimalus variantas užpildyti puriu ir derliu dirvožemiu plastikinį 1,5 - 2 - 5 litrų butelį. tada padaryti skyles ir ten įstatyti svogūno svogūnėlį. Laistoma gausiai, bet kad dirvožemis neužmirktų.

Svogūnams įsišaknyti padės ir Blackjak huminės rūgštys, maišant skystį santykiu 20 ml : 10 l vandens. Blackjak gali pagerinti nepalankios dirvos struktūrą ir aeraciją, išskaidydamas grumstus.

Svogūnų ligos ir kenkėjai

Vienas iš pavojingiausių augančių svogūnų ligų - netikroji miltligė. Ligos sukėlėjas - svogūninė perenospora (Perenospora Schleidenii Unger). Ant daigais ir ropelėmis pasodintų svogūnų laiškų ima atsirasti pelenų spalvos apnašų. Vėliau laiškai gelsta, nusvyra ir nulūžta. Susidariusios grybų konidijos plinta per orą. Ypač sparčiai liga plinta drėgnu oru.

Ligos sukėlėjai plinta per apsikrėtusią sėklą, ligotus sėjinukus ir ropeles bei užsikrėtusias svogūnų liekanas dirvoje. Apsaugai nuo ligos ropelės laikomos šiltoje, 40 laipsnių temperatūroje. Stambios galvutės laikomos 24 valandas, vidutinio stambumo 16 valandų, smulkios 8 valandos.

Apsaugoma sodinant svogūnus į tą pačią vietą tik po 4 metų. Auginimo vietos parenkamos aukštesnėse, gerai prapučiamose vietose. Žieminiai svogūnai gali būti ligos šaltiniai, todėl vertėtų sodinti svogūnus toliau. Apkrėsti augalai tik pasirodžius ligos požymiams purškiami fungicidais. Derlių nuėmus pašalinamos augalų liekanos.

Norint išvengti svogūnų ligų augintojams rekomenduojama imtis preparato Altosan B/Zn purškimo, ruošiant jį santykiu 35-65 ml : 10 l vandens, pakartojant procedūrą kas 1-2 savaites. Svogūnų apsaugos priemonių geresnį įsisavinimą ir prilipimą prie lapų ir stiebų paviršiaus organizuoja preparatas Lip Top Gold, kurios dėka apsaugos medžiagos nenusiplauna ir ilgam išlieka ant augalo.

Fungicidas KYTOS, turintis baktericidinį poveikį, aktyvuoja ir stiprina natūralius svogūnų savisaugos procesus. KYTOS suveikia kaip induktorius dėl sudėtyje esančios 100 %-inės chitozano hidrochlorido medžiagos.

Laikomiems svogūnams pavojingiausias pilkasis (kekerinis) puvinys (Botrytis allii Munn). Pilkuoju puviniu svogūnai apsikrečia lauke, tačiau jis vystosi paslėpta forma ir yra sunkiai pastebimas. Smarkus vystymasis prasideda po 6-8 savaičių. Ant svogūno kaklelio formuojasi pilkos dulkančios apnašos, vėliau apnašose susidaro juodi skleročiai. Perpjautas svogūnas atrodo lyg virtas, suminkštėjęs. Liga plinta su sodinamąja medžiaga ir per dirvą. Apsaugai nevėluojama sodinti svogūnus, svogūnai laikomi tol, kol įmanoma, nenuimama su žaliais laiškais. Džiovinant svogūnai laikomi 8-10 dienų 30-35 laipsnių temperatūroje. Sandėliuose drėgmės neturi būti daugiau nei 65-75 proc. Kekerinio (pilkojo) puvinio prevencijai verta naudoti preparatus Mimox Zn ir Copfort.

Svogūnų kenkėjai

Daugiausiai svogūnams pakenkia svogūninė musė (Delia antiqua Mg.). Svogūninė musė panaši į kambarinę, yra apie 7 mm ilgio, pilka, juodomis kojomis. Kenkia iš padėtų kiaušinių išsiritusios lervos - jos įsigraužia į ropelių vidų. Pažeisti augalai gelsta nuo viršūnių, sulėtėja augimas, ropelės ima pūti. Lėliukės žiemoja dirvoje, pirma musių generacija pasirodo žydint alyvoms, antra - liepos ar rugpjūčio mėnesiais. Nuo musių apsisaugoma laikantis sėjomainos, rudenį giliai sukasant dirvą. Apie augalus dirva mulčiuojama durpėmis. Pradėjus gelsti laiškų viršūnėms laistoma karštu medžio pelenų šarminiu tirpalu (1 kg pelenų 10 l vandens). Vienam augalui - 200 ml tirpalo. Išdžiūvę augalai šalinami iš daržo.

Padidinti svogūnų atsparumą nepalankiems aplinkos faktoriams ir kenkėjams (svogūninėms musėms ir kandims) padeda preparatas Drekkar, kartu su juo naudojant Lip Top Gold geresniam medžiagos prilipimui prie augalo paviršiaus.

Purškiamas insekticidas NeemAzal aktyviai naikina svogūninę kandį ir tripsus. Tripsų kontrolei ir sugavimui rekomenduojama priviliojimo priemonė Thripnok, kurią reikia priklijuoti prie lipnių gaudyklių. Thripnok skleidžia tripsus pritraukiančius gėlių kvapus.

Vabzdžių-kenkėjų naikinimui (tripsų irgi) daržininkas turėtų atkreipti dėmesį į lipnią gaudyklę MAGNET yellow. Jos paviršius dengtas lipniais klijais, sugaudančiais kenkėjus. Tinka lauke ir šiltnamyje auginamoms daržovėms, pakabinant gaudyklę virš augalų.

Kovai su svogūnų priešais sodininkai gali privilioti naudingus vabzdžius-entomofagus, ėdančius kenkėjus. Tam rekomenduojama efektyvi priemonė - plėšriųjų vabzdžių viliokliai MagiPal, kabinami kaip pakabukai kas 5-10 metrų. MagiPal talpa užpildyta raudonu skysčiu su entomofagus priviliojančia medžiaga. Į daržą atskubės daug naudingų boružių, žiedblakių, auksaakių ir žiedmusių.

Išvengti grambuolio lervų kenkėjiškos veiklos padarinių padės efektyvi priemonė Nematodai. Sudėtyje yra didelė mikroskopinių nematodų kirmelių koncentracija, kurios įsiskverbia į grambuolių lervas po žeme ir žudo jas, paskleisdamos bakterijas. Nematodai naudojami nuo gegužės iki rugsėjo, dirvai įšilus iki 12-24º C, reguliariai drėkinant dirvą efektyvesniam poveikiui.

Sprendžiant tripsų naikinimo klausimą daržininkai turėtų atkreipti dėmesį į naudingų plėšriųjų vabzdžių priviliojimą į sklypą. Pvz., auksaakės minta tripsais, puolančiais svogūnus. Tam siūloma įdomi priemonė AUKSAAKĖ BIOFRIENDS - tai gyvos auksaakių lervos, kurias reikia tik paskleisti tripsų veisimosi židinyje.

Receptai

Sūris užkeptas tešloje su svogūnų marmeladu

Marmeladui:
raudonieji svogūnai 250 g
rudasis cukrus 100 g
sviestas, aliejus
balzaminis actas 2 šaukštai
druskos pagal skonį

Cukraus ir acto galite naudoti pagal skonį.
Svogūnus nulupame, supjaustome. Keptuvėje išlydome sviestą, pilame truputį aliejaus ir sudedame svogūnus. Apkepame lengvai, beriame druską, cukrų, pilame actą. Išmaišome ir troškiname maždaug 15 min.

Toliau imame bemielės tešlos gabalą, supjaustome kvadratais, į vidurį kvadrato dedame svogūnų marmelado, ant jo dedame gabaliuką sūrio "President". Dedame šakelę rozmarino, kraštus sutepame kiaušinio plakiniu ir kepame orkaitėje 180 C. 15/20 min.  Galinos Jagello receptas

Daugiau receptų:

Bifšteksas su svogūnų garnyru
Virtos strimėlės su svogūnais ir pomidorais
Troškintos rūgštynės su svogūnais ir kiaušiniais
Sūris užkeptas tešloje su svogūnų marmeladu
Kalakutienos ir pašteto užkandis su karamelizuotais svogūnais
Obuolių ir svogūnų pyragas
Svogūnų pyragas
Vištienos ir svogūnų pyragas

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.